„Ačiū Dievui, saviškis“, – pagalvoju ir, užkasęs „lobį“, taip pat greitai bėgte grįžtu į priedangą.
Tą pačią dieną už kelių kilometrų nuo mūsų pastebėtiems dviems rusų pėstininkams sekasi ne taip gerai kaip man. Tik gavę žvalgybinio drono pranešimą apie taikinį, po minutės mes jau skraidiname savo FPV su skeveldriniu užtaisu jų link. Dar po penkių minučių, jis jau kabo virš krūmo, kuriame jie slepiasi. Deputas nukreipia savo bepilotį tiesiai į žvalgybinio Mavic mums nurodytą vietą ir mūsų savižudis detonuoja visai šalia taikinio. Vienas iš nelaimėlių lieka gulėti vietoje, kitas pasileidžia bėgte per atvirą laukymę. Staiga jį pasivijęs sekantis dronas, tvojasi į žemę metrą nuo jo ir nesprogsta. Bėglys nesustoja ir toliau skuodžia link už kelių šimtų metrų esančio apgriauto pastato bei po akimirkos pradingsta jame. Paskui jį į vidų įlekia trečias dronas. Sprogimas, pakyla dulkių bei dūmų debesis ir iš jo, negalime patikėti savo akimis, išlekia tas pats rusų pėstininkas. Keista, tačiau stebėdami šią dramą, mes nejučia jau pradedame dėl jo nerimauti. Rusui priartėjus prie sekančio apgriauto daugiaaukščio, kažkas iš mūsų jau šaukia:
„Na, biče, judink kojas, jau nebedaug liko, tu gali!“
Tačiau šiam dar nepasiekus pastato, į jį tvojasi kitas, jau ketvirtas iš eilės, dronas ir nelaimėlis lieka gulėti vietoje be gyvybės ženklų.
„Game over“, – kažkas pasako.
Taigi, situacija fronte dabar tokia, kad daugiau nei 10 minučių (vidutiniškai tiek laiko FPV dronui trunka atskristi iki taikinio) užsibuvęs atviroje vietoje, tikėtina, sulauksi atakos drono su sprogmenimis. O ir oficiali statistika negailestinga – šiuo metu apie 80 procentų žalos mūšio lauke padaroma vienokių ar kitokių bepiločių orlaivių pagalba. Kaip šių metų gegužę savo interviu „The Times“ teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandr Pavliuk: „Dabar dronai abiejose pusėse nužudo daugiau karių, nei bet kas kitas“.
Nežiūrint į tai, dar egzistuoja nemažai mitų bei skepticizmo šio naujo karinio pajėgumo atžvilgiu.
„Forbes“ leidinio straipsnyje „Tik istorijos akimirka? Augantys mitai apie FPV“, straipsnio autorius David Hambling taikliai įvardija ir dekonstruoja keturis dažniausiai dronų skeptikų minimus mitus:
1 mitas: „Žmonės pervertina dronų reikšmę, nes jie mato tik tuos video įrašus, kur sunaikinami taikiniai’.
2 mitas: „Ukrainiečiai naudoja dronus, nes neturi nieko kito“.
3 mitas: „FPV yra per mažas, kad būtų efektyvus“.
4 mitas: „Elektra varomi FPV skrydžio nuotolis per mažas ir jie per lėti“.
Aš pridedu ir 5-ąjį mitą: „Naujoviškos antidroninės priemonės sunaikins visus danguje esančius dronus“.
Taip, vis didesnė bepiločių orlaivių daroma žala, neabejotinai verčia tobulinti ir įvairias elektronines, ir ne tik, kovos su dronais priemones. Nors skeptikai nuo pat pradžių teigė, kad neužilgo apie FPV dronus niekas net neprisimins, tačiau po beveik trijų metų karo, jų reikšmė mūšio lauke tik auga.
Situacija fronte dabar tokia, kad daugiau nei 10 minučių (vidutiniškai tiek laiko FPV dronui trunka atskristi iki taikinio) užsibuvęs atviroje vietoje, tikėtina, sulauksi atakos drono su sprogmenimis. O ir oficiali statistika negailestinga – šiuo metu apie 80 procentų žalos mūšio lauke padaroma vienokių ar kitokių bepiločių orlaivių pagalba.
Ukrainiečių naujienų agentūros UNN korespondentas kalbino, vienos iš daugiau nei 200 ten veikiančių technologijų kompanijų, „Swarmer“ atstovą Makarčiuką. Jis teigia, kad dėl masinio elektroninės kovos (EW) priemonių naudojimo, dronų efektyvumas kiek krito ir šiuo metu siekia 30-50 procentų, o kai kuriais atvejais, kai pilotuoja nepatyrę pilotai, net 10 procentų. Todėl jie dirba prie naujų technologijų, tokių kaip automatinio taikinio fiksavimo ar dronų spiečių sistemų, leisiančių net nepatyrusiam pilotui pasiekti 80 procentų efektyvumą. Taigi, tobulėja ne tik EW priemonės, tačiau ir patys dronai.
Ką tik grįžau iš savo eilinės trijų parų trukmės pamainos pozicijose vienoje iš šiuo metu karščiausių Pokrovsko fronto atkarpų. Per šį laiką, mūsų FPV komanda turėjo 54 kovinius išskridimus iš kurių 37 (apie 70 proc.) buvo sėkmingi. Mes, žinoma, naudojome visas šiuo metu žinomas technines naujoves. Be to, pagrindinis mūsų pilotas turi virš tūkstančio kovinių skrydžių patirtį ir net aš, su savo keliais išskridimais, nesugebėjau sugadinti jo statistikos.
Šališkumas ir žmogiška tendencija nekritiškai priimti viską, kas patvirtina jų turimą įsitikinimą, verčia žmones ir toliau tikėti, kad bet kas, ką jie ilgą laiką naudojo, yra geriausia.
„Toks įsitikinimas gali būti pavojingas“, – sako David Hambling. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje nors kulkosvaidis ir spygliuota užtveriamoji viela jau egzistavo apie 30 metų, tačiau tuometiniai karo ekspertai vis tiek sutarė, kad raitoji kavalerija vis dar vaidina esminį vaidmenį ir priešo pozicijų šturmavimas vis dar yra tiesioginis kelias į pergalę.