Šią patirtį aprašiusi pirmą kartą 1916-aisiais išleistoje knygoje „Karo bangose“ (angl. „The Backwash of War“), jau pirmu jos pasakojimu „Herojai“ smogia skaitytojui:
„Kai to kęsti nebeįstengė, paėmė revolverį ir šovė sau į burną – bet susimovė. Kulka išmušė kairę akį ir įstrigo kažkur po kaulu, todėl, nekreipdami į prakeiksmų šūksnius, jį įmetė į sanitarinę mašiną ir išgabeno į artimiausią lauko ligoninę. Lėkė kiek išgali duobėtais Belgijos keliais <...> dezertyras, o tvarka yra tvarka. Jei savižudybė nepavyko, reikia jį išgelbėti, apgydyti tiek, kad galima būtų pastatyti prie sienos ir sušaudyti <...> Ligoninėje jis <...> staugė, inkštė, blaškėsi šen ten, prireikė tuzino odos diržų ir penkių ar šešių sanitarų, kad nejudantį apžiūrėtų chirurgas. Visą tą laiką išmušta akis ridinėjosi skruostu, jis į visas puses spjaudėsi dideliais užsistovėjusio kraujo krešuliais... kovos įkarštyje jam išmušė du didelius dantis, tai dar pridėjo kraujo, kuriuo jis ir taip springo.“
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.