„Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti 1000 eurų – tokios galimybės tikrai nėra“ – duodamas interviu pasakė Saulius Skvernelis.
Net ir penkiolika kartų perskaičius visą tekstą ir nuoširdžiai mėginant pateisinti interviu kontekstą, šlykštus skonis burnoje lieka.
Premjeras neturi vidinės inteligencijos. Jeigu ankstesnius „skvernelius – juokelius“ apie policinę valstybę ar jaunųjų medikų išlydėjimą, galėjom nurašyti „grubokam, bet nuoširdžiam pareigūnui“, tai po šito aišku, kad vidinės inteligencijos nėra nė lašo. Ir jokie patarėjai ar kursai jos nepridės.
Premjeras neturi žalio supratimo apie Mokytojo darbą. Joks Mokytojas (būtent toks, iš didžiosios raidės, būtent toks, kokį vyriausybė užsibrėžė turėti iki 2025) neturi „gana daug laisvo laiko“. Jis taiso namų darbus, tobulinasi pats, važinėja su mokiniais į keliones, atlieka nuodėmklausio funkciją, o neretai pasikviečia kai kuriuos mokinius pasidalinti savo pietumis. Mokytojai čia dar gali pridėti keliolika kitų funkcijų, jie tikrai žino daugiau.
Mano mama buvo tokia Mokytoja, kuri niekada neturėjo laisvo laiko ir netgi dabar, jau nedirbdama, vis dar yra Mokytoja savo buvusiems mokiniams, vis dar atlieka nuodėmklausės ir patarėjos funkciją, nors už tai seniai niekas nemoka nieko.
Tokių Mokytojų neretai sutinku ir atokiose regionų mokyklose, ir prestižinėse gimnazijose. Jie turėtų gauti 1000 eurų ir turėti gana daug laisvo laiko. Nors net ir turėdami, jie greičiausiai vis tiek jį skirtų ne sau, o kitiems. Bėda tik – tokie Mokytojai yra nykstanti rūšis kaip Amūro tigrai.
Tačiau Amūro tigrus saugo ir globoja, o iš Mokytojų tyčiojasi aukščiausi rinkti valstybės pareigūnai.
Premjeras neturi supratimo ir apie savo funkciją. Jeigu jau kuriame gerovės valstybę, jeigu jau pavydžiai žiūrime į amerikiečių Nepriklausomybės deklaracijoje įrašytus žodžius „life, liberty and pursuit of happiness“, tai gal ir pradėkite mąstyti šiek tiek atplėšę akis nuo apatinės Maslow piramidės eilutės, kurioje yra tik fiziologiniai išgyvenimo poreikiai?
Kad būtų ilgalaikis tikslas, jog kertinės valstybės profesijos gautų 1000 eurų ir turėtų gana daug laisvo laiko? Juk vis tiek laisvas laikas transformuosis į geresnį darbą – kiekviena poilsio valanda pakrauna naujų minčių, kiekviena perskaityta knyga ar pamatytas spektaklis kažko prideda.
Nors gal aš klystu, gal premjeras net per gerai suvokia savo funkciją. Facebooko bičiuliai man priminė prieš kelerius metus atkreiptą dėmesį į premjero citatas.
2016 metų kovą būdamas visas teisingas ir reitingingas jis retoriškai klausė: „Nejau mes negalime susitelkti į Lietuvai svarbius darbus? Nejau negali politikai vienyti tautos“. Tų pačių metų lapkritį plokštelė jau skambėjo kitaip: „Mes atstovausime už mus balsavusiai didžiajai Lietuvos daliai, o ne vadinamajam elitui“.
Tada dar pastebėjau: verslininkai, investuotojai, mokslininkai, mokytojai ir regionų inteligentija – laikykitės ten. Kaip į vandenį žiūrėjau.
Ir jeigu geriausia, ką valdžia gali garsiai pasiūlyti, kad mokytojai (ar medikai, ar dar begalė kitų profesijų) nepakeldami galvos artų per keturis darbus dėl šito 1000 eurų, tai kyla klausimas: KAM tada jūs iš viso reikalingi? (Originaliose versijoje vietoje KAM buvo griežtesnis trumpinys iš dviejų raidžių, bet kadangi viena iš jų yra X, tai trumpinys nevartotinas).
Net ir tas 1000 eurų, kurį premjeras pasirinko kaip mokytojo uždarbio svajonių viršūnę, kurią pasiekęs jau turėsi viską, ko širdis geidžia plius paukščių pieno, skamba kaip parodija. Kažkada jau sakiau, kad įžūlu ir neteisinga lyginti mokytojos ir striptizo šokėjos profesijas. Mokytoja niekada tiek neuždirbs.
Bet dar ir dar kartą žiūrint į premjero žodžius kyla mintis – jeigu jis nuoširdžiai taip galvoja, o ne pataikauja elektoratui, kuriam atrodo, jog 1000 eurų Lietuvoje gali gauti tik vagys, ar jis pats sau priešas? Jis turi du vaikus, kurie eina ir dar ilgus metus eis į lietuviškas mokyklas. Negi jis pats nori, kad jo vaikus mokytų tą 1000 eurų šiaip taip susirinkę, bet nuo kojų nusivarę ir visiškai atsijungę nuo aplinkos mokytojai?
Kitas aukščiausio lygio valstybės kostiumas – Seimo pirmininkas, regis, gal turėtų turėti daugiau supračio. Juk vis tiek akademinis žmogus, profesorius.
Bet va atsisėda „Žinių radijuje“ ir drebia – nedramatizuokime tų mokytojų streikų ir padėties. Juk mokytojas gauna didesnį atlyginimą negu universiteto docentas.
Ir čia jau nusvyra viskas. Tokius argumentus gali naudoti šeštokas, aiškindamas tėčiui, kad kiti klasiokai už kontrolinį gavo dar mažiau, o ne vienas iš trijų valstybės vadovų. Tas pats, kas gydytojas atėjusiam su priešinfarktine būsena pasakytų – nedramatizuokit, va, žiūrėkit, žmogus be rankų ir be kojų sėdi, ir nieko, šypsosi.
Šito streiko, deja, valdžia tikrai gali nedramatizuoti. Jis neparuoštas ir nevienijantis visuomenės ir mokytojų. Bet aš tikiu, kad jeigu mūsų lyderiai taip ir toliau mataškuos liežuviais, bus ir kitas, kai prie mokytojų ir mokinių prisijungs ir visi, kurie neabejingi klausimui – tai kas bus su mūsų naująja karta?
Valdžioje esančių gali nemėgti, gali su jais nesutikti, kritikuoti ir šaipytis, bet bent jau turėtum juos gerbti. Ir yra nemažai politikų, su kuriais kardinaliai nesutinku, bet gerbiu dėl jų nuoseklumo, skaidrumo ir tos vidinės inteligencijos.
O štai Pagarbos premjerui Stiklainyje jau matosi pats pats dugnas
Haiku
Tūkstantis eurų
Pinigai neregėti
Ir laiko tiek daug