Tuo labiau kad kaip tik dabar reikia sudėlioti, kaip gyvensime artimiausioje ateityje. Vyriausybės posėdyje buvo apsispręsta dėl patikslinto 2022 metų biudžeto projekto pataisų. Jį atnaujinus numatyta papildomai lėšų skirti infliacijos pasekmėms švelninti, teikti pagalbą karo pabėgėliams bei skirti lėšų mūsų šalies infrastruktūrai, susijusiai su saugumu.
Skamba gražiai. Gerai ir tai, kad šį kartą nėra mistinių „pajamos didės sumažinus šešėlį“, o viskas kur kas paprasčiau bei aiškiau. Geras ir noras pamėginti amortizuoti infliaciją ir apsaugoti pažeidžiamiausių žmonių perkamąją galią. Tą vis tiek reikės daryti, kai laukiama, kad duona rudeniop brangs dvigubai, o geresnės kiaulienos kilogramas kainuos daugiau nei 10 eurų. Kitas niuansas – kai kurios priemonės, kurios yra valstybės antikrizinių veiksmų klasika, gali tapti druska ant žaizdos, jei bus naudojamos netinkamai. Pavyzdžiui, milžiniški infrastruktūriniai projektai, tokie kaip energetinės jungtys.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų.
Verčiant į liaudies kalbą, kuo didesnės kainos, tuo daugiau surenkama pajamų į biudžetą, nes pagrindinė jo dalis – tai PVM.
Tačiau tai nėra gera žinia piliečiams, nes jų perkamoji galia nebedidės. Teks diržuose pradurti papildomų skylučių.
Tam tikriems sektoriams šiemet gali būti sunkiau didinti atlyginimus savo darbuotojams, sako darbdaviai. Verslui patiriant sunkumų dėl naujų rinkų paieškų bei energetinių išteklių brangimo, tai didina išlaidas įmonių biudžetuose, dėl ko atlyginimai, kaip sako ekonomistai, šiemet kils nebe taip sparčiai. Prognozuojama, kad jie galėtų didėti 3–5 proc.
Tačiau profsąjungų lyderė Inga Ruzgienė kalbėjo, kad jau šiandien apie 21 proc. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos ir sunkiai gali apmokėti gautas sąskaitas.
Primenu, jau dabar infliacija 14 proc. ir ji tik didėja. Nekilnojamojo turto vystytojai neoficialiuose pokalbiuose sako, kad nors kovas buvo „miręs“ mėnuo, balandžio pradžia – geriausius laikus primenantis pirkimo bumas: žmonės, dirbantys probleminiuose sektoriuose, skuba imti paskolas ir įsigyti būstą, nes niekas nežino, kas bus toliau. Iš kitos pusės, iš prekybos dingo sklypai. Jų savininkai tiesiog laukia.
Iš viso infliacijos pasekmėms švelninti numatyta skirti 973 mln. eurų, o humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams siūloma skirti 370 mln. eurų. Geležinkelių elektrifikavimo projektams finansuoti numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų.
Tarp siūlymų – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 eurų, senatvės pensijų didinimas 5 proc. bei kita. Tam reikės daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Iš viso žmonių pajamoms didinti Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų. Tai mažiau, nei valstybė gaus papildomo PVM iš augančių kainų.
Kaip visada, pasigirdo balsų imtis mokestinių pakeitimų. Balsai – iš opozicijos.
Vyriausybei trečiadienį svarstant biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams.
Kaip rašoma socialdemokratų (LSDP) pranešime spaudai, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, pasak V. Blinkevičiūtės, netaiko mokesčių lengvatos maistui, tai Estija, Danija ir Lietuva. „Maisto produktų kainos balandį pasiekė neregėtas aukštumas. Prognozuojama, kad maistas brangs ir toliau. Todėl to, ką siūlo valdantieji, nepakaks. Tad Vyriausybės siūlomas biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių raginame papildyti ir 9 proc. PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams.“
Grįžtant prie biudžeto, viskas gerai. Tiksliau, netgi pakankamai gerai, tačiau eilinį kartą nėra atsakymo į kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, kada pagaliau nutiks švietimo ir valstybės valdymo reforma? Ar ilgai mes leisime sau prabangą deginti milijardus vien dėl to, kad vienos ar kitos įstaigos rektorius turi draugų – įtakingų politikų?
