Ramūnas Karbauskis, deja, teisus: spjauta ne į LVŽS, bet į juos rinkusius apie du šimtus tūkstančių rinkėjų. Naujoji liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, matyt, dar nesuprato, kokioje žaidimų aikštelėje ji žaidžia. Viena, kai esi atsakinga tik pati už save prie šachmatų lentos, ir visa kas kita – būti atsakinga prieš rinkėjus ir prieš visos Lietuvos elektoratą. Žaisti nepažeidinėjant demokratinių žaidimų taisyklių.
O juk buvo ne kartą pareikšta, kad dabar tai jau visi esantys valdžioje bus gražūs ir pūkuoti. Nepavyko jau pirmą dieną. Ir antrą taip pat.
Panašu, kad nepavyks ir su plačiai deklaruotu žmogaus teisių gynimu, nebent dešiniųjų koalicija supranta žmogaus teises taip pat, kaip jas supranta prezidentas Gitanas Nausėda. Jis dėkojo Lenkijos ultradešiniųjų vyriausybei už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“.
Tuo metu, kai Lenkijoje vyksta didžiausi protestai nuo sovietų laikų dėl praktiškai visiško abortų draudimo. Nepamirškime ir G. Nausėdos žmonos veiklos: ji demonstruoja akivaizdžią paramą Lenkijos ultradešiniųjų „Ordo luris“ variantui – Laisvos visuomenės institutui (LVI).
Taigi, neapykantos ratas moteriai ir homoseksualams užsidaro. Laisvos visuomenės institutas? Pagavote mintį? Organizacija, pilna religinių fanatikų, kurios tikslas paversti moterį visiška verge, atimti iš jos teisę į savo kūną ir asmeninį apsisprendimą, pasivadino Laisvos visuomenės institutu. Štai jums ir trumpizmo bei putinizmo kokteilis: pavertus demokratines laisves ir teises viduramžiška priespauda vadinti tą priespaudą laisve. Ar Lietuvos prezidentūra tapo ultradešiniųjų prieglauda? Klausimas jau nebe hipotetinis.
Skelbęs, kad neišpažįsta jokios ideologijos, kad bus geras visiems, G. Nausėda apmovė visus jo gerbėjus. Apmovė du kartus: jo žadėtą gerovės valstybę ir žmogaus teises matysime kaip savo ausis, nes, aiškėja, kad jis apie visa tai turi iškreiptą, europietiškų vertybių neatitinkantį požiūrį. Ar prezidentas apsimeta, kad nesupranta, jog gerovės valstybė ir ultradešiniųjų neapykanta laisvam, kritiškam individui, vyro ir moters lygioms teisėms niekaip nedera? Todėl ir teigiu, kad prezidento ir jo žmonos gerovės valstybės modelis gerokai iškrypęs.
Dešiniųjų koalicija, prižadėjusi civilizuotą politinę kultūrą ir pagarbą opozicijai, Darbo partijos atstovą V. Mazuronį skubiai paskyrė Seimo pirmininkės pavaduotoju. Taip dešinieji įmynė į demagoginio mėšlo krūvą.
Vicepirmininku paskirtas asmuo yra keitęs partijas kaip kojines. Kaip reagavo TS-LKD Seimo narys Bronislavas Matelis? Prašau: „Šis politikas (V. Mazuronis, DP) TS-LKD frakcijoje vertinamas nevienareikšmiškai, bet mes sukandę dantis balsuojame už šį politiką (...)“
Nepamirškime, kad tai tas pats A. Mazuronis, kuris rėmė begėdišką amžinų rentų buvusiems Seimo nariams įstatymo projektą, o kai nepavyko jo prastumti, paskyrė prezidento A. Brazausko našlei multimilijonierei 311,11 eurų mėnesinę signataro rentą.
Taip jis sugebėjo spjauti į TS-LKD akylai saugomą šventą karvę LLKS Deklaracijos signatarų atminimą. TS-LKD spjūvį prarijo ir sukando dantis.
Jie pasirinko A. Mazuronį šiaip, kad paerzintų socdemus ir karbauskininkus, o gal ir parodytų Laisvės partijai jos vietą. Maždaug: jeigu per daug šūkausit apie vienalytes partnerystes ir kitokį vakarietišką briedą, jūsų nepaisysim, nes DP mus aklai parems. Beje, Darbo partija de facto tapo dešiniųjų koalicijos dalimi.
Kai viena teisiama partija – Liberalų sąjūdis – skubos tvarka į Seimo valdybą stumia nevienareikšmiškai vertinamą asmenį, priklausantį kitai teisiamai – Darbo partijai, mintys nori nenori kyla visokios.
