Bene akivaizdžiausiai sąžinės ir žodžio laisvės pažeidimą stebėjome, kai LRT ėmėsi persekioti žurnalistą Virginijų Savukyną po to, kai jis 2022 m. rugsėjo 30 d. savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė tokį teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos veiksmus vertinantį įrašą: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje.“
Būtent už šį įrašą LRT etikos kontrolierė paskelbė V. Savukyną pažeidusiu etiką ir įpareigojo jį pašalinti, o LRT administracijai rekomenduota skirti žurnalistui nuobaudą. V. Savukynas su tuo nesutiko, kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas tokį sprendimą naikinti. LRT tarybai palikus galioti tokį kontrolierės sprendimą, žurnalistas savo teisę į žodžio laisvę pasiryžo ginti teisme.
Daugelis žmonių – mokytojų, dėstytojų, medikų, žurnalistų taip pat atsiduria panašiose situacijose, tačiau negina savo teisių: dalis jų išsigąsta nesulaukti teisybės, o kai kurie nesiryžta ginti suprasdami, kad tokios bylos yra ne tik sudėtingos, ilgai trunkančios, bet ir labai brangios.
Pavyzdžiui, V. Savukynui teisme atstovavo garsios advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas. Advokato, ekspertizės, žyminiai mokesčiai ir kitos pirmos instancijos teisme išlaidos V. Savukynui brangiai kainavo. Laimėjus bylą, didžiąją jų dalį (6445,01 Eur) kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimu turės kompensuoti LRT (tai reiškia – mes visi, nes LRT išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų). Tačiau bylinėjantis tokias lėšas jau reikia turėti, nes norint laimėti tokią bylą yra svarbus kompetentingas bei profesionalus teisinis atstovavimas, kuris brangiai kainuoja.
Ne paslaptis, kad finansinės galimybės bylinėtis, kurias turi darbdavys, o ypač toks dosniai biudžeto lėšomis dotuojamas kaip LRT, ir kurias turi darbuotojas – yra labai skirtingos.
Todėl, bet kuriam žmogui, susidūrusiam su darbdavio persekiojimu dėl sąžinės, žodžio laisvės ar įsitikinimų, yra labai svarbus bendruomenės solidarumas palaikant jį morališkai, psichologiškai ir finansiškai. Institucinė atrama labai svarbi ne tik bylinėjantis, bet ir viešinant atvejį bei vykstantį procesą.
V. Savukynui pagalbą suteikė dvi organizacijos, kurių narys jis yra. Tai – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga.
Kaip ir bet kokių patyčių atveju, taip ir susidūrus su persekiojimu dėl išsakytų įsitikinimų, nuomonės ar pažiūrų, labai svarbu, kad šalia esantys nebūtų tik pasyvūs stebėtojai, bet drąsiai palaikytų tiesos pusę.
Šioje situacijoje svarbiausia buvo paties V. Savukyno drąsa ir apsisprendimas eiti į konfrontaciją su darbdaviu, siekiant apginti savo, o kartu ir kiekvieno iš mūsų konstitucines teises ir laisves.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad LRT Etikos kontrolierė savo sprendimu įpareigodama V. Savukyną pašalinti įrašą iš savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasiūlydama LRT generalinei direktorei skirti jam adekvačią nuobaudą pažeidė ne tik LRT vidiniais dokumentais suteiktus etikos kontrolieriui įgaliojimus, bet ir įstatymuose numatytus įgaliojimus ir procedūras, t.y. pažeidė įstatymus.
Todėl LRT etikos kontrolierės ir tarybos sprendimai, kaip neatitinkantys įstatymų, teismo sprendimu buvo panaikinti.
Nepaisant žurnalisto žodžio laisvę apgynusio teismo sprendimo, V. Savukynui ši byla turėjo ir turi pasekmių. Po teismo sprendimo jis sakė: „neslėpsiu, šis procesas iš manęs pareikalavo daug jėgų, laiko, energijos, o svarbiausia – sveikatos“.
Reikia tikėtis, kad ši laimėta strateginė byla, kuria apginta LR Konstitucijoje numatytos Lietuvos piliečių sąžinės ir žodžio laisvės bei teisė kritikuoti valdžią ir nebūti už tai persekiojamu, bus pamoka kitiems darbdaviams, kurie linkę vadovautis ne įstatymais, bet dalyvauti kultūriniuose karuose, versti tai daryti savo darbuotojus ir bausti atsisakančius paklusti ideologiniam diktatui.
Šiandien vis dar esame laisva visuomenė ir galime remdamiesi LR įstatymais bei Konstitucija apginti tiek savo garbę, tiek savo teises ir laisves, net tuomet, kai į jas kėsinasi įtakingos institucijos.
Kai Lietuva kentė sovietinės okupacijos jungą, kai buvo persekiojami tikintieji ir valdžią kritikuojantys, šventasis popiežius Jonas Paulius II ištarė bene garsiausią ir trumpiausią padrąsinimą totalitarizmo priespaudoje kenčiančioms tautoms – „Nebijokite!“ Ir mes nepabūgome nei okupantų tankų, nei KGB persekiojimo. Mes žinome, kad laisvė turi savo kainą.
Tokie tiesos liudytojai, kaip a.a. Nijolė Sadūnaitė ar kiti disidentai rizikavo savo gyvybe, laisve. Jie patyrė tremtis, kankinimus, prievartą.
Šiandien skelbiantiems tiesą tenka įveikti kitokią baimę – ne brutalios prievartos ir fizinio susidorojimo, bet cancelinimo: išstūmimo iš visuomenės ir darbo rinkos, atribojimo nuo mėgiamos profesinės veiklos, stigmatizavimo bei patyčių.
Simboliška ir prasminga, kad būtent V. Savukynas nepabūgo. Partizano ainis geriau už bet ką supranta, kas yra laisvė ir kaip svarbu ją ginti.
Būkime ir mes verti tų, kurie už laisvę kovojo – nebijokime!