Antrame reformos etape, nuo 2024 m. sausio 1 d., savivaldybėms buvo perduota valstybinės žemės patikėjimo teisė miestų ir miestelių teritorijose. Visos valstybinės žemės šeimininkais savo miestuose ir miesteliuose tapo savivaldybės.
Paprastai reforma (lot. reformatio) suprantama kaip kažko pagerinimas, patobulinimas. Tam tikras pozityvus pokytis. „Žemėtvarkos reforma“ taip pat nuo pat pradžių buvo dangstoma patraukliais šūkiais: stiprinkime savivaldą, tobulinkime, spartinkime žemėtvarkos procesus ir procedūras, gerinkime asmenų aptarnavimą.
Nacionalinės žemės tarnybos profesinė sąjunga prieš dvejus metus būgštavo, kad tinkamai nepasirengus, neatlikus kaštų ir naudos analizės, be jokio plano chaotiškai vykdoma reforma yra pasmerkta.
Nacionalinės žemės tarnybos profesinė sąjunga pernai perspėjo, kad žemėtvarkinės procedūros sutriks, asmenų aptarnavimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas prastės, kils problemų su iki šiol vis dar neskaitmenizuotais žemėtvarkos archyvais, savivaldybės nesugebės tinkamai atlikti joms patikėtų naujų funkcijų.
Pernai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip „Žemėtvarkos reformos“ vėliavnešys ramino, kad „Žemėtvarkos reformos“ tunelio gale – šviesa ir išsilaisvinimas nuo biurokratinių pančių. „Juk reikia kažką daryti“, – buvo sakoma. Pats gyvenimas parodė, kad „kažko“ daryti nereikėjo. Sakėme, kad nereikia daryti bet ko, bet kaip, neturint aiškaus plano ir vizijos. Juk net seno daugiabučio nerenovuojame be techninio projekto.
Pernai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip „Žemėtvarkos reformos“ vėliavnešys ramino, kad „Žemėtvarkos reformos“ tunelio gale – šviesa ir išsilaisvinimas nuo biurokratinių pančių. „Juk reikia kažką daryti“, – buvo sakoma. Pats gyvenimas parodė, kad „kažko“ daryti nereikėjo. Sakėme, kad nereikia daryti bet ko, bet kaip, neturint aiškaus plano ir vizijos. Juk net seno daugiabučio nerenovuojame be techninio projekto.
Chaosas ir sąstingis
Prabėgo daugiau kaip metai nuo LR Seime priimtų „Žemėtvarkos reformos“ teisės aktų. Buvo pakeistos kelios dešimtys teisės aktų. LR Seimas plušėjo iš peties. O kokie rezultatai?
Jau nuo šių metų pradžios, pirmųjų dienų, kilo skandalai dėl gyventojų aptarnavimo žemėtvarkos klausimais regionuose, rajonų centruose. Uždarius 50 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių įvairiuose rajonuose, gyventojai susidūrė su problema, kur kreiptis, ko paklausti.
Savivaldybės priiminėti gyventojų žemėtvarkos klausimais nepanoro. Po kelių mėnesių aplinkos ministro pavedimu buvo grįžta prie gyventojų aptarnavimo ir konsultavimo prieš tai uždarytų Nacionalinės žemės tarnybos skyrių patalpose rajonuose. Teko vėl atidaryti kabinetus.
O kas konsultuos interesantus? Juk darbuotojus atleidome, jie perėjo į kitas institucijas arba patys išėjo, neapsikentę įtampos ir nuolatinio netikrumo. Siųsime konsultantus iš centro. Taigi, kartą per savaitę, antradieniais, žmones vėl pradėjo priiminėti Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai iš įvairių padalinių. Tokios gyventojų konsultacijos rajonuose turi pasibaigti 2024 m. gruodžio 31 d.
Stipriai nukraujavusioje Nacionalinėje žemės tarnyboje ėmė kauptis vėluojančios užduotys, laiku neatsakyti raštai, nepriimti sprendimai ir pan. Niekada tarnybos istorijoje tokių vėlavimų nėra buvę. Kas savaitę šiandien fiksuojama po 3000–4000 vėluojančių užduočių.
Valstybinės žemės patikėtinio funkcijas gavusios savivaldybės pademonstravo negebėjimą tinkamai atlikti joms patikėtus darbus. Statistika iškalbinga.
Per šių metų balandį–rugpjūtį (penkis mėnesius) buvo patikrinta beveik 500 savivaldybių sudarytų sandorių dėl valstybinės žemės nuomos miestuose. Net ketvirtadalis tokių sandorių buvo sudaryti nesilaikant teisės aktų, pažeidžiant teisės aktus arba atmestinai, suprask – „vis tiek kaip nors bus“.