Ir iki šiol nėra atsakymo, kaip mus paveikė ekonominis karas su Kinija. Kokios prognozės ir laukiami nuostoliai dėl karo Ukrainoje? Ką daryti verslui ir kokia bus parama bei kokia parama efektyviausia?
Prisimenu neseną susirašinėjimą su viena ministerija. Čia ne folkloras, o realus pokalbis.
– Kaip keisis sektoriaus būklė ir kokie iššūkiai laukia vykstant karui Ukrainoje? Gal galite pateikti bent preliminarią analizę ir įvertinti, kokie gali būti praradimai?
– Ne. Tam neturime resursų.
– Tačiau Jūsų ministerijoje yra atskiras Analizės departamentas su keliolika žmonių.
– Taip, bet jie tik renka statistiką ir pildo lenteles, bet neanalizuoja.
– Tačiau lenteles pildo ir tą pačią statistiką renka bent trys jums pavaldžios įstaigos, gal kas nors gali pateikti kokią nors analizę?
– Ne. Klauskite asociacijų.
Mes paklystame tarp skaičių ir nematome visumos. Nematome galimybių arba, jei kas nors jas parodo, biurokratinis aparatas sukasi taip lėtai, jog jos tiesiog dingsta.
Jei grįšime prie milžiniškų asignavimų energetiniams projektams ir kariuomenei, nėra atsakymo, kas gaus šiuos pinigus. Jei tai bus Lietuvos verslas (praleiskime dalį apie tai, kad visi ES lygūs ir gali dalyvauti konkursuose vienodomis sąlygomis. Lenkai tą irgi yra girdėję, bet jiems išeina kitaip), puiku. Tai gali tapti puikiu stimulu atskiriems sektoriams. Jei ne, mes paremsime kažką kita.
Kalbant paprasčiau, dabar vyks kova, ar šovinius kariuomenei gamins gamykla Giraitėje, ar gamykla netoli Prahos. Kas statys karinius miestelius ir siųs palapines. Ne visiems darbams ir procesams reikia superkvalifikuotų darbuotojų ir pajėgumų. Čia – tik politikų sprendimai. Verslas gali dalyvauti, tačiau ne jis realiai spręs, kas ir kaip vyks.
Kalbant apie kainų mažinimą, galima ne tik mažinti mokesčius.
Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, pastebi, kad, kalbant apie eksporto galimybes ir pajėgumus, būtina įvertinti grūdų kainodarą, kuri keičia situaciją. „Net ir dabar vykstantis seno derliaus minimalus ukrainietiškų kukurūzų judėjimas ima keisti kainas. Pastarosios dienos parodė, kad pigesnių kukurūzų bandomosios partijos mažina Lietuvos pašarinių kviečių patrauklumą. Galima daryti dar vieną prielaidą, jog, šiems srautams suintensyvėjus, ūkininkams gali atsirasti dar viena papildoma bėda – jeigu ūkininkai šį pavasarį pakankamai netręš, derlius neužaugs iki maistinių grūdų kokybės, ir ims tiesiogiai konkuruoti su ukrainietiškais kukurūzais, pašariniais kviečiais ar miežiais bei kitais Ukrainoje užaugintais produktais. Tai gal ir gera žinia Lietuvos gyvulininkystės sektoriui, bet Lietuvos ūkininkas turėtų stengtis nepakliūti į tokią tiesioginę konkurenciją, tad privalo dėti visas pastangas auginti mums įprastos aukštesnės kokybės kviečius.“
Kalbant paprasčiau, mes galime įsivežti pigių javų iš Ukrainos, o eksportuoti brangius savus. Kaip tai pavyks, nežino niekas. Tačiau tai gali apkrauti darbu transporto sektorių, kuris prarado dalį krovinių Rytų kryptimi. Ar apsimoka, ar verta? Galbūt galima paremti transportininkus ir kris maisto kainos? Laimėsime keliuose sektoriuose iš karto. Niekas neskaičiavo.