Nutylėti trys esminiai faktai: Iranas jau kelis dešimtmečius tiesiai šviesiai ir visa gerkle visam pasauliui šaukia turintis tikslą sunaikinti Izraelį; Irano mokslininkas buvo ne tik atsakingas už branduolinio ginklo kūrimą, bet jis taip pat buvo fanatiškai muštruojamos Irano revoliucijos gvardijos (IRGC) generolas; IV Ženevos konvencijos papildomas Protokolas nr. 1 suteikia teisę imtis karinių veiksmų prieš karinius objektus/karius, keliančius grėsmę valstybei. Taip pat tikslinį priešo nukovimą.
Dabar pasikalbėkime apie kiekvieną iš šių faktų atskirai ir giliau.
Nuolatinis Irano grasinimas ištrinti Izraelį nuo žemės paviršiaus nėra tušti žodžiai. Iranas remia Libano teroristinę organizaciją Hezbollah, apginklavusi ją daugiau nei 150 tūkstančių įvairiausių paskirčių raketomis, nukreiptomis prieš Izraelį.
Iranas remia Gazos ruože teroristinę organizaciją Hamas, kuri gauna Irano nurodymus, kada ir kiek laiko apšaudyti Izraelio civilius gyventojus raketomis. Iranas jau kelis metus bando dislokuoti Sirijoje šalia aneksuotų Izraelio Golano aukštumų ir kitose Sirijos teritorijos dalyse savo karius ir bazes, kurių veikla skirta Izraelio terorizavimui ir galimam kelių frontų puolimui.
Ne šiaip sau Izraelis jau kelis šimtus kartų bombarduoja Irano bazes Sirijoje ir raketų siuntas teritorijose nuo Irano iki Sirijos sienos su Libanu. Iranas taip pat kelia grėsmę arabų valstybėms, todėl Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai atvėrė duris diplomatiniams santykiams su Izraeliu. Visai galimas ir Saudo Arabijos Izraelio pripažinimas. Izraeliui jau leista naudoti Saudo Arabijos oro erdvę.
Tad ar Iranas yra potencialus Izraelio priešas? Be jokios abejonės. Ar turi Izraelis teisę ginti savo valstybę nuo priešų? Taip, be jokios abejonės.
Nors, regis, K. Girnius ir gera dalis Europos kairiųjų ekstremistų kartu su Europos dešiniaisiais ekstremistais tik ir svajoja apie Izraelio sunaikinimą… spekuliuodami tarptautine teise.
Apie Irano siekį įsigyti branduolinį ginklą. Ponas K. Girnius ir Europos Sąjunga turėtų būti dėkingi Izraeliui, kai jo agentai 2018 metais Irane ištuštino sandėlius, kuriuose buvo saugoma 110 000 dokumentų, atskleidžiančių tikrą branduolinio ginklo kūrimo mastą.
Dokumentai rodo, kad Iranas nusispjovė į sutartis su JAV prezidentu B. Obama dėl atsisakymo siekti branduolinio ginklo. Taip pat už bazių Irane susprogdinimą. Jose buvo didžiuliu tempu sodrinamas bombai reikalingas uranas.
Irano mokslininkų, dirbančių branduolinio ginklo gaminimo programoje, naikinimas yra tos pačios Izraelio strategijos visokiais būdais neleisti Iranui įsigyti branduolinį ginklą dalis. Ar kritikuojantys Izraelio teisę gintis bent įsivaizduoja, kas nutiktų Vidurio Rytams Iranui įsigijus atominę bombą? Galima jau šiandien teigti, kad Saudo Arabija bei kitos arabų valstybės Vidurio Rytuose taip pat įsigis šį ginklą.
Iranas taps nevaldomu, todėl agresyviai terorizuos pasaulinį verslą blokuodamas strateginį Hormūzo sąsiaurį prie Persijos įlankos. Iranas ne kartą yra provokuojančiai pasielgęs ir tik JAV grėsmė juos pristabdo.
Apie Ženevos konvenciją ir tarptautinę teisę, kuriomis spekuliuoja K. Girnius. Klausimas ponui: ar JAV turėjo teisę sunaikinti Al-Qaeda bazes Afganistane ir nukauti Osamą bin Ladeną Pakistane? Taip. O nukauti Irano generolą majorą Q. Suleimaną, nurodžiusį vietiniams Irako islamistams apšaudyti JAV bazę Irake? Taip. Nes Irakas, Afganistanas ir Pakistanas leido teroristams keliantiems grėsmę JAV, įsigalėti šiose valstybėse.
Ar Izraelis, keršydamas palestiniečių teroristams už per 1972 metų Olimpines žaidynes Vokietijoje Izraelio sportininkų nužudymą, turėjo teisę juos nukauti Libane, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje ir Norvegijoje? Išskyrus Norvegiją, kur remiantis netikslia informacija buvo nužudytas nieko dėtas žmogus, Izraelis turėjo teisę nukauti savo priešus šiose šalyse. Kodėl šios valstybės apsimetė, kad Izraelis nieko dėtas? Todėl, kad leido ieškomiems teroristams ramiai sau gyventi jų valstybėse puikiai apie tai žinodamos.
