Iš pradžių buvo nejauku kelti balsą dėl niekų – per garsiai siautėjančių vaikų arba priverstinio stovėjimo jiems už nugaros, kai pradinukų mokytoja, išraudusi nuo pastangų, bando išaiškinti, kodėl iš dešimties atėmus du niekaip nebus septyni.
Mokytojai sekasi sunkiai: jos veidu žliaugia prakaitas, o jūsiškis sūnus, antrokas, kompiuterio ekrane prakaito lašą baksnoja pirštu. Kai nusibosta, nuo kėdės sliuogia po stalu – nabagė mokytoja vos gali įžiūrėti jo pakaušį!
Kiti 29 tos pačios mokytojos auklėtiniai per online pamoką kemša sumuštinius (pasitaikė ir valgančių kiaušinienę – tėvai nespėjo laiku išpurtyti iš lovos ir priversti papusryčiauti iki prasidedant nuotolinei pamokai).
Ne ką geriau elgiasi ir gimdytojai: jie kilnoja antakius į viršų stebėdami graudžias suplukusios pedagogės pastangas procesą paversti šiokia tokia pamoka.
Tavo vaikai – ne mano rūpestis
Humoro kruopą turintiems gimdytojams pirmąją nuotolinio mokymo savaitę ima juokas. Tėtis ir mama, vienas kitą pertraukdami, ima riesti istorijas: pradinėje mokykloje dar ne to prikrėčiau!
„Ar atsimeni, kaip iš tavo kasos pasidariau ūsus? – klausia tėtis. – Paskutiniai suolai juokdamiesi leido į kelnes, o tu vienintelė nieko nesupratai!“
„Ar judu kuoktelėjot? Taip garsiai šnekatės, kad negirdžiu, ką sako mokytoja!“ – iš po rašomojo stalo išlenda sūnus it tikras artistas demonstruodamas brandą.
Tačiau netrukus paaiškėja, kad padėti antrokui reikės kasdien: arba mokytoja per painiai aiškina, arba mokiniai nemato reikalo šį žaidimą žaisti.
„Klausyk, gal pasidalinkime dienomis, kuris iš mūsų padės Algiukui (toks sūnaus vardas). Pirmadienis, trečiadienis ir penktadienis – tavo, o antradienį ir ketvirtadienį aš padėsiu jam mokytis“, – siūlo tėvas.
„Labai gudriai sugalvojai. Pirmadieniais negaliu – man darbo posėdis nuotoliniu būdu. Ir trunka jis ne valandą“, – atkerta motina.
„Ko tie tavo posėdžiai verti? Pasakyk, kad negali dalyvauti, nes turi prižiūrėti sūnaus nuotolines pamokas“, – aiškina tėvas.
„Tai gal tu savo kontorai taip pasakyk: per posėdžius tik kavą geriate ir blevyzgas apie moteris laidote. Pranešk kolegoms, kad posėdžiuose dalyvausi kas antrą savaitę, nes mano ir tavo posėdžiai sutampa! O aš, dirbdama iš namų, dar ir valgyt jums, rajūnams, turiu gaminti ir nuolat vėluoju atiduoti brėžinius!“
Tėvas trenkia duris: užsidaro dramblio kaulo bokšte. Motina bejėgiškai dairosi virtuvėje – kol jie barėsi, vyresnysis paauglys sūnus pridegino keptuvę ir neišvalęs dingo. Grįžęs sakys, kad mokėsi su draugu.
Dešimtą ryto motina jaučiasi išsekusi. Savo kambaryje piktai klavišus daužantis tėvas patyliukais galvoja, kad ne tą vedė.
Iš trijų kartų spėkit, kurį iš judviejų karantinas pirmiau išves iš pusiausvyros ir privers stuktelėti partneriui. Iš visų jėgų: juk antroji pusė smūgio nusipelnė savo kvailu elgesiu!
O dabar pašnekėkim apie sumautą statistiką
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) apskaičiavo, kad smurtas dėl lyties visoje Europos Sąjungoje kainuoja 366 milijardų eurų per metus. Smurtas prieš moteris sudaro 79 procentus šių išlaidų: 289 milijardų eurų.
Artimųjų partnerių smurtas, kilęs per Covid-19 pandemiją, sudaro beveik pusę (48 proc., 174 mlrd. eurų) smurto dėl lyties išlaidų. Artimųjų partnerių smurtas prieš moteris sudaro 87 procentus šios sumos (151 mlrd. eurų).
Naujame EIGE tyrime suskirstytos skirtingos smurto dėl lyties sąnaudos: didžiausios išlaidos tenka fiziniam ir emociniam poveikiui (56 proc.). Po to seka išlaidos, kurias eikvoti dėl porų konfliktų priverstos baudžiamosios tarnybos (21 proc.) Ir prarasta ekonominė produkcija (14 proc.).
Kitos išlaidos tenka civilinės teisės paslaugoms (pavyzdžiui, skyrybų ir vaiko globos byloms), paramai būstui ir vaikų apsaugai.
Lyčių lygybės institutas (EIGE) naudojo Jungtinės Karalystės duomenis, kuriais grindė šias išvadas.
„Žmogaus gyvenimas, skausmas ir kančia neturi kainos. Tačiau žinojimas apie smurto kainą gali padėti ES šalims nukreipti pinigus ten, kur jų tikrai reikia ir kur tai yra ekonomiškiausia.
Pinigų, skirtų aukoms paremti, nepakanka, nes tokios paslaugos kaip prieglaudos nukentėjusiems asmenims sudaro tik 0,4 procento smurto dėl lyties išlaidų.
ES šalys turi daugiau investuoti į veiklą, užkertančią kelią smurtui prieš moteris ir apsaugančias aukas – tai yra moralinis reikalavimas, taip pat išmintinga ekonomika“, – teigia EIGE direktorė Carliene Scheele.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.