Albinas Januška. Ar galima Žemaitaitį pašalinti iš valdžios?

Šios valdančiosios koalicijos sėkmingu formavimu suinteresuoti politikai dėl vieno koalicijos partnerio demonstruoja selektyvų matymą: vieną akimirką jie regi Remigijų Žemaitaitį valdžioje, o kitą – tarsi ne. Vidaus politikoje jis atrodo tinkamas, tačiau užsienio reikaluose – norima, kad būtų nepastebimas. Į pagalbą jiems pasijungia ir suinteresuoti politologai, kurie bando iš naujo interpretuoti kai kurias įprastas politikos sąvokas.

Apie valdžią

Štai Kęstutis Girnius, pripažindamas, kad ši koalicija galėtų būti pirmoji savaip unikali modernioje Europos istorijoje, vis dėlto su tuo nesutinka, nes, anot jo, R. Žemaitaitis nėra valdžioje, jis yra tik Seime. Jis sako, kad „R. Žemaitaitis dar neatsidūrė valdžioje, nors buvo išrinktas į Seimą.“

Prisiminkime, kad Lietuvos Konstitucijos penktas straipsnis sako: „valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Politiniame diskurse dar žinome ir ketvirtąją valdžią – žiniasklaidą. Taigi Konstitucija sako, Lietuvoje Seimas ir yra valdžia, viena iš valdžių, įstatymų priėmimą vykdo valdžia. Vyriausybė ir Prezidentas nėra vienintelė valdžia.

Akivaizdu, kad R. Žemaitaitis ir jo partija ne tik yra Seime, bet ir dalyvauja valdančiojoje koalicijoje.

Nepaisant K. Girniaus nuomonės, akivaizdu, kad R. Žemaitaitis ir jo partija ne tik yra Seime, bet ir dalyvauja valdančiojoje koalicijoje. Tai patvirtina bent keli faktai:

a) jis pasirašė koalicijos sutartį kaip lygiateisis partneris su Gintautu Palucku ir Sauliumi Skverneliu;

b) jis ieško ir teikia ministrų kandidatūras G. Paluckui, o šis jas svarstymui perduoda Prezidentui.

Tiesa, Prezidentas kiek anksčiau buvo teigęs, kad nepriims iš R. Žemaitaičio kandidatų, priims tik iš G. Palucko, . Bet dabar pats sau prieštarauja ir reikalauja kuo greičiau pateikti kandidatus, nes kitaip užsidegs „raudonosios lemputės“.

„Premjero prerogatyva yra kartu su koaliciją sudarančia partija, „Nemuno aušra“, tokius kandidatus rasti. <...> reikia daryti pakankamai greitai“, – teigė G. Nausėda.

Taigi matome, kad R. Žemaitaitis yra valdžioje tiek konstituciškai, tiek politiškai, o jį legitimiu koalicijos nariu laiko premjeras ir Prezidentas. Todėl jis yra ne tik Seime, bet ir valdžioje.

Ministrai technokratai arba profesionalai

Europoje yra žinomas toks fenomenas kaip technokratinė vyriausybė, pavyzdžiui, 2021 m. Italijoje tokią suformavo Mario Draghis. Tačiau tai yra išimtis – taip daroma krizės atvejais, ir kai kurie mano, jog tokios vyriausybės nėra visiškai demokratiškos.

Lietuvoje yra kiek kitaip. Čia manoma, kad Vyriausybė gali būti politinė, bet kai kurie ministrai gali būti technokratai, tai yra tarsi nepriklausomi nei nuo premjero, nei nuo koalicijos ar jos partijų sudėties. Tokie grynieji profesionalai, kurie vadovaujasi tik savo ekspertize, bet ne koalicijos politika.

Viską galima pavadinti, kaip tik norisi, jei siekiama kurti alternatyvią realybę.

Iš tiesų, jokių technokratų ar profesionalų ministrų kaip atskiros kategorijos (arba, kaip teigia vienas iš kandidatų, kad jis bus atskaitingas tik premjerui ir Prezidentui, praleisdamas Seimą) negali būti.

Pirma, tai yra tam tikras įžeidimas socialdemokratams, nes jų skiriami ministrai traktuojami kaip partiniai (tarsi ne profesionalai), o R. Žemaitaičio – kaip profesionalai, rimti žmonės.

Antra, Lietuvos Konstitucijos 96 straipsnis sako, kad nėra jokių atskiros kategorijos ministrų. Vyriausybė turi kolektyvinę atsakomybę ir yra pirmiausia atskaitinga Seimui, konkrečiai – suformuotai Seimo daugumai, į kurią įeina ir R. Žemaitaitis su savo partija.

Lietuvos Konstitucijos 96 straipsnis nurodo: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.“

Partija gali ministrus siūlyti iš partijos, gali iš gatvės. Tapę Vyriausybės nariais, jie vykdo Vyriausybės programą, yra politikai, atsakingi Seimui, valdančiajai koalicijai, taip pat ir R. Žemaitaičiui ir jo partijai, kuri be savo lyderio nebūtų Seime.

Taigi, R. Žemaitaičio šimtai tūkstančių rinkėjų gali būti ramūs. Jų partijos lyderis nėra pašalintas iš valdžios, nors K. Girnius ir politikai, bandantys slėpti savo gėdą, regis, tą norėtų padaryti politinio žodyno manipuliacijomis.

R. Žemaitaitis ir jo partija yra visateisiai valdančiosios koalicijos nariai. Jis asmeniškai parenka ministrus, o tie ministrai, nors Prezidentas juos maloningai vadina profesionalais, yra lygiaverčiai solidarios bei Seimui atskaitingos Vyriausybės politikai. Jie bus „R. Žemaitaičio ministrai“, integruoti į Vyriausybę ir tapę jos dalimi. Nes kitaip ir negali būti.

Su kuo visus ir sveikiname!