Kaip reakcija į tokius valdančiųjų siekius Lietuvoje įgyvendinti šį socialinį eksperimentą per visą Lietuvą nuvilnijo įvairių pilietinių protestų banga: maldos akcija ir skydas „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, daugiau kaip 50 tūkst. palaikymo parašų surinkusi peticija prieš partnerystę, didžiųjų Lietuvos krikščioniškų religinių bendrijų ir įvairių nevyriausybinių organizacijų įvairaus formato kreipimaisi, protesto akcijos ir konferencijos, didysis Šeimų maršas per visą Lietuvą su daugiatūkstantiniu protesto mitingu Vingio parke, Šiluvos atlaidų metu Kauno arkivyskupo metropolito JE Kęstučio Kėvalo paskelbta Šiluvos deklaracija ir t. t. Visus ketverius praėjusios Seimo ir Vyriausybės kadencijos metus vyko išties nuožmi pilietinės visuomenės pasipriešinimo kova, kuria siekta mūsų teisinėje sistemoje išlaikyti prigimtinės šeimos sampratą.
Kovos dėl Partnerystės ir Civilinės sąjungos
To meto valdančiųjų bandymas per pirmąsias šimtą dienų priimti Partnerystės įstatymą žlugo: trijų balsų persvara įstatymo projektas buvo atmestas dar pirmoje pateikimo stadijoje.
Per kitą šimtą dienų iniciatoriai persigrupavo ir partnerystės įstatymo projektą modifikavo: pakeitė pavadinimą, šiek tiek pakoregavo turinį ir, visuomenei pristatę naujus įstatymo projekto teikėjus, paskelbė „naują“ teisinę inciatyvą – Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas, vykdant aktyvią „dūmų uždangos“ viešųjų ryšių kampaniją, visuomenei buvo pristatomas kaip kompromisinis, nors iš tikrųjų, kaip kažkas teisingai pakomentavo iš to meto opozicijos, tebuvo „ta pati panelė, tik kita suknelė“.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kaip ir prieš tai buvęs Partnerystės įstatymo projektas, didžiąja dalimi yra pažodinis daugelio Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius, perkėlimas į Civilinės sąjungos įstatymą, žodį „santuoka“ pakeičiant žodžiais „civilinė sąjunga“, žodžius „sutuoktinis“, „sutuoktiniai“ – žodžiais „partneris“, „partneriai“, žodžius „šeimos interesai“ – žodžiais „abiejų partnerių interesai“, o sąvoką „šeimos turtas“ keičiant sąvoka „partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas“. Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat yra visa eibė straipsnių, kurie, nors ir nėra tiesiogiai perrašyti iš Civilinio kodekso, pagal esmę ir prasmę yra identiški jame esančioms ir šeimos teisiniams santykiams taikomoms normoms.
Akivaizdu, kad pagrindinis Civilinės sąjungos įstatymo tikslas yra mūsų teisinėje sistemoje pakeisti prigimtinės šeimos sampratą, įteisinant lyčiai neutralų santuoką dubliuojantį teisinį institutą ir, apeinant LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad santuoka galima tik tarp vieno vyro ir vienos moters, sukurti LR Konstitucijoje nenumatytą teisinį pagrindą vienos lyties poroms kurti šeimos teisinius santykius.
Civilinės sąjungos įstatymas buvo stumiamas palaikymo balsus telkiant įvairiais būdais. Spaudimas Seimo nariams buvo daromas net pažeidžiant LR Konstitucijos 59 str. įtvirtintą nuostatą, kad pareigas einantys Seimo nariai sprendimus priima vadovaudamiesi savo sąžine, o ši jų teisė negali būti niekaip varžoma. Įstatymo svarstymo metu, trūkstant palaikymo balsų, persvara pasiekta manipuliuojant procedūromis. Nutaikę dieną, kai keli prieš įstatymo projektą anksčiau balsavę Seimo nariai išvyko į komandiruotę užsienyje, Civilinės sąjungos įstatymo projekto teikėjai įrašė jį į kitos dienos Seimo darbotvarkę, bet gavę informacijos, kad išvykusieji seimūnai planuoja skubiai grįžti, jau tos pačios dienos vakare išbraukė klausimą iš darbotvarkės ir apie tai viešai paskelbė žiniasklaidoje.
