Anksčiau į pozicijas vykdavome parai arba dviem. Šį kartą bandysime rotuotis po penkių parų. Taigi, mūsų trijų asmenų FPV atakos dronų komandos laukia nemažai darbo.
Jau pirmą mūsų pamainos naktį nutiko ir toks ne visai eilinis dalykas. Apie 3.00 nakties pabudome nuo keisto šnypštimo ir baisios smarvės.
Pasirodo, kažkokiomis aplinkybėmis aktyvavosi vienas iš mūsų naudojamų trijų kilogramų svorio sprogmenų, ukrainiečių vadinamų „bimbomis“. Kai tai pastebėjome, mūsų maždaug 10 kvadratinių metrų ploto bunkeris, kimšte prikimštas įvairių užtaisų, baterijų ir dronų, kuriame bazavomės trise, jau buvo prisipildęs aitrių garų ar dūmų. Visi strimgalviais puolėme nešti tas „bimbas“ lauk. Po to dar apie valandą stovėjome po žvaigždėtu dangumi.
Stebėjome, kaip kažkur netoliese dangų perrėžia tai iš vienos, tai iš kitos pusės leidžiamų raketų žiburiai, ir laukėme, kol mūsų vargana priedanga išsivėdins. Tikėjomės po to dar porą valandų numigti iki nuo ankstyvo ryto mūsų laukiančių užduočių.
Šį kartą viskas baigėsi laimingai, tačiau nedaug trūko, kad būtume ir nebepabudę. Niekas iš mūsų to įvykio per daug nesureikšmino ir ryte kaip niekur nieko visi ėmėmės įprastinių darbų: toliau rengėme sprogmenis, analizavome maršrutus iki taikinių ir vieną po kito į dangų kėlėme atakos dronus.
Prieš porą dienų, radęs laiko tarp dviejų rotacijų, sulaksčiau iki Kyjivo, kur buvo atvykusi LR Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo ir Lietuvos karo pramonės atstovų delegacija.
Smagu, kad Lietuvos politikai surengė mums (be manęs susitikime dalyvavo dar keli, skirtinguose fronto ruožuose tebesikaunantys arba po sužeidimų sveikstantys, mano ginklo broliai) priėmimą Lietuvos ambasadoje Ukrainoje. Ačiū, Pauliui Saudargui, Laurai Gradeckienei ir Lietuvos ambasadai Ukrainoje!