Andrius Tapinas. Rinkimų nualinti, brangi Janutienė ir visiškas Noluckas

Audringose savaitgalio diskusijose dėl priliesto lanko ir visuotiniame susižavėjime išgirdus besikeikiantį rinktinės trenerį (bet koks šaunuolis, koks maladiecas treneriukas, dar galėjo ir į straublį tam teisėjui užvažiuoti, tai būtume atminimo lentą prie Siemenso pakabinę) kažkaip šonu šonu nepastebėti praslinko treji rinkimai Seimo vienmandatėse Žirmūnuose, Žiemgaloje ir Gargžduose, nors personažų rinkimuose buvo nors vežimu vežk – ir spalvotų, ir su vatinukėm, ir klausančių balsų galvose.

Susidomėjimas demokratijos švente buvo graudus – Žirmūnuose ir Gargžduose prie urnų atėjo vienas žmogus iš šešių, Žiemgaloje kas ketvirtas.

Ir negali pykti, kad žmonės pasirinko bet kurią kitą veiklą – esu tikras, kad buvo tokių, kurie nusprendė geriau žiūrėti į džiūstančius dažus negu eiti balsuoti.

Šitie rinkimai nereikalingi ir brangūs. Tikrai brangūs. Prieš dvejus metus Zenonas Vaigauskas skaičiavo, kad vienoje rinkimų apygardoje surengti pakartotinius rinkimus kainuoja apie pusę milijono eurų, natūralu, kad viskas pabrango, bet apvalinkim ir sakykim, kad treji rinkimai Lietuvai kainavo 1,5 milijono eurų. Turtinga šalis esame, ESBO ten viską.

Kitaip tariant, vienas atėjęs balsuoti žmogus Lietuvai kainavo 68 eurus. Labai turtinga šalis esame.
Sakysit, tokia demokratijos kaina.

Ne demokratijos, o ydingos politinės struktūros, kur politikai yra tiek įpratę nesiskaityti su viešuoju interesu ir taškyti valstybės pinigus, kad jau nebekreipia dėmesio, kiek jų šokinėjimai per postus ir rinkimus kainuoja valstybei.

Žirmūnuose buvo išrinkta Seimo narė, kuri viešai visiems pasakojo, kaip aria Seime daugiau už visus kartu sudėjus ir kiek mažai jai už tai atlyginama, tada išdėjusi visus į šuns dienas ponia išvažiavo europarlamentarauti į Briuselį ir tai mums kainavo pusę milijono eurų. Na, bent jau gal liausis skundai, kiek mažai ji uždirba.

Gargžduose ir Žiemgaloje atsegam po pusę milijono, nes kitiems dviems į Seimą išrinktiems ponams prireikė tapti merais.

Sutvarkyti šitą pinigų taškymą galima tikrai nesunkiai – arba įstatymiškai, ar tiesiog rinkėjams viešai pareikalavus kandidatai į bet kurį renkamą politinį postą įsipareigoja atidirbti jame visą kadenciją ir nešokinėti kaip varlės keliauninkės.

Nori ir į Seimą vienmandatėse, bet ir į Europarlamentą norisi? O kiek užpakalių turi, drauguži? Ir kodėl už tavo bandymus vieną užpakalį pernešti ant minkštesnės kėdės turi mokėti mokesčių mokėtojai.

Ir tada neturėtume tokių vargo rinkimų, kai nauji Seimo nariai ateina dirbti metams laiko. Ir dar įsistatę kiauliukų akutes aiškina, kaip jie dirbs, ir kaip pensijas pakels, ir socialinę atskirtį sumažins.
Gal tikrai geriau būtų, jei nuoširdžiai pasakytų – einu papildyti frakcijos ir apsišaudyti prieš kadencijos pabaigą (konservatorės Kuzmickienė ir Petrauskienė ar socdemas Jonatis) ar einu, nes tiesiog iš visur išmetė ir reikia darbo (Krivickas su Janutiene).

Bet nuoširdumas politikoje ne košeri korta.

Ir turėsim dar tris turus, ir dar mažesnį aktyvumą, ir keistą situaciją, kai Žiemgaloje konservatoriai su liberalais gali stoti mūru už ūsuočiausią iš ūsuočiausių bebrų socdemą Liudą Jonaitį, kuris laisvalaikiu terorizuoja iš jo pasišaipiusias moksleives, kad tik nepraeitų brangioji Rūta Janutienė.

O man visai norėtųsi, kad Janutienė taptų Seimo nare. Būtų dar vienas išskirtinis mūsų šauniosios valstybės bruožas – kai „tiriamosios žurnalistikos“ ir „valdžios kritikos“ „žurnalistė“ suka ienas ir keliauja ne bet kur, o tiesiai į valdančiąją tijūno partiją žadėdama kautis už žmonių gerovę. Geras eksponatas šalia smėlį valgančios močiutės, 6 promiles įpūtusio vairuotojo ir vyro su trimis sėdmenimis.

Gargžduose stebėsime, ar pasiteisins senovės kinų patarlė – „jei ilgai žiūrėsi į tekančią upę, vis tiek kažkada pamatysi, kaip Krivickas laimi vienmandatėje“.

Žirmūnuose bus intriga, ar be Palucko stendo šalia laidojimo namų bus dar kas nors pavogta, nes kai pats kandidatas sako, kad jo kampanijos intensyvumas atsisuko prieš jį patį, tada supranti, kad čia jau ne Paluckas, o visiškas Noluckas.

Dar labai smagu skaityti socdemų lyderio pasvarstymus, kad jie auga labai sparčiai, nes savivaldos rinkimuose LSDP Vilniuje gavo 3 procentus, EP rinkimuose 10 procentų, o va Seimo nario rinkimuose net 26 procentus – visiškas GrandLuckas.

Pavertus skaičiais reikštų, kad per savivaldą gauti 8000 balsų, per EP rinkimus – 30 000, o dabar gauti 1570 balsų yra itin spartus augimas.

Duokit ir man to, ką jie rūko, nes rašyti neparūkius yra visiškas Badluckas.

Aišku, ne pasaulio pabaiga tie pusantro milijono ir tas kas šeštas atėjęs rinkėjas, tik dar vienas akmenėlis į apatijos kibirą, kuris darosi pavojingai pilnas.

Haiku
Arklys privestas
Negeria kaip ir žmogus
Prie urnos esąs