Tačiau kitos dienos ryte Vytautas Mitalas, Seimo Pirmininkės pavaduotojas iš Laisvės partijos, svarstymą vėl grąžino į darbotvarkę. Tokiomis manipuliacijomis buvo siekiama suklaidinti į komandiruotę užsienyje išvykusius Seimo narius, kad jie nespėtų laiku sugrįžti ir neturėtų galimybės išreikšti savo nuomonės balsuodami šiuo Lietuvos visuomenei ir valstybei svarbiu klausimu. Civilinės sąjungos stūmėjams pavyko nueiti toli, bet ne iki galo – pritrūko paskutinės įstatymo priėmimo stadijos.
Teisinga taika
Šiuo metu „teisinio karo“ dėl šeimos sampratos mūšiai laikinai aprimo, nes praėjusių metų Seimo rinkimuose krito šias kovas pradėję pagrindiniai Partnerystės ir Civilinės sąjungos karių vadai. Šiuo metu abi konflikto pusės supranta, kad tai tik laikinos paliaubos, bet jokiu būdu ne taika. Ilgainiui kritusius kovos lauke „didvyrius“ pakeis nauji šio „karo vadai“.
Ar įmanoma šiame kare prieš prigimtinės šeimos sampratą pasiekti ne trumpalaikes paliaubas, bet teisingą taiką? 1978 m. JAV prezidentui Jimmy’ui Karteriui tarpininkaujant Izraelio ir Egipto taikos derybose, tuometinis Katalikų bažnyčios popiežius Jonas Paulius I suformulavo „teisingos taikos“ apibrėžimą: „teisinga taika tenkina visas šalis ir nepalieka neišspręstų klausimų“. Ar vadovaujantis šia Jono Pauliaus I suformuluota teisingos taikos samprata įmanoma teisinga taika Lietuvoje vykstančiame kare dėl šeimos esmės supratimo ir prigimtinės šeimos sampratos išlaikymo mūsų teisinėje sistemoje?
Drįstu teigti, kad įmanoma, ir tam yra realus pagrindas. Tereikia, kad sprendimus priimantys Tautos atstovai rastų teisingą, tvarų ir orų teisinį sprendimą, tenkinantį visas šio konflikto šalis. Ir toks teisinis sprendimas, mano nuomone, jau yra pateiktas LR Seime!
Nors didžioji dalis Lietuvos Respublikos piliečių renkasi savo gyvenimą sieti su šeima, akivaizdu, kad laisvoje visuomenėje gali būti – ir iš tikrųjų yra – ir kitokių nei šeima pasirinkimų bendram gyvenimui. Kiekvieno žmogaus prigimtyje glūdi įgimtas bendrystės poreikis būti su kitu žmogumi ir turėti su juo artimą ryšį.
Nors didžioji dalis Lietuvos Respublikos piliečių renkasi savo gyvenimą sieti su šeima, akivaizdu, kad laisvoje visuomenėje gali būti – ir iš tikrųjų yra – ir kitokių nei šeima pasirinkimų bendram gyvenimui. Kiekvieno žmogaus prigimtyje glūdi įgimtas bendrystės poreikis būti su kitu žmogumi ir turėti su juo artimą ryšį.
Toks ryšys laisvoje visuomenėje gali būti praktiškai realizuojamas ne tik kuriant šeimos teisinius santykius, kylančius iš santuokos, tėvystės-motinystės ir kraujo ryšių (tokie yra esminiai šeimos kūrimo pagrindai, įtvirtinti mūsų Konstitucijoje, 38 str.), bet ir privačių teisinių santykių pagrindu, kurie kyla iš privačių artimų ilgalaikių socialinių ryšių.
Artimo ryšio santykiai
LR Seime kaip reali alternatyva Civilinės sąjungos įstatymui yra pateikti ir pateikimo stadiją praėję du, vienas kitą papildantys, Artimo ryšio ir Bendro gyvenimo susitarimo įstatymo projektai. Šiais įstatymo projektais yra siūloma teisiškai sureguliuoti bendrą gyvenimą asmenims, kuriuos sieja glaudūs ilgalaikiai asmeniniai ryšiai.
