Alkoholio kontrolės politika turi būti grindžiama faktais

Atėjo laikas pasirinkti – riboti alkoholio prieinamumą ir griežtinti bausmes ar toliau skatinti Lietuvoje girtavimą.

Iš televizijos ekrano mūsų šalyje dvidešimtmečiai ir jaunesni auklėjami šūkiu ,,mus vienija alus ir pergalės“ ir puikiai žino, kad tyriausias vanduo skirtas degtinei. Viliamės, kad vyresni dar prisimena laikus, kai nebuvo įkyrios alkoholio reklamos ir degalinėse daugiau prekiavo degalais negu plačiu alkoholinių gėrimų asortimentu.

Pastaruoju metu vis dažniau politikai ir visuomenė kalba apie alkoholio vartojimo problemą Lietuvoje ir su tuo susijusias socialines, sveikatos ir ekonomines problemas. Nors alkoholiniai gėrimai dėl savo nuotaiką veikiančių ir skonio savybių, užimamos vietos visuomenės įvykių ritualuose ir tradicijose yra labai vertinama prekė, pastaruoju metu akivaizdžiai didėja alkoholio vartojimo keliama žala.

Visų alkoholinių gėrimų rūšių pardavimas ir vartojimas Lietuvoje didėja, kaip ir alkoholio vartojimo paplitimas tarp jaunimo. Dėl alkoholio vartojimo miršta daug jaunų žmonių, daugėja autoįvykių - girtumas yra antra po greičio viršijimo pagrindinė avarijų keliuose priežastis. Vis daugiau nusikaltimų įvykdo neblaivūs asmenys. Valstybino psichikos sveikatos centro duomenimis nuo 2000 m. alkoholinių psichozių skaičius beveik padvigubėjo ir 2006 m. viršijo 100 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų.

Pagal alkoholio vartojimo mastą ir jo sukeliamą žalą Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje.

Kam kyla klausimų, ar situacija kritinė, ar dar reiktų laukti, ar jau laikas iš esmės peržiūrėti dabartinę šalies alkoholio kontrolės politiką ir imtis neatidėliotinų veiksmų?

Pastarieji bandymai keisti esamą alkoholio kontrolės politiką – šią vasarą priimtos alkoholio reklamą ribojančios įstatymo pataisos bei šiemet įsigaliojęs draudimas pardavinėti alkoholį rugsėjo 1 d. – sukėlė daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų visuomenėje. Viena vertus, tokios nevienareikšmiškos diskusijos ir pasipiktinimų bangos nestebina, nes valstybė visiškai neinvestavo į visuomenės švietimą bei informavimą apie tai, kokios alkoholio kontrolės priemonės veiksmingai mažina vartojimą. Tai sudarė sąlygas alkoholio pramonės atstovams manipuliuoti populistiniais šūkiais, klaidinti visuomenę.

Alkoholio, kaip ir tabako reklamos ribojimas, neabejotinai veikia įpročių ir socialinių normų formavimąsi, reikšmingai mažina alkoholio vartojimą ypač tarp jaunimo. Draudimas pardavinėti alkoholį rugsėjo 1 d. sulaukė įvairių vertinimų, tačiau statistiškai pasiteisino – apsinuodijusių alkoholiu nepilnamečių tą dieną ženkliai sumažėjo nuo 8 praėjusiais metais iki 1 šiemet.

Sprendžiant visuomenės sveikatos problemas ir formuojant alkoholio politiką reikia remtis ne asmeninėmis nuomonėmis, pažiūromis ar įsitikinimais, o faktais. Formuojant švietimo politiką, nuomonių ringe gali susirungti įvairios ideologijos ir filosofijos, turinčios savitus sprendimo raktus ir metodus. Ir šiuo atveju čia iš tiesų yra požiūrio klausimas. Tačiau kuomet kalbame apie visuomenės sveikatos dalykus, asmeninis santykis su alkoholiniais gėrimais gali skirtis nuo požiūrio į tai, kas naudingiau visuomenei. Mąstyti šiuo atveju reikėtų apie visos visuomenės gerovę. To Lietuvoje šiandien, deja, labai trūksta – platesnės matymo perspektyvos ir matymo ne tik per savo asmeninės, bet per visos visuomenės gerovės prizmę ir suvokimo, kad nuo visuomenės gerovės priklauso ir mano asmeninė gerovė.

Nėra holistinio požiūrio. Pavyzdžiui, mums asmeniškai nepatiktų, jeigu alkoholio prieinamumas būtų ribojamas, nes mes jaučiamės sąmoningais ir atsakingais piliečiais ir, manome, jog galime valdyti alkoholio vartojimą. Taip, esame suinteresuoti mažesne alkoholinių gėrimų kaina. Taigi, mes asmeniškai manome, kad draudimai ir kainų didinimas yra nepriimtini. Draudimai ir kainų didinimas parodo, kad šalies valdžia netiki piliečių sveiku protu ir gebėjimu priimti racionalius sprendimus. Tik žinodami, kad tam tikri apribojimai padės konstruktyviau mažinti alkoholio žalą visuomenei, galime draudimams pritarti. Šio pritarimo motyvas - jeigu mažės alkoholio vartojimo keliama žala, sumažės nusikalstamumas, bus mažiau girtų vairuotojų, padidės saugumas. Tai ne vien humanistiniai, bet ir labai pragmatiniai motyvai.

Lietuvoje nereikėtų išradinėti dviračio. Pasaulyje yra daug geros praktikos, faktais pagrįstų pavyzdžių, kaip galima sumažinti alkoholio vartojimo žalą ir kokios priemonės yra veiksmingos. Alkoholio kainų periodiškas peržiūrėjimas priklausomai nuo gyventojų pajamų didėjimo, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas, alkoholio pardavimo laiko ir geografinio prieinamumo apribojimai, sisteminga vairuotojų kontrolė, ankstyvas žalingai alkoholį vartojančių asmenų identifikavimas sveikatos apsaugos sistemoje, darbovietėje ir pagalba jiems – priemonės, kurių efektyvumas ir veiksmingumas, sprendžiant alkoholio vartojimo ir susijusias problemas, yra pagrįstas faktais.

Tam ne kartą yra pritarusi ir Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi faktais ir mokslinėmis studijomis. Jokiu būdu nesitikima žmoniją atversti į visuotinį susilaikymą. Rekomenduojamas šūkis pavieniams asmenims ir visuomenei apie alkoholio vartojimą: „Kuo mažiau – tuo geriau“, kuris palieka vietos asmeniniam pasirinkimui.

Tad jeigu viešai deklaruojame norą spręsti alkoholio vartojimo problemas, dauguma receptų tam žinomi. Tereikia politinės valios ir pasiryžimo. Ir visuomenės intereso, tai yra visuomenės sveikatos intereso, iškėlimo aukščiau asmeninio ir verslo interesų. Ir diskutuoti šiuo atveju siūlome tik apie alternatyvų pasirinkimą.