2008 m. lapkričio 27 dieną Lietuvos Respublikos Seime tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas paprašė sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti laisvę trims Seimo nariams: Rokui Žilinskui, Vytautui Gapšiui ir Viktorui Uspaskich.
Prokuroro teigimu, „V.Gapšys veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. Uspaskichu ir kitais asmenimis, nuo 2004 07 13 iki 2006 05 17 dalyvavo suburtos organizuotos grupės keliems nusikaltimams daryti veikloje. Vadovavo kitiems organizuotos grupės nariams, duodamas nurodymus dėl atskirų neteisėtų apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų atlikimo“.
2008 lapkričio 28 buvo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija „dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius V. Uspaskichą ir V. Gapšį ir kitaip suvaržyti jų laisvę". Komisija, praktiškai be jokių diskusijų, tuo labiau prieštaravimų, bendru sutarimu, kolegiškai buvo patvirtinta per 7 minutes. Jos pirmininku išrinktas Stasys Šedbaras, o tyrimą numatyta atlikti iki 2008 12 04.
2012 gruodžio 9 Seimo rezoliucija „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ buvo priimta. Už siūlymą sutikti, kad Seimo narys V. Gapšys būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržoma jo laisvė, balsavo 88 Seimo nariai.
Visoje šioje istorijoje yra vienas labai įdomus momentas. Konservatoriaus S.Šedbaro vadovaujama Laikinoji komisija, kuriai buvo pavesta spręsti V. Uspaskicho ir V. Gapšio klausimus, pasiūlė Seimui NEDUOTI SUTIKIMO, kad Seimo narys V. Gapšys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyta jo laisvė. Kitaip tariant, gynė V.Gapšį. Komisijos balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 5, prieš – 2, susilaikė 3. Kadangi komisijos pirmininkas S.Šedbaras susilaikė, sprendimas duoti sutikimą nebuvo priimtas.
Gruodžio 4, svarstant V.Gapšio neliečiamybės klausimą, S.Šedbaras išsamiai nušvietė tyrimo eigą, paaiškino, kodėl vis dėlto komisija nesutiko, kad būtų panaikinta V.Gapšio neliečiamybė. Manyčiau, kad argumentai, kodėl komisija taip nusprendė, būtų tikrai įdomūs, pamokomi ir galbūt naudingi ir dabartinės Andriaus Mazuronio vadovaujamos komisijos nariams, o ir visam Seimui. Tuo labiau, kad nagrinėjamuose įvykiuose jokių naujų aplinkybių neatrasta.
Kaip dabar A.Mazuronio komisija, taip tuomet S.Šedbaro siekė įsitikinti, ar V.Gapšio byla nebuvo politizuota. Tačiau S.Šedbaro komisija mėgino patikrinti ir kitus dalykus: „ar nėra pakankamų pagrįstų prielaidų teigti, jog byla... nėra pritempta, ar byla nėra „padaryta“ vienam ar kitam asmeniui... jog tie įtarimai arba kaltinimai, kurie pareikšti, iš tiesų pagrįsti objektyvia medžiaga“.
S.Šedbaras: „Komisijai negalėjo nekristi į akis ikiteisminio tyrimo terminai. Tarkime, V. Uspaskich buvo išvykęs ir ilgą laiką jo nebuvo Lietuvoje, o V.Gapšys, kurio atžvilgiu buvo toks balsavimas, visą laiką buvo čia“. Matyt, S.Šedbaras išties suabejojo tuo „tyrimu“, nes nuo 2006 m. birželio, kai V.Gapšiui buvo pateiktas įtarimas, iš tikro bene pusantrų metų jokio judėjimo toje byloje nebuvo, iš pradžių esą, kad Lietuvoje nebuvo V.Uspaskicho (nors V.Gapšys sąžiningai „čia“ laukė, netgi pasirašęs rašytinį pasižadėjimą neišvykti), o V.Uspaskichui sugrįžus, matyt, tiesiog taip sau, nes nesumanyta, ko iš viso reikėtų klausti kaltinamųjų.