Tokie asmenys galėtų būti vienos lyties poros, vyrai ir moterys, dėl įvairių priežasčių gyvenantys bendrą gyvenimą, bet nenorintys susilaukti ar įsivaikinti vaikų (sugyventiniai), asmenys, norintys susieti savo gyvenimą su kitu asmeniu netekus sutuoktinio vyresniame amžiuje (našliai) arba vieniši vyresnio amžiaus asmenys – visi tie, kas dėl įvairių priežasčių gyvendami bendrą gyvenimą negali ar nenori įteisinti šeimos teisinių santykių.
2021 m. liepos 13 d. byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją (angl. Fedotova and Others v. Russia) Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, jog šalys turi pozityvią pareigą savo teisinėje sistemoje numatyti tam tikrą teisinį reguliavimą, kuris leistų sureguliuoti vienos lyties porų teisinius santykius. Kokia tai forma – kiekvienos valstybės vidaus reikalas, svarbu, kad šalies teisinėje sistemoje ši galimybė realiai egzistuotų. Šis EŽTT sprendimas neprimeta šalims pareigos savo teisinėje sistemoje reguliuoti vienos lyties porų santykių išskirtinai tik kaip šeimos teisinių santykių.
Dabartinis Lietuvos Civilinio kodekso reguliavimas neišskiria ir nereguliuoja tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti – jie yra mūsų visuomenėje. Artimo ryšio ir Bendro gyvenimo susitarimo įstatymo projektai puikiai atitinka minėtą EŽTT reikalavimą. Artimo ryšio, kylančio iš artimų socialinių ryšių, teisinio pripažinimo ir reguliavimo Lietuvos teisinėje sistemoje atsiradimas galėtų padėti spręsti tokių asmenų praktines jų bendro gyvenimo problemas, prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo bei kultūrinės įvairovės pripažinimo.
Šis artimųjų statuso tarp dviejų asmenų atsiradimas nebūtų siejamas su šeimos ar giminystės teisiniais santykiais, bet apimtų faktinius tų asmenų santykius, grindžiamus ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu. Priėmus LR Seime pateikimo stadiją praėjusius Bendro gyvenimo susitarimo ir Artimo ryšio įstatymų projektus, teisę į artimo ryšio pripažinimą įgytų asmenys, kurių tarpusavyje nesieja iš šeimos teisinių santykių kylantys ir teisines pasekmes automatiškai sukuriantys ryšiai, tokie kaip santuoka, tėvystė-motinystė, įvaikinimas, kurie LR Konstitucijos 38 str. nurodomi kaip šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindas.
Artimas ryšys būtų pripažįstamas: asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo; asmenims, kuriuos sieja faktiniai globos ar rūpybos santykiai arba kurie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo; kiti asmenys galėtų įgyti teisę į artimo ryšio pripažinimą papildomais įstatymų nustatytais atvejais.
Artimas asmuo (artimasis) nebūtų tapatus LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintai šeimos nario sąvokai. Šeimos narius sieja šeimos prigimtiniai teisiniai santykiai, o teisės į artimą ryšį pripažinimo pagrindas būtų jį su kitu asmeniu siejantis artimas asmeninis socialinis ryšys, reguliuojamas kaip privatūs teisiniai santykiai. Artimas asmuo (artimasis) nėra tapatus LR Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje įtvirtintai artimo giminaičio sąvokai. Artimus giminaičius sieja kraujo ryšys, o asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo pagrindas būtų jį su kitu asmeniu siejantis asmeninis socialinis ryšys.
Šis teisinis institutas leistų asmenims, sudariusiems bendro gyvenimo susitarimą ir susietiems tvariais tarpusavio pasitikėjimo ryšiais, apsaugoti savo interesus, kurie galėtų būti informacijos gavimas gydymo įstaigose, lankymas įkalinimo įstaigose, teisminės procesinės teisės, laidojimo galimybės ir pan. Taip būtų ginami ne vien tik turtiniai, bet ir asmeniniai šių asmenų interesai.
Privatus ar šeimos gyvenimas?
