Kokia moteris, turinti nepilnamečių vaikų, kurie didžiąją metų dalį trynėsi bute, nepasijustų chronine namų tvarkytoja? Atsakinga už visus ir viską!
Pasiteiraukite, ką apie tai rėžė sumaniausia švedė Astrida Lindgren? Talentingiausia pasaulio moteriškė kadaise įbruko į rankas šluotražį Freken Bok – ne aslai gremžti, o teisybei atstatyti! Namų darkytoja neblogai pasišvaistė aštriais stagarais: kliuvo visiems, pasipainiojusiems po kojomis!
Suprantu, kaip žmonėms nusibodo teiginys, jog pandemija Europos moterims tvojo gerokai skaudžiau negu vyrams.
Tačiau pripažinkime, kad didžioji dalis moterų visai ne savo noru įsikinkė tempti sunkiai pakeliamą naštą artimųjų labui: darbo užduotys, atliekamos namuose, svilo it kepami blynai, o nervų sistema vos pajėgė atlaikyti patrigubėjusį krūvį!
Nuolat persekiojo nerimas apskritai netekti darbo. Suderinti iššūkius, bent jau pakenčiamai atlikti pareigas ir netapti isterike nėra duotybė: bet kuri buitinė smulkmena gali tapti esminga, jeigu nuolatos esi įsitempusi.
Bet privalai! Juk privalai! Ko čia žliumbi? Gal tu isterikė?
Rizikingose vietose daugiau moterų
Šių metų lyčių lygybės indekse daugiausia dėmesio skiriama sveikatos ir lyčių lygybės sąsajoms – ši sritis dėl koronaviruso pandemijos buvo paveikta labiau nei bet kada anksčiau.
Sveikatos apsaugos sektoriuje moterų dirba gerokai daugiau nei vyrų, todėl jos patyrė didesnę riziką užsikrėsti virusu.
Abiejų lyčių sveikatos apsaugos darbuotojai, dirbdami didesniu krūviu ir matydami pacientų kančias bei mirtį, per pandemiją patyrė stiprų psichologinį stresą. Jie nerimavo ne tik dėl savęs: bijojo užkratą parsinešti namo.
COVID-19 susirgusiems vyrams buvo didesnė rizika patekti į ligoninę. Tai susiję su įprastine jų elgsena sveikatos atžvilgiu ir turimais sveikatos sutrikimais: jie dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu.
Be to, dažniau nesilaiko būtinų savisaugos taisyklių, kol liga jų nepatiesia. Kartais paniškai bijo kreiptis į gydytoją ir delsia, kol liga pasiekia kritinę ribą.
Baimė susilaukti kūdikio apėmė Europą
Per vienerius metus gimstamumas sumažėjo visoje Europos Sąjungoje, ypač tose šalyse, kurias pandemija paveikė labiausiai.
Dėl psichologinio streso, ekonominio neužtikrintumo ir neapmokamo priežiūros darbo padidėjimo moterims poros sprendė vaikų susilaukti vėliau arba netgi visai jų neturėti. Tuo pačiu metu suprastėjo galimybės gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas.
COVID-19, psichinė sveikata ir lytinė reprodukcija – artimai susijusios sritys.
Pasiekimai menki, bet Lietuva – tarp geresnių
Taip situaciją apibendrino Lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Carlien Scheele:
„Europa per šiuos metus menkai pasistūmėjo į priekį lyčių lygybės požiūriu. O praradimai, susiję su COVID-19 pandemija, tikrai dideli. Ekonominiai padariniai moterims tęsiasi ilgiau.
Dėl pandemijos iššūkių sutrumpėjo vyrų gyvenimo trukmė. Lyčių lygybės indekso duomenys gali padėti Europos vadovams spręsti klausimus dėl įvairaus pandemijos poveikio moterims ir vyrams ir sumažinti nevienodą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį skirtingoms lytims“, – teigė specialistė.
Pagal lyčių lygybės indeksą, kurį paskelbė Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Europos Sąjunga įvertinta 68 punktais iš 100. Nuo praėjusių metų rodiklis padidėjo tik 0,6 punkto, o tai yra itin mažai.
Pagal šių metų indeksą vėl pirmauja Švedija ir Danija, o Nyderlandai, aplenkę Suomiją ir Prancūziją, yra trečioje vietoje.
Didžiausią pažangą, palyginti su praėjusiais metais skelbtu rezultatu, padarė Liuksemburgas, Lietuva ir Nyderlandai.
Vienintelė šalis, kurios rodiklis pablogėjo, buvo Slovėnija. Skirtingų šalių lyčių lygybės rodiklis stipriai skiriasi: nuo 83,9 punkto Švedijoje iki 52,6 punkto Graikijoje.
„Sveikata – tai fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena. Vienodos galimybės gauti kokybiškas sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paslaugas ir teises, sudaro sąlygas moterims ir vyrams, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų unikalumą, visuomenėje gyventi visapusiškai ir aktyviai.
Vykdydama programą „Europos Sąjunga – sveikatos labui“, Komisija yra pasirengusi remti ES valstybių narių poreikius ir veiksmus, pripažindama kiekvieno žmogaus pagrindines teises gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijoje ir Socialinių teisių ramstyje“, – sakė už lygybę atsakinga ES Komisijos narė Helena Dalli.
Ką šiuo klausimu pasakytų Freken Bok, atspėti galėtų tiktai įžvalgioji Astrida Lindgren!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.