Kaip tik tie užsieniečių šeimos nariai, kalbėkime tiesiai - už užsieniečių ištekėjusios lietuvaitės, o dar tiksliau, jų naujųjų (pagal vyrą) pavardžių rašyba – Civilinės metrikacijos darbuotojų galvos skausmas, tapo priežastimi vėl pabandyti gelbėti lietuvaičių nuotakų gyvenimą ir nemažiau svarbu - Lietuvos prestižą Europos akyse.
Kokia minėto įstatymo esmė? Pradėkime nuo esamos užsieniečių vardų ir pavardžių rašybos apžvalgos. Šiuo metu galiojantis 1991 sausio 31 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nurodo, kad „LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis“. Deja, šis teisės aktas nenumatė situacijos, kad Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų nelietuviškos formos pavardes, pvz., lietuvaitėms merginoms ištekėjus už užsieniečių.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ aiškina, kad „specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, kad pasas ar santuokos liudijimas yra „specialus tekstas“, deja, į šį teisės aktą metrikacijos raštininkai nekreipia dėmesio.
Tokiu būdu registruojant santuoką Lietuvoje vargšės lietuvių moterų pavardės rašomos tik lietuviškomis raidėmis be „nuodėmingų“ W, X, Q ir europiečio akiai įgauna tiesiog karikatūrišką išvaizdą, pvz., vokiečio Westerwelde žmona tampa Vestervelde, olando Ahlqvist žmona – Ahlkuvist, o prancūzo Brasseaux – Brasseauks (nors to „x“ prancūzai tiesiog netaria...).
Juk tai kvailystė - neleisti žmonai priimti užsieniečio vyro originalios pavardės vien todėl, kad ji lietuvė! Tokia padėtis mūsų šviesuomenę varo į siaubą, o lietuves žmonas – į ašarų jūrą. Vis daugiau Lietuvos merginų susituokia su užsieniečiais (2011 m. – apie du tūkstančius), bet ištekėdamos jos norėtų pasilikti Lietuvos pilietybę, taigi ir lietuvišką pasą su naująja savo pavarde, lygiai tokia pačia, kaip ir užsieniečio vyro.
Tokia misija, deja, labai dažnai tampa neįmanoma, nes pagal 1991 01 31 nutarimą „vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų... lietuviškus įrašus“. Tačiau užsieniečio jaunikio pase lietuviško įrašo juk nėra!
Grįžkime prie naujojo Č.Stankevičiaus pateikto įstatymo. Jo kelias į gyvenimą irgi sunkus. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, įstatymo 4 straipsnis „1) vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, LR kompetentingos institucijos sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis“ gali prieštarauti Konstitucijos 14 straipsniui („Valstybinė kalba - lietuvių kalba“).
Teisės departamentas pasirėmė 1999 10 21 Konstitucinio Teismo nutarimu dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 31 nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase. Tame KT nutarime aiškinama, jog „asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“.
Ir dar pagąsdino: „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“. Baisiau jau ir būti negali...
Vis dėlto, Teisės departamentas pripažino, kad LR piliečio pase asmens vardas ir pavardė galėtų būti rašoma kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, bet tik tuo atveju, jeigu šie duomenys būtų įrašyti paso „kitų įrašų“ skyriuje. Tai leido kitas KT 2009 11 06 nutarimas, išaiškinęs savo 1999 10 21 nutarimą. Kadangi naujajame įstatyme nėra nurodyta vardo ir pavardės įrašymo pase vieta („kitų įrašų“ skyrius), todėl departamentas siūlo įstatymo 4 straipsnį taisyti.
Apskritai visi tie Konstitucinio Teismo ir jam pavymui Teisės departamento išvedžiojimai apie tai, kad W,X,Q „sutrikdys valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veiklą” tėra tautos mulkinimas. Tos raidės nesutrikdė nei žiniasklaidos, nei internetinio bendravimo, nors ne vieną, o po tris raides W internetinėje paieškoje ir ženklą @ (kaip jis dar neužkliuvo?) elektroniniame pašte kasdien spaudo mažiausiai 2 milijonai Lietuvos žmonių, tiek jų naudojasi internetu.
Taigi ir keli šimtai lietuvaičių, kurių pasuose bus tos W,X,Q ir kurios greičiausiai išvažiuos iš Lietuvos, jokios baisios sumaišties nei lietuviškai rašybai, nei visuomenės gyvenimui tikrai nesukels.
Beje, kaip čia tiems lietuvybės sterilumo sargams neužkliuvo viena W,X,Q raidžių landa, įrašyta dar į 1991 metų nutarimą: „3.Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės LR pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“? Pagal šį punktą vokietis Westerwelle, sudaręs santuoką su Lietuvos piliete ir panorėjęs tapti Lietuvos piliečiu vis tiek liktų Westerwelle. Argi tai ne moterų diskriminacija?
Kaip čia tie sargai nepaskelbia akcijos: ieškokime buvusių užsieniečių, dabar Lietuvos piliečių, išniekinusių šventąją karvę – lietuvišką raidyną ir savo pavardėse neatsisakiusių tos karvės mirtino priešo, raidžių W,X,Q!
Čia aišku, juokauju. O pabaigsiu visai rimtai. Jeigu mes vis dar esame „užsiciklinę“ su tomis „nuodėmingomis“ raidėmis, tai reiškia, kad mes tiesiog nesuprantame, kas vyksta pasaulyje aplink mus. Tai reiškia, kad mes vis dar negalime priimti teisingų sprendimų, o juos galėsime priimti tik tuomet, kai pagaliau atsigręšime, o ne nusisuksime nuo pasaulio, ar artimesniame lygmenyje – Europos.
Visame lotynų rašmenis priėmusiame pasaulyje cirkuliuoja tos Lietuvoje uždraustos raidės W,X,Q, dažniausiai su prierašu – „svetimos kilmės žodžiuose”, jeigu jų nėra pagrindiniame raidyne. Beje, toks prierašas „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės Q,W,X, kiek rečiau Ä,Ö, Ü ir kt.“ yra ir OFICIALIOJE lietuvių kalbos gramatikoje! Bet ir tai negelbsti šių nelaimingų raidžių.
Lietuvių tautai reikėjo daug pastangų ir net aukų, kovojant už lotyniško pagrindo raidyną. Liko tik mažas žingsnelis į visą to raidyno erdvę. Ženkime jį. Lietuvos Seimas, priėmęs „Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ įstatymą dar šioje sesijoje, įeitų į istoriją kaip novatoriškų pažiūrų tautos atstovybė.