Net 70 proc. JAV gyventojų ir daugiau nei pusė demokratų rėmėjų nenori, kad J. Bidenas siektų perrinkimo (NBC Naujienų tarnybos užsakymu atliktas tyrimas 2023 m. balandį). Dar labiau nei J. Bideno amžius rinkėjus gąsdina tikimybė, kad nutikus nelaimei prie Baltųjų rūmų vairo stotų silpna politike laikoma JAV viceprezidentė Kamala Haris. Įdomu, kad tik 6 proc. (!) JAV gyventojų kitų metų lapkritį nori rinktis tarp Donaldo Trumpo ir J. Bideno (Harvardo politikos instituto tyrimas, 2023-04).
Kol kas abu politikai turi vienodą rinkėjų palankumą: po 31 proc. rinkėjų balsuotų ir už vieną, ir už kitą. Paprastai JAV rinkimus laimi kandidatas, savo pusėn palenkęs neapsisprendusius bei kitos partijos rinkėjus. Sėkmės pavyzdys – respublikonas Ronaldas Reaganas, per visą JAV istoriją sulaukęs didžiausio opozicijos – demokratų – rinkėjų palaikymo. 1984 m., surinkęs net 97,6 procento visų rinkikų kolegijos balsų, Prezidentas R. Reaganas buvo perrinktas antrai kadencijai.
Ir J. Bideno, ir D. Trumpo bėda ta, kad jie vargiai gali patraukti neapsisprendusius arba opozicijos rinkėjus. Respublikonų stovykloje dėl nominacijos dar kovojama. 53 proc. respublikonų ir jiems prijaučiančių teikia prioritetą buvusiam JAV prezidentui D. Trumpui. Toliau su 26 proc. palankumo balsų rikiuojasi apie ilgai lauktą kandidatavimą gegužės 25 d. pranešęs Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas. Respublikonų nominacijos siekia ir Jungtinių Tautų ambasadorė Nikki Haley, buvęs viceprezidentas Mike‘as Pence‘as, tačiau šiuo metu jiems pirmumą teiktų tik 6 proc. respublikonų rinkėjų (CNN užsakymu atliktas tyrimas, 2023-05).
Lietuvoje kalbant apie D. Trumpą juntama pašaipa ir panieka. Tačiau, nepaisant ekscentriškų verslininko ir politiko poelgių, už šį kandidatą 2016 m. JAV Prezidento rinkimuose balsavo beveik 63 mln. (46,1 proc.), o 2020 m. – kiek daugiau nei 74 mln. (46,8 proc.) JAV gyventojų. Vargu, ar galime teigti, kad visi jie kvailiai ir neišmanėliai. Kritinio žvilgsnio neturėtume sieti tik su D. Trumpo asmenybe. Kur kas nuosaikesnė ir itin gerbiama JAV Valstybės sekretorė Condoleezza Rice 2011 m. išleistuose memuaruose apie vadovavimo patirtį bei įvykius JAV ir pasaulyje 2001–2009 metais dalijasi, kad susitikimuose su Vakarų Europos valstybių lyderiais ji ir buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas jaunesnysis buvo pasitinkami su neadekvačia JAV galiai ir įtakai pasaulyje arogancija, požiūriu iš aukšto ir moralizavimu. Vakarų Europa paskutiniais dešimtmečiais respublikonų atstovą Baltuosiuose rūmuose yra linkusi vertinti kur kas skeptiškiau ir kritiškiau.
Respublikoniška alternatyva D. Trumpui laikomas Floridos gubernatorius R. DeSantisas – kandidatas, galintis pritraukti centristinių pažiūrų bei neapsisprendusius rinkėjus. R. DeSantisas turi kuo pasigirti: „Covid-19“ pandemijos, 2022 m. uragano Nicole, padariusio 1 mlrd. JAV dolerių žalą, krizių valdymas, griežtas atsakas woke ideologijai, galiausiai drąsa kilti į kovą su „Disney“ korporacija dėl pradinių klasių vaikų mokymo apie kitos orientacijos asmenis ir lytinį identitetą. Nemaža dalis JAV dešiniųjų rinkėjų su viltimi laukė R. DeSantiso sprendimo kandidatuoti paskelbimo. Tačiau būtent šis ir tapo nuviliančia patirtimi. Abejonių sukėlė kandidato sprendimas apie kandidatavimą pranešti „Twitter“ platformoje. Tiesioginį įrašą stebėjo tik 300 tūkst. žmonių, kai, palyginimui, sporto žvaigždžių tiesioginiai pasirodymai sulaukia iki 700 tūkst. žiūrovų, o žirafos gimdymo zoologijos sode tiesioginis įrašas – 1,2 mln. smalsuolių. Apklausos rodo, kad JAV dešinieji rinkėjai vis dar mato D. Trumpą kaip stipresnį kovotoją su neteisybe ir lyderį, kuriuo jie gali kliautis, o R. DeSantisas dar nesukūrė rinkimuose tokio svarbaus ryšio su paprastais žmonėmis.
Praėjusią savaitę D. Trumpui pareikšti 37 kaltinimai, susiję su įslaptintų dokumentų tvarkymu, dokumentų neperdavimu arba trukdymu Teisingumo departamentui ir FTB bandymams juos gauti. Pirmą kartą JAV istorijoje Teisingumo departamentas pareiškė kaltinimus buvusiam prezidentui, kuris taip pat kandidatuoja prieš dabartinį prezidentą. 47 proc. JAV gyventojų mano, kad kaltinimai turi politinį motyvą, nors 86 proc. demokratų stovyklos rinkėjų juos palaiko. J. Bidenas savo garaže taip pat neleistinai laikė įslaptintus dokumentus (Baltieji rūmai patvirtinio šią informaciją 2023 m. sausį), o Hillary Clinton savo namo rūsyje laikomą elektroninio pašto serverį 2009–2013 m. aplaidžiai naudojo valstybinės reikšmės laiškams, tačiau šiems abiem politikams kaltinimai nebuvo pareikšti.
Kandidatui į JAV prezidentus D. Trumpui iškelta byla, jos viešas narpliojimas ir atspindėjimas žiniasklaidoje prisidės prie dar didesnės politinės poliarizacijos JAV. D. Trumpas turės ypatingas sąlygas viešumui, tad kiekvieną kartą pakartos teiginius apie neteisybę ir politinį susidorojimą, programines nuostatas. Iškelta byla visiškai sumažina galimybes D. Trumpui patraukti savo pusėn daugiau rinkėjų iš priešininkų stovyklos, tad demokratų žaidimas turi aiškų tikslą. Tuo tarpu dešiniojoje stovykloje artėjantys rinkimai jau laikomi principiniu referendumu dėl D. Trumpo. Kyla pagrįstų abejonių, ar R. DeSantisas sugebės rasti priešnuodį D. Trumpo dominavimui, nors daugelis supranta, kad Respublikonų partija nusipelno kompetentingesnio ir nuosaikesnio lyderio. Laukia įdomi ir nuožmi kova.