Partijos Lietuvoje tapo negeru žodžiu. Didžia dalimi dėl to kaltos ir pačios jų viršūnėlės, pavertusios šias teisinėje demokratinėje valstybėje svarbias grupes aktyvių piliečių valdžios užgrobimo ir pinigų įsisavinimo įrankiu. Bet ar visuomeniniai judėjimai, tie, kur susikūrė laimėti tik šiuos rinkimus jau neserga tomis pačiomis ligomis. Ir ar partijose nebeliko padorių žmonių? Aišku, savivaldos rinkimuose, kaip jokiuose kituose, turėtų būti sudaroma galimybė dalyvauti vietos bendruomenių atstovams, bet to pas mus nėra.
Vietoj to matome daugybę pasiskelbusiųjų nepriklausomais kandidatais. Pavyzdžiui, Vilniuje tokiu prisistato Danielius Bunkus, kurio vienintelis nuopelnas yra tas, kad jis yra šou pasaulio žvaigždės Natalijos Zvonkės draugas. Jis, matyt, galvoja, kad žmonės už tai jį ir turėtų rinkti. Bet kuriame išvystytos demokratijos ir pilietinės visuomenės krašte tokių nuopelnų nepakaktų patekti į sostinės valdžią, o kaip bus Lietuvoje, parodys rinkimai. Beje, mūsų valstybėje yra jau ir pavyzdys, kai Seimo komiteto pirmininku žmogus tapo tik todėl, kad yra šou pasaulio žvaigždės vyras.
Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kaip nepriklausomas kandidatas nori tapti ir toks Darius Norkus. Visas Vilnius nukabintas šio asmens plakatais: ,,Dabar Darius Norkus“. Prieš metus šį asmenį STT pareigūnai išvedė su antrankiais iš jo pelningos darbo vietos ,,Vilniaus vandenų“ kompanijoje. Po to nuskambėjo informacija apie nešvarius viešuosius pirkimus minėtoje bendrovėje. Bet žmogus vėl nori atgal į valdžią, nepaisant to, kad išrinkus tokį veikėją, gali vėliau turėti savo atstovą Lukiškėse. Atvirai pasakius, pamatęs plakatą: ,,Dabar Darius Norkus“, pagalvojau, kad gal tai Lukiškių kalėjimas ir STT informuoja mus apie tai, koks buvusios miesto valdžios žmogus, pagaliau ėmus veikti teisingumui, ateina į Lukiškes.
Nepriklausomas yra ir ,,Vilniaus prichvatizacija“ projekto autorius, buvęs liberalcentristų lyderis ir meras Artūras Zuokas. A. Zuokas, žinoma, norėtų grįžti į valdžią tęsti nebaigtų tamsių darbų. Nepakako dar VEKS, aferų Vilniaus pilių teritorijoje, Užupyje, sandėrių su ,,Rubikonu“, operacijų su Vilniaus savivaldybės pastatu. Jis nori pastatyti dar ir Gugenheimo muziejų, kas atseikėtų milijonus į A. Zuokui gerai pažįstamo sklypo savininko rankas.
Darbų yra daug, todėl ir toks didžiulis noras sugrįžti. Sugrįžti dabar jau kaip nepriklausomam kandidatui, nes už purvinus darbus jis turėjo palikti net tokią partiją, kurios sąrašuose dabar trečiuoju numeriu puikuojasi buvęs A. Zuoko žmogus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas. Apie jo pomėgį pirkti butus iš bendrovių, prie užsakymų kurioms jis pats, kaip vicemeras, prisidėjo Vilniaus mieste ir juos kuravo, jau rodė televizija. Įdomu tik būtų paklausti liberalcentristų lyderių, ir toliau glaudžiančių po savo sparnu S. Šriubėną, ar šie veiksmai ir nėra tas taip vadinamas ,,otkatas“, su kuriuo žodžiais kovoja įvairių partijų politikai Seime ir savivaldybėje.
Šiuose rinkimuos dalyvauja ir nepartinių sąrašas ,,Vilnius-mūsų reikalas“, kurio lyderis Valdemaras Stančikas bent dar visai neseniai buvo Teisingumo instituto direktorius. Šiame sąraše yra ir daugiau žmonių, kurie tikrai galėtų įnešti savo indėlį į kovą prieš korupciją savivaldybėje, ką jie ir skelbia savo programoje bei rinkimų medžiagoje. Bet pažvelgęs į šios visuomeninės iniciatyvos sąrašą, negalėjau patikėti savo akimis: net antras numeris šiame sąraše - dabartinė savivaldybės tarybos narė Jūratė Žeimienė, kuri tarp kolegų pagarsėjo kaip žmogus, su kuriuo dėl balsavimų gali susitarti tik, jeigu bus įtikinamų ,,argumentų“ kiekis į rankas. O gal šie žmonės tik šmeižė politikę? Bet ji pakliuvo ir į FNTT akiratį. Tai ar šio sąrašo nariai kovos tik su kitų korupcija, užmerkdami akis į saviškių darbus? Ir įdomu iš kur, lėšos tokiai turtingai savivaldybės rinkimų kampanijai?
