Kova su prezidente pereina į naują lygmenį. Norėjot Markausko galvos, turėkitės Danėlių kaip naująjį teisingumo ministrą.
MG Baltic valdybos nario Romano Raulynaičio ir Raimondo Kurlianskio advokato Giedriaus Danėliaus teikimas į ministrus yra puikus komunikacinis žingsnis. Antivalstybinis, taip, nes matome ne norą atrasti tinkamą valstybės tarnautoją, o šalies vadovų ringo kovą be taisyklių dėl įtakos.
Jeigu prezidentė patvirtins Danėlių ministru, skandalas garantuotas – nuo šiol valstybėje teisingumą užtikrins MG Baltic advokatas, kuris (ir tai bus priminta kiekvienu žingsniu) gynė ir pačios prezidentės patarėją. Jeigu nepatvirtins – bet kaip taip, juk teisininkas geras ir tiesiog dirbo savo darbą.
Ar gali tokį bagažą turintis advokatas tapti ministru? Žinoma, kad gali, nes tai yra jo darbas ir teoriškai neturi kilti interesų konfliktų. Ar tai buvo vienintelis kandidatas, kurį galėjo pasiūlyti premjeras? Žinoma, kad ne.
Tačiau mes matome tikrai neblogą intrigų kombinaciją, kurioje iniciatyva priklauso premjerui.
Antras žingsnis. Ministro Markausko uodegos išsukimas.
Čia premjero garsiakalbiu tampa buvęs žurnalistas ir jo patarėjas Skirmantas Malinauskas. Apie ministrą rėžia aštriai - taip tarsi dar dirbtų 15min portale – prisidirbo ir jo pasiaiškinimai yra garuojanti mėšlo krūva.
O kas toliau – klausia Malinauskas, nors atsakymą puikiai žino. Karbauskis pasakė, kad ministras turi likti ir ministras liks, o norinčiam išsaugoti veidą premjerui reikia kažkaip suktis. Nes Karbauskis pasakė.
Ir patarėjas sukasi, užsidėjęs gan nuvalkiotą whataboutismo plokštelę, bet garsas iš jos sklinda dvejopas – nevėkšliškas ir tuo pačiu labai įtaigus.
Nevėkšliškas, nes kalbėdamas apie dvigubus prezidentės standartus Malinauskas prisimena 2011 metais generalinio prokuroro Valio padarytą avariją perėjoje. Neabejoju, kad Skirmantas puikiai supranta, jog lygindamas ministrą, kuris dirbo svetimą žemę ir gavo ES išmokas, ir susiklosčiusioms nelaimingoms aplinkybėms padarytą avariją, jis atlieka „Butkevičiaus negalima lyginti, bet palyginkime“, bet nelabai ko daugiau yra, tiks ir šitas.
O štai Gabrieliaus Landsbergio uošvio istorija gerokai įtaigesnė. Malinauskas tikina, kad pats Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro vadovas Sigitas Puodžiukas sako, kad jam buvo primesti trys patarėjai, turėję įtakingų užtarėjų, o vienas jų – Landsbergio uošvis Evaldas Čijauskas dar ir gaudavo didesnę algą nei kiti. Ir kadangi Markauskas susiruošė jį atleisti, tai dabar Landsbergis už uošvį keršija, pasitelkęs prezidentę.
Su „MG Baltico“ šauniuoju Kurlianskiu, kaip buvo viešai skelbta pasak Malinausko, Landsbergis susitikinėjo Kurlianskio namuose. Gabrielius Landsbergis atsako, kad tokių susitikimų nebuvo ir premjero patarėjas meluoja.
Dėl Landsbergio uošvio situacija labai įdomi. Pats Gabrielius tikina nieko apie uošvio situaciją negirdėjęs, jo algos neskaičiavęs, apie viską sužinojęs tik iš teksto, o konservatoriai su tuo neturi nieko bendro.
Na, jeigu esi politikos pirmosiose eilėse, neši skaidrumo žibintą ir turi uošvį, kuris dirba valstybinėse struktūrose, tai šiaip turėtum žinoti tokius dalykus. O dalykai įdomūs.
Skambinu pačiam ponui Puodžiukui, tikrinuosi, ar premjero patarėjas nepagražino su faktais.
Taip, Gabrieliaus Landsbergio uošvis 2015 metais buvo įdarbintas centre generalinio direktoriaus patarėju.
Tuometinė ministerijos vadovybė centro valdybai, kurią sudarė ministrui pavaldūs tarnautojai, nurodė sukurti ponui Čijauskui etatą, priimti jį į darbą ir rekomendavo mokėti didesnį atlyginimą nei kitiems patarėjams.
Šių metų vasario 14 dieną ministras Bronius Markauskas nurodė naikinti visus centro patarėjų etatus ir direktorius Puodžiukas man sakė jų visai nepasigesiantis.
Vienintelis dalykas, į kurį ponas Puodžiukas negalėjo atsakyti ir net pateikti savo versijos – kodėl tuometei Darbo partijos deleguotai ministrei Virginijai Baltraitienei prireikė taip rūpintis konservatorių lyderio uošviu.
Premjeras (na, taip, jo patarėjas, bet visi suprantam, kad įgarsinamas premjeras) renkasi tokią liniją: Landsbergis naudoja prezidentę keršydamas ministrui už atleistą iš darbo uošvį.
Ir tai yra stipru. Vien nuo žodžių junginio „Landsbergio uošvis“ pusę Lietuvos iš karto pradeda kratyti elektra, net pagrindo nebereikia, o pagrindas šiuo atveju dar ir yra su neaiškiais įdarbinimais ir ministrės (kas kad iš Darbo partijos) nurodytais atlyginimais.
Kitaip tariant, mes žinom, kad mūsų ministras sėdi garuojančio mėšlo krūvoje. Žinom, aišku, kad žinom.
Bet žiūrėkit, žmonės – ana pusė irgi ne ką geresnė, o dar žviegia apie interpeliacijas. Tai jeigu jau visi sėdim garuojančio mėšlo krūvoje, tai nečirškim ir leiskim ministrui dirbti.
Ne, savaitgalį jie šašlykų nekepė. Sode netupinėjo ir saulės vonių nepriiminėjo. Jie daug galvojo ir sugalvojo.
Galim ruoštis dar vienai alinančiai tarpusavio intrigų ir politinių žiurkių lenktynių savaitei. O valstybė dar pastovės reformų šalikelėje. Ar pirmas kartas.
Haiku
Uošvis Landsbergio
Sakyt daugiau nereikia
Aišku, kad kaltas