Per šių metų balandį–rugpjūtį (penkis mėnesius) buvo patikrinta beveik 500 savivaldybių sudarytų sandorių dėl valstybinės žemės nuomos miestuose. Net ketvirtadalis tokių sandorių buvo sudaryti nesilaikant teisės aktų, pažeidžiant teisės aktus arba atmestinai, suprask – „vis tiek kaip nors bus“.
Sudarant valstybinės žemės nuomos sandorius ne aukciono būdu, savivaldybėse buvo neatlikti faktinių duomenų patikrinimai vietoje, nepateikti žemės sklypų planai su keliems atskiriems statiniams nustatytomis sklypo dalimis, netinkamai nustatomas nuomos terminas. Be aukciono nuomojant valstybinę žemę sutartyse įrašoma galimybė statyti naujus statinius net ir nuomininkui nepateikus jokio prašymo bei nenurodžius jokios informacijos, ar jis planuoja statyti, ir jei planuoja, tai ką? Valstybinės žemės nuomos sutartis savivaldybės sudarinėjo ir prie pagalbinių ūkio paskirties ar neturinčių jokios aiškios paskirties, jokios funkcijos neatliekančių statinių. Valstybinės žemės nuomos sutartyse buvo netiksliai nurodyti žemės sklypui nustatyti servitutai, žemės naudojimo sąlygos ir net pateikta pasenusi, neaktuali išnuomojamo žemės sklypo vertė.
Aukcionuose nuomojamų valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse irgi apstu klaidų ir pažeidimų.
Jau net ir ne profsąjungos, ne žemėtvarkininkai, bet ir nepriklausomi ekspertai pripažino, kad „Žemėtvarkos reforma“ nepasiteisino, patyrė visišką fiasko. NT rinkos ekspertai pastebi, kad 2024 m. pradžioje įsigaliojus Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams sulėtėjo bet kokių sprendimų, susijusių su valstybine žeme, priėmimas, o savivaldybės dirba prastai, procesai tapo klampesni, sudėtingesni ir ilgesni.
Kaip ne kartą profesinės sąjungos perspėjo, vėlavimų, painiavos ir broko padaugėjo ir dėl sutrikusios žemėtvarkinių dokumentų archyvų veiklos.
Vis dar neskaitmenizuoti, popieriniai žemėtvarkos archyvai saugomi per visą Lietuvą išsimėčiusiuose kabinetuose, angaruose, saugyklose. Iš 50-ies Nacionalinės žemės tarnybos archyvų tik 19-os archyvų dokumentai pervežti į Centrinį archyvą Vilniuje prie Gariūnų. Tai yra tik 38 proc. visų archyvų.
Naujieji valstybinės žemės patikėtiniai dėl kiekvieno popieriuko kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos archyvares, nes taip pigiau. Registrų centras juk ima mokestį už tokias paslaugas. O Nacionalinės žemės tarnybos archyvarės popierinių bylų šūsnyse rausiasi nemokamai.
Valstybė be žemės
Nepaisant „Žemėtvarkos reformos“ nesėkmės išeinanti valdžia suskubo stumti dar vieną, jau trečią valstybinės žemės administravimo reformos etapą. LR Seime svarstomas projektas dėl visos valstybinės žemės patikėjimo teisių perdavimo savivaldybėms. Ne tik miestuose ir miesteliuose, bet – visoje Lietuvoje, net ir kaimiškose vietovėse.
„Žemėtvarkos reformos“ šalininkai atvirai kalba, kad valstybė prastai administruoja valstybinę žemę, jos neįveiklina, neuždirba iš jos pinigų, tad reikėtų apskritai visą valstybinę žemę parduoti, „privatizuoti“.
Valstybė be valstybinės žemės? Sunkoka įsivaizduoti. Bet juk Lietuvos žemėtvarkoje visokių stebuklų yra buvę. Prisiminkime kad ir žemės kilnojimą Nuosavybės atkūrimo reformos metu. Tuomet žemė buvo kilnojama iš vieno rajono į kitą. Kaip arabų pasakose. Skraidantis kilimas.
Kaip tai atrodytų? Valstybė be valstybinės žemės? Sunkoka įsivaizduoti. Bet juk Lietuvos žemėtvarkoje visokių stebuklų yra buvę. Prisiminkime kad ir žemės kilnojimą Nuosavybės atkūrimo reformos metu. Tuomet žemė buvo kilnojama iš vieno rajono į kitą. Kaip arabų pasakose. Skraidantis kilimas.
Pasakose, kaip ir gyvenime, būna visokių stebuklų. Sako, iš pasakų galima kai ko pasimokyti. Štai XII amžiuje buvo toks narsus karalius – Ričardas Liūtaširdis (1157–1199 m.). Ir jo brolis Jonas. Tai tas jo brolis Jonas, po Ričardo Liūtaširdžio mirties perėmęs Anglijos sostą, savo karalystę taip „suvarė“, kad jį amžininkai praminė Jonu Bežemiu (1166–1216 m.).