Kaip sako Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., privatus ir šeimos gyvenimas yra atskiros, nors tarpusavyje susijusios, tačiau ne tapataus turinio teisės, kurios tarpusavyje organiškai sąveikauja. Tai leidžia atskirti šeimos ryšius nuo kitų ryšių, kuriems taip pat galioja teisės į privatumą apsaugos reikalavimai.
LR Konstitucija aiškiai skiria privataus gyvenimo apsaugos (22 str.) ir šeimos teisinių santykių institutus (38 str.). Teisės į privatumą apsaugą įtvirtina Civilinio kodekso II knyga, šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso III knyga. Teisinių institutų hierarchijos požiūriu, asmens teisė į artimą asmenį būtų asmens teisės į privatumą plėtinys.
Artimo ryšio ir susitarimo dėl bendro gyvenimo įteisinimas nepažeidžia ir neiškreipia prigimtinės šeimos sampratos. Tik taip suprantama šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ja remiasi pamatiniai žmogaus teisių dokumentai ir LR Konstitucija.
Artimo ryšio ir susitarimo dėl bendro gyvenimo įteisinimas nepažeidžia ir neiškreipia prigimtinės šeimos sampratos. Tik taip suprantama šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ja remiasi pamatiniai žmogaus teisių dokumentai ir LR Konstitucija.
Asmenys, turintys artimą socialinį ryšį ir įteisinę savo santykius Bendro gyvenimo susitarimu, neimituoja santuokos instituto, kaip tą daro Civilinės sąjungos institutas. Kadangi Artimas ryšys bei Susitarimas dėl bendro gyvenimo nesukuria šeimos teisinių santykių, juo gali pasinaudoti daug didesnis žmonių skaičius – visi, kas negali ar nenori kurti šeimos teisinių santykių. Jis padėtų išspręsti daug platesnio mūsų visuomenės narių rato nei siūloma Civilinės sąjungos įstatymu praktines bendro gyvenimo problemas, pavyzdžiui, bendro namų ūkio vedimo ir naudojimosi bendru turtu, vienas kito atstovavimo gydymo ar kitose įstaigose, atleidimo nuo paveldimo turto mokesčių, vienas kito išlaikymo senatvėje ir t. t.
Toks teisinis reguliavimas jokiu būdu nėra diskriminacija ir nežemina artimą ryšį įregistravusių asmenų orumo, nes visuomenėje jie būtų laikomi ne santuokos imitaciją sudariusiais partneriais, kaip numato Civilinė sąjunga (iš verslo atėjusi ir bendro verslo santykius reiškianti sąvoka), bet artimaisiais (giminaičiams analogiška sąvoka). Artimą ryšį įteisinus susitarimu dėl bendro gyvenimo nebūtų pažeidžiami monogamijos ar kiti šeimos teisės principai, nes šis teisinis institutas būtų lyčiai neutralus, kaip lyčiai neutralūs yra giminaičiai (pvz. broliai ar seserys), ir jis nesukuria šeimos teisinių santykių, kaip negali būti kuriami šeimos teisiniai santykiai tarp artimų giminaičių.
Civilinė sąjunga – visuomenės orumą ir teisingumo supratimą žalojantis sprendimas
Lietuvos gyventojų reprezentatyvios nuomonės apklausos rodo, kad Civilinės sąjungos įstatymu siūlomam teisiniam reguliavimui, kuris įteisintų homoseksualių porų šeimas, nepritaria 71,2 proc. visuomenės (pritaria 15,2 proc. ir neturi nuomonės 13,6 proc.); kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, nepritaria 76,6 proc. visuomenės (pritaria 11,9 proc., neturi nuomonės 11,5 proc.), ir nuostatai, kad būtų teisinga taikyti sankcijas asmenims, kurie atsisako homoseksualių asmenų porą laikyti šeima, nepritaria 78,3 proc. visuomenės (pritaria 7,4 proc., neturi nuomonės 14,3 proc.) ( 2024 m. rugsėjo 13–21 d. Laisvos visuomenės instituto užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų Visuomenės nuomonės apklausa šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo klausimais).
