Algis Krupavičius. Atgal į normalumą, arba kaip keičiasi visuomenių elgesys dėl pandemijos?

Šį kartą kelios pastabos apie politikos griežtumą, elgseną ir laimės jausmą pandemijos metu. Dabar yra madinga spekuliuoti, kaip koronavirusas keičia (nors nebūtinai taip yra) žmonijos elgesį. Švento naivumo pagauti kuriame iliuzijas, kad po pandemijos viskas ar beveik viskas turi būti kitaip. Ir, aišku, daug geriau nei vakar ar užvakar. Palaukime ir pamatysime. Tik dėl to „geriau nei vakar“ būčiau atsargus pesimistas.

Visais atvejais pasaulis ir atskiros valstybės atsidaro. Jei jos užsidarė staiga ir beveik vienu metu, tai atsidaro palaipsniui ir gana lėtai. Skirtingu greičiu.

Užsidarymas gerokai pakeitė žmonių elgesį apribojimų ir apsiribojimų kryptimi, o atsidarymas vėl jį keičia. Tik į priešingą pusę. Norint šiuos pokyčius pamatyti, reikia nuosekliai ir sistemiškai savo visuomenes tirti. Lietuva savistaba kol kas tikrai negali pasigirti. Bet pasaulyje yra tyrėjų, kurie be lūkuriavimų bando suprasti ir pamatuoti pandemijos poveikį šių laikų sociumui ir jo elgsenai.

Vienas geresnių pavyzdžių yra nuo šių metų kovo mėnesio Pasaulinių sveikatos inovacijų instituto (Londono Imperatoriškasis koledžas) ir YouGov agentūros vykdomas 29 skirtingų visuomenių elgesio COVID-19 pandemijos metu tyrimas. Pagrindinis šios studijos klausimas iš esmės yra paprastas – kaip keičiasi elgesys reaguojant į COVID-19? Tačiau tyrimas turi keletą esminių dimensijų nuo žmonių prevencinio elgesio, valdžios intervencijos priemonių, politikos griežtumo indekso iki pasitenkinimo gyvenimu.

Kadangi šiuo metu itin išaugo valdžios vaidmuo. Tiek demokratijose, tiek kituose politiniuose režimuose. Valdžios politika yra esminis veiksnys, kuris ženkliai apibrėžia skirtingų visuomenių elgesio sąlygas. Tad pradėkime nuo žvilgsnio į valdžios politikos griežtumą pažabojant pandemiją.

Tam keli Oksfordo universiteto mokslininkai sukūrė 17-os valdžios reakcijos rodiklių sistemą, arba politikos griežtumo indeksą, kad būtų fiksuojami ir palyginami skirtingų valstybių veiksmai. Jis apima izoliavimosi ir karantino (tokias kaip mokyklų uždarymas ir judėjimo apribojimai) politikas, ekonominį atsaką (tokį kaip pajamų rėmimas, fiskalinės priemonės), sveikatos politiką (pvz., testavimo strategija).

Beje, tik iš pirmo žvilgsnio skirtingų valstybių politika atrodo kaip gana vienalytė. Gilesnė analizė parodė, kad ji yra gana heterogeniška. Tuos skirtumus labiausiai veikia pandemijos vystymosi atskiroje šalyje laikas, dinamika ir susirgimų mastas. Bet net ir panašiose šalyse yra nemenkų skirtumų. Galima Lietuvą palyginti su Latvija. Elementarus pavyzdys. Latvijoje prekybos ir paslaugų verslų uždarymas nebuvo toks griežtas kaip Lietuvoje.

Europoje griežtų karantino priemonių nebuvo daugumoje valstybių dar kovo mėnesio pradžioje, o politikos griežtumo indeksas atrinktose kontinento šalyse siekė 25,3 balo, kai Kinijoje atitinkamai 76,2 balo (žr. pav. 1). Griežtumas Europos šalių politikoje sparčiai išaugo tik nuo kovo mėnesio vidurio, o šiandien jis vis dar siekia 71,9 balo, nors toje pačioje Kinijoje jis sumažėjo iki 64,4 balo.

Dar viena esminė politikos pandemijos atžvilgiu ypatybė, kad ji sparčiai keičiasi. Tad čia stebime savotišką trumpų distancijų bėgimą, kur bėgikai mokosi vieni iš kitų.

Nuo gegužės mėnesio griežtumo indeksas mažėja Europoje, bet jis auga Pietų Amerikoje. Europa aiškiai atsiveria, o Pietų Amerika užsidaro.

Kaip visada yra išimčių iš bendrų tendencijų. Azijoje tokia yra Singapūras. Jis gerokai vėliau užsidarė ir dabar ten yra griežčiausia karantino politika (85,2 balo), nors kitur Azijoje karantino politika yra švelninama.