Bet ir partijų sąrašuose vyksta negeresni dalykai. Socialdemokratai sąrašo viršuje ir toliau paliko ,,rubikoninę“ viršūnėlę, o Liberalų sąjūdis nežinia, kodėl nori įpiršti mums Vilniuje visą Susiekimo ministerijos vadovybę. Nors gal ministras į valdžią ir neitų, kaip ir kiti Liberalų sąjūdžio ministrai, taip klaidindami rinkėjus. Bet viceministras tikrai nori būti Vilniaus meru. Tik kyla klausimas, kas bendro tarp Susiekimo ministerijos vadovybės ir noro valdyti Vilnių ir ar ten nešviečia vienos statybos kompanijos interesai. Liberalams ir konservatorių partijai, kuri Vilniuje po ilgo delsimo vis dėlto apsivalė nuo Viliaus Navicko, per savivaldos rinkimus visų pirma gali kirsti buvimas šalies valdžioje. Stebina liberalų pasirinkimas rinkimų kampanijos veidu pasirinkti ir Švietimo ministrą Gintarą Steponavičių, kuris su savo Aukštojo mokslo reforma gali atbaidyti tradicinį jų elektoratą: studentus.
Nepažįstu jo ir nežinau, ar jis nueitų tais pačiai klystkeliais, kaip ir anksčiau ,,tvarkiečiai“ gavę valdžią Vilniuje, bet manau, kad šios pergalės rinkimuose labai laukia iš Telšių kilusi statybos bendrovė, o už jos savininkų, E. Lementausko ir A. Petkaus, slypi partijos pirmininko Rolando Pakso interesai. Beje, ir iki šiol Telšių savivaldybėje, kur ,,tvarkiečiai“ turi daugiau nei pusę vietų, yra tokia pat tvarka kaip ir Vilniuje, kai jį valdė ,,tvarkiečiai“. Ir neskaidrios veiklos braižas tas pats. Atrodo, kad jo autorius mokėsi iš A. Zuoko ar atvirkščiai, nors ne vienas dar tiki, kaip iki ,,tvarkiečių“ valdymo Vilniuje tikėjo ir šio straipsnio autorius, kad R. Paksas kovoja su korupcija ir tapo jos auka.
Vargu ar galima ką pridurti apie kitų partijų interesus, ypač tų, kuriuos į rinkimus Vilniuje iš tikrųjų veda jų vadovai. Darbo partija, socialliberalai, Liaudies partija. Pergalė šioms partijoms ir jų vadovams yra reikalinga ne tik kaip starto aikštelė grįžti į didžiąją politiką, bet ir vieta, kurią gavus, būtų užsitikrintas Seimo rinkimų finansavimas. Ir tai pinigai, kurie turėtų būti skirti piliečių reikmėms. Jie tapdavo partijų lesyklėlėmis ir nutekėdavo ten, kur nurodydavo partijų politikai. Ir dabar, kai partijos ar judėjimai randa lėšų investuoti į didžiulius plakatus ar turi galimybę užpirkti milžinišką srautą reklamos internete, aišku, kad be didelių finansų už nugaros ir interesų to nepadarysi. O žmonių reikalas pagalvoti, už kokias politines jėgas balsuoti.
Faktas yra tai, kad ne vienas šiems rinkimams sukurtų visuomeninių judėjimų iniciatorius puikiai supranta, kad valstybės institucijos, jeigu nori, gali patikrinti tik tai, iš kokių lėšų buvo finansuojama partijų rinkimų kampanija. Žinoma, jeigu nori tikrinti. Bet visuomeninių judėjimų ir ypač tų, kurie vadina save nepriklausomais kandidatais, finansinės veiklos nepatikrinsi net ir panorėjus. Ir, kažin, ar apie šį faktą nežino tie, kas strateguoja šių junginių veiklą, kurie taip pat jungia ne tik idealistus, bet ir valdžios bei mūsų pinigų norinčius pragmatikus. Pastarųjų yra ne tik partijų sąrašuose, bet ir tarp taip vadinamų nepriklausomų. Tai yra valdžios paėmimo komandos ir jų draugai.
Vis dėlto, yra dar viena galimybė išrinkti geriausius iš pateiktų sąrašų. Tai reitinguoti savo pasirinktame sąraše ir būtinai reitinguoti visus 5 kandidatus. Artėjant rinkimams, aš, kaip, matyt, ir kiti Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi internetu, gavome daugybę pasiūlymų balsuoti už įvairius kandidatus iš įvairių partijų, judėjimų, apie kuriuos anksčiau nieko net negirdėjome. Nemaža dalis žvelgia iš nuotraukų giedriais, atrodo, nesugadintais politinės korupcijos veidais ir dėsto mintis, kartais gal ir naiviai, apie tai, ką reikėtų keisti savivaldybėse. Šiais žmonėmis norėtųsi pasitikėti ir jų yra tikrai ne viename rinkimų sąraše. Tik dažniausiai jie ne sąrašų viršūnėje.
Vadinasi, tam, kad jie, o ne valdžios užgrobimo komandos patektų į vietos valdžią ir visuomenė galbūt turėtų daugiau padorių partnerių savivaldoje nei buvo anksčiau, reikėtų šiems žmonėms suteikti pirmumo balų. Ir tokia galimybė yra. Jeigu tik vienas žmogus įrašytų reitinguodamas penkis labiausiai patrauklius asmenis iš sąrašo, už kurį balsuoja, tai gali suteikti šiems penkiems kandidatams aukštesnę vietą sąraše net už sąrašo lyderį, jeigu šiam nebus suteikti tokie pirmumo balsai. Tokią rinkimų matematiką išdėstė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Tik svarbu nepasiduoti partijų ir judėjimų lyderių raginimams palikti pirmąjį pasiūlytą sąrašo penketuką nepajudintą. Tada tikrai niekas nesikeis.
O vis dėlto norėtųsi, kad kažkas keistųsi. Nors po truputį. Nors palengva. Įskaitant ir savivaldos lygį. Bet didžiausius darbus, žinoma, reikės atlikti jau po rinkimų, nes mūsų įstatymai iki šiol nesukūrė savivaldos, kaip arčiausiai žmonių esančios valdžios ir neatgrasė nuo jos politikos ilgapirščių.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.