Beje, apie tą kratą diskusijų metu kalbėjo ir pats V.Gapšys: „Septintą ryto VSD pareigūnai... įsiveržė pro mano duris, įteikė man nutartį ir pasakė: mes darysime kratą. Natūralu, aš paprašiau advokato, aš esu įtariamasis byloje. Sako: ne, ne, darome kratą, po to galėsi skųstis, galėsi galvoti ką nori. Natūralu – septintą ryto pabandykite prisiskambinti advokatui. Padarė kratą. Nepaisant mano protestų, ėmė daiktus, kurie nutartyse neįrašyti. Komisijos pirmininkas turėjo progą susipažinti su tuo komisijos darbo metu ir tai patvirtino“.
Pasisakydamas dėl S.Šedbaro pranešimo, amžinatilsį Seimo narys Julius Veselka tuomet paklausė: „Iš jūsų pranešimo susidariau įspūdį, kad V. Gapšio atžvilgiu arba dirbo visiškai nekvalifikuoti teisėsaugos atstovai, arba tai buvo aiškiai politinė byla, todėl klausiu. Pagal jūsų traktavimą susidariau įspūdį, kad V. Gapšio byla yra politinė, todėl prašau paaiškinti, kaip čia yra... ar netikslinga būtų taikyti tuos pačius principus V. Uspaskichui, kaip ir V. Gapšiui? O kad išvažiavo į Maskvą, galbūt tai buvo kitos priežastys. Jūs mane visiškai supainiojote, todėl prašyčiau paaiškinti“.
S.Šedbaras ne visai aiškiai išpainiojo, kad „mes to negalime iki galo išsiaiškinti, ar tie įrodymai, tegul ir visai be politinių argumentų, visai be politinės potekstės... o tokių atvejų esama, dirbtinai pritempiant, norint parodyti gerus rezultatus, norint parodyti tam tikrą skambesį visuomenėje“.
Komisijos pirmininko mintį pratęsė darbietis K.Daukšys: „jeigu teisingai supratau, tai komisija ir įžvelgė tai, kad arba pati byla yra politizuota, arba prokuratūra, kaip jūs sakote, ir VSD stengėsi pasirodyti, kad jie yra geresni, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bandė V. Gapšiui tą bylą sukurti lyg ir neteisėtai, neturėdami tam pagrindo“.
Atsakydamas S. Šedbaras pripažino, kad „pateikdami klausimus prokuratūros atstovui… gavome neišsamius atsakymus... dėl tos pačios kratos... kodėl taip buvo pasielgta... atsakymo nebuvo. Ir daugiau tokių atvejų aš galiu įvardyti. Tai koks čia yra noras, ar čia politikavimas, ar ne, mes negalime atsakyti, tačiau prielaidų abejonėms kilo ir tos prielaidos, tos abejonės atsispindėjo komisijai balsuojant“.
Atsakydamas į konservatorės Rūtos Rutkelytės abejonę „jeigu balsuotume už komisijos rezoliuciją, reikštų, kad nepasitikime prokurorų sprendimu“, S.Šedbaras pakartojo: „tų teisinių procedūrų atlikimas... kelia pagrįstų abejonių, štai šitų įtarimų ir kaltinimų V. Gapšiui objektyvumas, tikrumas, pateikimas ir visų procedūrų atlikimas laiku. Jeigu viskas būtų buvę tikrai taip, kaip dabar teigė generalinis prokuroras, tai procedūros turėjo būti kitokios, operatyvesnės, greitesnės ir sprendimai turėjo būti priimti gana greitai“.
Praleiskime kitus tame posėdyje skambėjusius pritarimus nutarimui (t.y. kad V.Gapšys nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir nepritarimus jam, ir šoktelkime į mūsų dienas, tokią pačią lapkričio 27, tik 2012 metų, kai šį kartą generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis kreipėsi į Seimą dėl sutikimo vėl leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos pačius V. Uspaskichą, V. Gapšį, taip pat Vitaliją Vonžutaitę, ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
Prokuroro teigimu, V. Gapšys ir dar du minėti Seimo nariai, “veikdami organizuotoje grupėje… nuo 2004 07 13 iki 2006 05 17 dalyvavo suburtos organizuotos grupės keliems nusikaltimams daryti veikloje. Vadovavo kitiems organizuotos grupės nariams, duodamas nurodymus dėl atskirų neteisėtų apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų atlikimo“. T.y. pakartojo žodis žodin tuos pačius kreipimosi žodžius, kuriuos dėstė jo kolega lygiai prieš ketverius metus.