Dar vienas išbandymas naujai esą kultūringai vyriausybei yra valdžios atvirumas visuomenei. Naujoji valdančioji dauguma savo koalicinėje sutartyje deklaravo, kad gins ir stiprins konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informaciją, sudarys tam sąlygas bei atvers kuo daugiau valstybės valdomų duomenų.
Žurnalistė Birutė Davidonytė savo FB paskyroje aiškiai sudėliojo opiausias problemas. Anot jos: „Iš interesų deklaravimo liko tik tam tikra parodija. Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo koreguoti šiuos įstatymus numatant aiškias taisykles, sandorių sumas ar kitas vertes, pagal kurias politikai turėtų privalomai atskleisti informaciją visuomenei.
Taip pat priimti įstatymą, kuris žurnalistams suteiktų nemokamą prieigą prie viešų Registrų centro duomenų. Realybėje jau praėjo daugiau nei dveji metai, kai įstatymas net nebuvo apsvarstytas Agnės Širinskienės vadovautame komitete. Pradėti diskusijas ir svarstyti apie nemokamą Registrų centro duomenų atvėrimą ne tik žurnalistams, bet ir visiems piliečiams, tokia yra geroji vakarietiškų valstybių praktika. Įvairūs politikai nuo ministrų iki premjero jau daugiau nei dvejus metus žurnalistams žada šituos duomenis atverti, bet tokios pataisos iki šiol net nebuvo užregistruotos Seime“. Tad kiek laiko truks naujos kadencijos Seimui priimti visas reikalingas įstatymų pataisas, kurios pagaliau apgintų visuomenės teisę žinoti?
Dar vienas akmuo, ant kurio galimai suklups dešinioji vyriausybė, tai diskriminacinio pobūdžio LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurį būtina keisti. Jo nuostatos nukreiptos prieš homoseksualius asmenis. Negi teks laukti tol, kol Vilniaus rajono tomaševskininkai, remiami konservatorių talibų sparno, pradės skelbti laisvas nuo homoseksualų zonas, Lenkijos homofobų pavyzdžiu? Juo labiau kai žino, kad talibai prezidentūroje jiems pritars, bent jau tyliai.
Kolega Andrius Užkalnis džiūgauja, kad dešinieji pervažiavo buldozeriu per opoziciją: „Taip, ministrų pasirinkimas daug ką įžeis – per opoziciją pervažiavo buldozeriu, bet, žinokite, tam ir buldozeris, kad jį kartais panaudotų. Paspirtukų laikas praėjo.“ Na, dėl įsižeidimo tai nereikia taip susireikšminti. Ne apie pigius asmeniškumus kalba.
Naujos valdžios startas primena tai, ką turėjome visus ketverius metus. Karbauskininkai ir Co taip pat per opoziciją važinėjo ir buldozeriais, ir džipais, ir kuo tik nori. Visi matome, kaip baigėsi. Nors, regis, A. Užkalnis R. Karbauskį įžeidė – pastarasis apskritai pasitraukia iš Seimo. Tik ką šaukęs, kad dešiniųjų nešvarus šachmatų žaidimas Seime įžeidė rinkėjus, savo pasitraukimu LVŽS pirmininkas į tuos pačius nelaimingus rinkėjus nusivalė kojas. Na, ką padarysi, nelengva, kai „Lietuva esu aš, aš esu Lietuva“ mentalitetas susidūrė su rūsčia tikrove, kurioje pagarbos verta pozicija būtų tiesiog pakovoti už opozicijos teises.
Bet kam kovoti, kai valdžios į savo rankas dovanų dykai negavai? Velniop tokį tuščią buvimą Seime! Jau geriau, apsimetus demokratijos gynėju, teatrališkai pasitraukti. Gerai dar, kad nepaskelbė, jog rinkimai suklastoti… O ne, atsiprašau, paskelbė. Ar Seimas R. Karbauskio reikalavimu paprašys jį pasilikti Seime? Manau, ramiau visiems ant dūšios būtų, jeigu su mažu, užgautu berniuku būtų draugiškai atsisveikinta.
Grįžtant prie civilizuotų žaidimo taisyklių, kuriose opozicija Seime suprantama kaip dalis tikros demokratinės kultūros.
Arogancija, kerštas, gulinčiojo spardymas ir viešai deklaruojama nauja etiška politinė kultūra niekaip nedera. Dešiniųjų koalicijos darbo vaisių lauksime neramia širdimi. Seimo narių ir kandidatų į ministrus sąrašas nuteikia desperatiškai: radikalūs konservatoriai ir radikalūs liberalai. Man labiau patinka liberalūs radikalai, tiksliau – jų kairiųjų nuostatų dalis.
Einu pasispraginti popkornų.