Beje, ispanai panašiai pasielgė su baskų ETA teroristais Prancūzijoje. (Šių metų lapkritį Prancūzija perdavė areštuotą ETA vadą Ispanijai). Po Izraelio keršto palestiniečių teroristai daugiau nesiėmė terorizmo akcijų prieš Izraelį Europoje.
Tad ką iš tikrųjų sako „tarptautinė teisė“, kas tai yra? Tarptautinė teisė nėra įstatymas, ji neturi institucijos, užtikrinančios teisės normų laikymąsi ir galinčios taikyti teisinę prievartą. Tai valstybių, apibrėžusių šiuo atveju karinius veiksmus – kas galima ir kas ne, – bendras sutarimas to apibrėžimo laikytis. Demokratinės valstybės kaip ir laikosi susitarimo vengti civilių aukų, gerbti Ženevos konvenciją.
O kaip elgtis su diktatūromis tokiomis kaip Rusija, Iranas, Kinija, Šiaurės Korėja? ES niekaip nepavyksta taikingai papirkti šias diktatūras siekiant jas sulaikyti nuo agresijos, nes apetitas auga bevalgant. Jeigu banditas jau paėmė tave už skaudžios vietos ir tu nesigini, būsi šantažuojamas iki grabo lentos. O bandito apetitas kils ne tik tavo pinigams, bet ir tavo teritorijai.
Jeigu Izraelis vienašališkai laikytųsi susitarimų, šiandien Izraelis būtų ištrintas nuo žemės paviršiaus. Tad Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų gerai pagalvoti, ar remti JT rezoliucijas, nukreiptas prieš demokratinio Izraelio teisę gintis kaltinant jį neva pažeidus tarptautinę teisę. Jeigu Lietuva parems JT kritiką, vieną negražią dieną Lietuva gali pati stoti prieš JT reikalavimą laikytis tarptautinės teisės Lietuvą užpuolus „žaliems žmogeliukams“. Būtina turėti tai omenyje formuojant Lietuvos saugumo politiką.
Tad ką iš tikrųjų sako IV Ženevos konvencijos papildomas Protokolas nr. 1? Paminėsiu vieną 52 straipsnio 2 dalį, teigiančią, kad „Civiliams taikoma šio skirsnio teikiama apsauga, išskyrus tuo atveju, kai jie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose.“ Tai yra daroma viskas, kas tik įmanoma, jog puolimo objektai nėra nei civiliai, nei civiliniai objektai, kurie yra ypač saugomi. Tačiau yra kariniai objektai kurių, remiantis Konvencijos 57 straipsnio 2 dalimi, pulti nėra draudžiama. Ar egzistuoja „karo veiksmai“ tarp Irano ir Izraelio? Taip. ES gali kiek nori apsimesti, kad karo tarp Irano ir Izraelio nėra, bet tarp abejų valstybių vyksta nepaskelbtas karas.
Taip, kartoju: būtina vengti civilių aukų bet kokiais įmanomais būdais. Izraelis daro viską, kad išvengtų civilių aukų. Bet šiuo atveju K. Girnius ir didžioji dalis pasaulio žiniasklaidos piktybiškai nutyli, kad Irano mokslininkas nebuvo civilis. Jis buvo aktyvus IRGC generolas ir tuo didžiavosi. Apskritai teroristai visoms valstybėms yra teisėtas taikinys taip pat ir šalyse suteikusioms teroristams užuovėją.
Taip pat Konvencijoje yra išlyga, leidžianti imtis karinių priemonių, jeigu keliama grėsmė civilių pakenkimui. Ar nukautas IRGC generolas elgėsi taip, kad kuo mažiau pakenktų civiliams? Ne. Nukauto generolo tikslas buvo sukurti atominę bombą, skirtą Izraelio sunaikinimui. Skaičiais? 9 milijonai Izraelio piliečių. Ir šioje vietoje neturi kilti jokių abejonių dėl šio tikslo. Kai visos valstybės, turinčios branduolinius ginklus bent jau dėl akių, teigia, kad šie ginklai skirti tik gynybai, tai Iranas tiesiai šviesiai 2005 metais paskelbė tikslą – Izraelio sunaikinimas.
Na, bet K. Girniui abejonės kyla, o kad jas pateisintų, jis krokodilo ašaromis akyse vartoja žodžius „nužudymas“, „žmogžudystė“. Juk Izraelis... „tie žydai tik ir žino kad žudyti vargšus palestiniečius ir iraniečius“, ar taip suprasti, pone K. Girniau? Bet šios palestiniečių ir iraniečių pasakos kai kurioms arabų valstybėms, kurioms grėsmę kelia Iranas, jau įgriso iki gyvo kaulo. Todėl jos ir pasirinko atverti duris diplomatiniams santykiams su Izraeliu. Tą patį prieš kelias dienas padarė ir PLO prezidentas M. Abasas, paskelbęs atkuriantis bendradarbiavimą su Izraeliu. Ir net pakvietė Izraelį vėl derėtis dėl taikos po keliolikos metų kategoriško atsisakymo sėsti prie derybų stalo. Gal ir K. Girniui jau būtų laikas tapti kiek objektyvesniu?