Akivaizdu, kad, jeigu LR Seimas priimtų ir LR Prezidentas pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą, būtų šiurkščiai pažeistas didžiosios Lietuvos piliečių dalies orumas – jie būtų teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis verčiami šeima laikyti tokias bendro gyvenimo formas, kurias laikyti šeima neleidžia jų sąžinė, sveikas protas, dorovinės ir moralinės nuostatos, o tėvams ir globėjams būtų ribojama jų Konstitucijos 26 str. numatyta teisė nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Asmens orumas visuomet yra pažeidžiamas, kai jis, pasitelkiant teisinės prievartos instrumentus, verčiamas priimti ideologijas, sampratas ar nuostatas, kurios prieštarauja jo sąžinei, religiniams ar moraliniams įsitikinimams.
Taip pat būtų griaunamas vienas iš pagrindinių teisingumo principų: iš esmės skirtingos bendro gyvenimo formos būtų teisiškai reguliuojamos vienodai ir sukurtų tas pačias teisines pasekmes. Būtų ignoruojamas Lietuvos Respublikos piliečių susitarimas dėl šeimos sampratos esmės, kurį jie patvirtino balsuodami referendume už LR Konstituciją kaip visuomenės sutartį.
Toks politinis žingsnis, kai ignoruojant didžiosios visuomenės dalies nuostatas, santuoką imituojančiai Civilinei sąjungai būtų suteikta teisinė galia reguliuoti vienos lyties poros santykius kaip šeimos teisinius santykius, taptų ir grėsme nacionaliniam saugumui, nes didintų neteisingumo jausmą visuomenėje, augintų nepasitikėjimą valdžios institucijomis, vestų į didėjantį visuomenės susipriešinimą ir radikalėjimą. Visa tai įtemptoje geopolitinėje situacijoje suteiktų įrankius Lietuvos valstybės priešams išnaudoti šią situaciją savo tikslams.
Į situaciją žvelgiant valstybės saugumo žvilgsniu, toks politinis žingsnis, kai ignoruojant didžiosios visuomenės dalies nuostatas, santuoką imituojančiai Civilinei sąjunga būtų suteikta teisinė galia reguliuoti vienos lyties poros santykius kaip šeimos teisinius santykius, taptų ir grėsme nacionaliniam saugumui, nes didintų neteisingumo jausmą visuomenėje, augintų nepasitikėjimą valdžios institucijomis, vestų į didėjantį visuomenės susipriešinimą ir radikalėjimą. Visa tai įtemptoje geopolitinėje situacijoje suteiktų įrankius Lietuvos valstybės priešams išnaudoti šią situaciją savo tikslams.
Išmintinga taika – Artimo ryšio įstatymas
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad esant pasirinkimo galimybei, daugiau kaip tris kartus didesnė visuomenės dalis (29,4 proc.) pritaria Artimo ryšio ir Bendro gyvenimo susitarimo įstatymo projektams, kai Civilinės sąjungos įstatymo projektui pritaria tik 8,9 proc. visuomenės (2024 m. rugsėjo 9–21 d. Laisvos visuomenės instituto užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų Visuomenės nuomonės apklausa šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo klausimais).
Nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir pritarimą Artimo ryšio įstatymo projektui yra viešai išsakiusi Lietuvos vyskupų konferencija (Lietuvos vyskupų ganytojiškasis laiškas „Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia“) bei visos kitos didžiosios Lietuvoje veikiančios krikščioniškos religinės bendrijos (Krikščioniškos religinės bendrijos reiškia nepritarimą Stambulo konvencijai, partnerystei – „Delfi“).
Karalius Saliamonas, kad galėtų tinkamai valdyti jam patikėtą tautą, Dievo prašė išminties ir pažinimo. Dievui toks Saliamono prašymas labai patiko. Suteikdamas jam tai, ko jis prašė – išmintį ir pažinimą, – Dievas Saliamonui pridėjo ir tai, ko jis neprašė – turtų ir garbės, kokių neturėjo joks karalius iki jo ir neturėjo po jo (1 Kar 3, 13).
Artimiausi keleri metai parodys, ar mūsų naujai išrinkti Tautos atstovai turės saliamoniškos išminties ir pažinimo ir ar sugebės šiais neramiais laikais sudaryti teisingą taiką mūsų valstybę niokojančiame kare dėl šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindo.
„Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.