Kaip ir priklauso, šiuo klausimu vėlgi buvo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija, tačiau kitaip nei anos kadencijos Seimo duota viena savaitė, šį kartą komisijai numatytas trijų savaičių terminas - iki gruodžio 21. Užtruko ir pats svarstymas dėl komisijos patvirtinimo, trukęs jau ne septynias, bet 65 minutes. Pasikeitė ir pati svarstymo nuotaika, jokio kolegiškumo čia neliko nė kvapo, skambėjo pykčio ir net įžeidinėjimų žodžiai. Komisijos pirmininku išrinktas tvarkietis Andrius Mazuronis. Tarp narių ir anų metų komisijos pirmininkas S.Šedbaras.
Suprantama, komisijos nutarimo dar teks palaukti, tačiau vien jos sudarymo ir lygiai to paties darbo tikslo, kaip ir prieš ketverius metus, svarstymas parodė, kad mūsų Tautos atstovybė nudreifavo žymiai didesnės politinės ir netgi asmeninės konfrontacijos link.
Kaip ir galima buvo tikėtis, puolimo iniciatoriai buvo konservatoriai, beveik vieni jie ir kalbėjo. Štai V.Aleknaitė-Abramikienė įtarinėjo, ar komisija išvengs „neteisėto ir nekonstitucinio kišimosi į teismo darbą“, ar atsiribos nuo to, „kad byla jau yra nagrinėjama teisme“ ir tiesiai paklausė: „ką jūs aptarinėsite?“ Po tokios kalbos galima būtų manyti, kad toje komisijoje gūžtą susisuko vien tik „liaudies priešai“...
A.Kubilius kažkodėl susirūpino, ar tikrai darbietis Artūras Paulauskas tinkamai atstovaus šiai partijai, nes prieš pusseptintų metų jo nuomonė apie šią partiją esą buvo kitokia. O Rasa Juknevičienė įtikinėjo, kad „priėmus sprendimą, kuris netenkins didžiosios tautos, tai yra palikdami imunitetą ir sustabdydami teismo procesą, manote, kad viešuosius ryšius išgelbės Kalėdos?“.
Jurgio Razmos akylu pastebėjimu, „aktyviai diskutuoja ir gal yra pasirengę balsuoti tie trys Seimo nariai, kurie bus komisijos nagrinėjimo objektu. Aš manau, kad jie turėtų nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo ir jokia forma nedalyvauti svarstant šį klausimą“. A.Kubilius sustiprino šį reikalavimą, pabrėžęs, kad posėdžio pirmininkas Vydas Gedvilas „neturi jokios teisės suteikti jiems žodį čia, Seimo posėdžių salėje“.
Kęstutis Masiulis prisipažino, kad jis „jokiu protu negali to suvokti, kaip gali būti, kad šioje komisijoje dalyvauja Darbo partijos atstovai“, tarsi užmiršęs, kad analogiškoje 2008 metų komisijoje šios partijos atstovai kažkodėl niekam neužkliuvo.
Nežiūrint šio įnirtingo puolimo, už nutarimą dėl komisijos sudarymo be jokių jos sudėties pakeitimų balsavo net 117 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 3. Visi aktyviausi komisijos kritikai balsavo „už“. Turint mintyje, kad čia buvo tik komisijos sudarymo procedūra, galima tikėtis, kad jos nutarimas, ypač jeigu bus toks pat, kaip ir 2008 metais, dabartiniame Seime gali sukelti tikrą politinį tornadą, lietuviškai - sūkurinį viesulą. Kas liks po jo iš mūsų Seimo, net baisu prognozuoti.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.