Europoje viena ilgalaikė išimtis yra Švedija. Jos politika yra vadinama „minkštuoju karantinu“. Joje irgi yra apribojimų, tokių kaip kelionių į rizikos regionus, susirinkimų ir susibūrimų ribojimas, rekomenduotas mokyklų uždarymas, skatintas darbas iš namų ir kita.

Politikos griežtumas buvo struktūriniai rėmai, į kuriuos pateko visos pasaulio visuomenės. O kaip keitėsi individualus elgesys? YouGov apklausose daugiausia dėmesio skirta suvokti pačių žmonių prevencinį elgesį pandemijos metu. Jam pamatuoti yra naudojama kelios dešimtys kintamųjų. Tad vietoje komentaro reikėtų rašyti mokslinį traktatą, jei analizuotume daugumą jų. Tad trumpai komentuosime tik kelis iš jų ir pažvelgsime, kaip jie keitėsi nuo karantino priemonių piko kovo mėnesio pabaigoje iki dabar, kai užsidarymą keičia atsargus atsivėrimas ir šalių politikos lygmenyje.

Asmeniniame lygmenyje visose visuomenėse plačiausiai buvo laikomasi keleto elgesio taisyklių: nuo 64 iki 88 proc. visada dengė nosį ir burną čiaudėdami ar kosėdami, 48–89 proc. visada vengė didesnių nei 10-ies žmonių susibūrimų, 50–84 proc. visada vengė kontaktų su galimai užsikrėtusiais virusu. O kas keitėsi elgesyje mažiausiai?

Pirmiausia daugelyje šalių respondentai teigė, kad tik dalį jų virusas sustabdė nuo ėjimo į parduotuves, nes visada vengė į jas eiti nuo 8 iki maždaug 40 proc., taip pat visada vengė išeiti iš namų nuo 7 iki maždaug 45 proc. apklaustųjų.

Tačiau individualus prevencinis elgesys kaip tik šiuo metu keičiasi ir jo laisvėjimą galima pamatuoti. Bendra tendencija, pirmiausia Europos šalyse, yra tai, kad nuo gegužės mėnesio pradžios apribojimų paisoma mažiau nei tai buvo prieš gerą mėnesį.

Šią kaitą atgal į normalumą neblogai iliustruoja socialinę distanciją atspindinčio elgesio, tokio kaip vengti lankytis ligoninėje ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kur vengiančių dalis sumažėjo nuo 68,6 iki 59,5 proc. vienuolikoje šalių, arba priimti svečius namuose, kur atitinkamai susilaikančių dalis sumažėjo nuo 73,2 iki 59.6 proc., pokyčiai (pav. 2). Išskirtis vėl yra Singapūras, kur elgesio apribojimai vis dar augo.

Ne vienoje šalyje, išskyrus Azijos kraštus, lygiai kaip ir Lietuvoje, diskusijų susilaukia dažnai valdžios nustatomas įpareigojimas dėvėti veido kaukes viešose vietose. Veido kaukės, nepaisant bendro elgesio laisvėjimo, lieka naujojo normalumo ypatumu.

Nuo kovo mėnesio pabaigos iki gegužės mėnesio vidurio dėvinčių kaukes ne namuose dalis šoktelėjo vienuolikoje šalių nuo 36,8 iki 56,6 proc. arba beveik 20 nuošimčių (pav. 3).

Lieka vos kelios šalys, tokios kaip Švedija, Jungtinė Karalystė, Australija, kur veido kaukės vis dar nešiojamos gana retai, bet jos kaip prevencinė priemonė paplito Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, ir tokių šalių sąrašas gali būti lengvai tęsiamas.

Ir pabaigai – kiek pandemija pakeitė skirtingų visuomenių gyvenimo kokybę arba pasitenkinimą juo? YouGov pasitenkinimui gyvenimu pamatuoti pasirinko A. H. Cantril, amerikiečių psichologo, „kopėčių“ skalę. Įsivaizduokite kopėčias, kurių laipteliai pažymėti nuo nulio apačioje iki 10 viršuje. Kopėčių viršus reiškia geriausią įmanomą gyvenimą jums, o kopėčių apačia reiškia blogiausią įmanomą gyvenimą jums. Kuriame kopėčių laiptelyje jūs atsidurtumėte?

Nepaisant pandemijos sukeltų sveikatos, ekonominių, finansinių ir kitų iššūkių, vidutiniai pasitenkinimo gyvenimu arba laimės įverčiai, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo nežymiai (pav. 4.). Kiek labiau vidutinis balas tarp vienuolikos šalių sumažėjo Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Bet čia reikia pabūti „velnio advokatu“. Pasitenkinimo gyvenimu rodiklis yra kompleksinis ir jis keičiasi lėtai. Dar daugiau, skirtingas visuomenės grupes pandemija veikia netolygiai. Tad laimės indekso pokyčius reikia matuoti ilgesnėje laiko distancijoje. Šiandien čia matomas paveikslas vis dar gerokai vakarykštis, o ne šiandieninis.