Tai – liberalai Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Raimundas Lopata ir Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Vytautas Kernagis, Marius Maldeikis, Arūnas Valinskas, Kristijonas Bartoševičius bei du Laisvės frakcijos nariai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė.
Čia mes nesigilinsime į sklindančias kalbas apie galimą lobistų poveikį šiam procesui, nes, jeigu tai ir būtų tiesa, tai neturėtų jokios reikšmės galutiniams sprendimams. Būtent tai ir liudija alkoholio liberalizacijos pataisų svarstymo procesas. Juk dar visai neseniai vyriausybė pataisas patvirtino. Be jokių problemų. Ji ne tik pritarė siūlymams leisti įsigyti silpno alkoholio nuo 18 metų, bet dar ir pasiūlė šio amžiaus jaunuoliams nebedrausti vartoti ir stiprų alkoholį. Taigi, pataisoms įsigaliojus, 18-mečiai jaunuoliai įgautų teisę be jokių suvaržymų gerti stiprius alkoholinius gėrimus ir laisvai jais disponuoti.
Visa laimė, kad Seimo ekonomikos komitete vykusiame svarstyme šis piktybiškas ir galimai verslo interesų įtakotas vyksmas pristabdytas. Kol kas, vieno balso persvara, bet greitai, gal jau 2022-ųjų m. pradžioje, turėsime galutinį Seimo sprendimą šiuo klausimu.
Kodėl alkoholio kontrolę švelninančias pataisas vadinu piktybiškomis? Todėl, kad šiuolaikinis mokslas (kuriuo taip mėgsta remtis Seimo valdantieji, kai kalba apie skiepus nuo Covid’o) aiškiai sako: žmogaus smegenys pilnai susiformuoja tik sulaukus 20-ties metų, o visa asmenybė (kūnas ir psichika) dar vėliau - tik maždaug apie 25 gyvenimo metus.
Be to, Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ragina Lietuvą jokiu būdu neatšaukti prieš kelis metus įvestų alkoholio suvaržymų, nes jie davė konkrečius, aiškiai stebimus ir atitinkamų tarnybų užfiksuotus teigiamus rezultatus.
Taigi, PSO primygtinai rekomenduoja Lietuvai tęsti tris mokslu pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias alkoholio kontrolės politikos priemones: didinti alkoholinių gėrimų akcizus, mažinti jų fizinį prieinamumą ir reklamą. Tą patį šaukte šaukia Lietuvos medikai, o Sveikatos ministerija jiems pritaria. Net kelios medikų organizacijos išplatino kreipimąsi į svarbiausias valdžios institucijas, reikalaudamos neatšaukti prieš kelis metus priimtų alkoholio suvaržymų. Savo argumentus jos parėmė mokslinių tyrimų išvadomis bei statistiniais duomenimis.
Čia tik keli faktai: šiuo metu Lietuva užima 5 vietą tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Alkoholio sukeltos problemos Lietuvoje kasmet lemia 50 priešlaikinių mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų. Kas antras lietuvis užaugo šeimoje, kurioje bent vienas artimas žmogus buvo priklausomas nuo alkoholio.
Akivaizdu, kad alkoholio liberalizacijos pataisomis suinteresuoti asmenys įžūliai spjauna ir į mokslininkų išvadas, ir į užsienio bei Lietuvos medikų nuomonę. O ką apie tai mano Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su ministre Jurgita Šiugždiniene priešakyje? Ką apie tai galvoja Lietuvos pedagogų bendruomenė? Ar kas nors paklausė tėvų, apskritai – visuomenės nuomonės?
Stebina pataisoms pritarusios premjerės I. Šimonytės pozicija atseit 18-mečiai yra suaugę žmonės. Na, gerbiama premjerė – užimtas žmogus, todėl galbūt jai atleistina nežinoti, kad šiuolaikinis mokslas teigia atvirkščiai – jog 18-metis nėra visiškai suaugęs žmogus, nes jo smegenys dar nėra pilnai susiformavusios. (Apie tai, beje, rašoma paskutiniame „Iliustruotojo mokslo“ numeryje). O štai Seimo nario liberalo Andriaus Bagdono filosofijos: „Visi pilnamečiai piliečiai turi turėti tokias pačias teises – daugiau nei keista, jei asmuo gali dirbti, mokėti mokesčius, vairuoti automobilį, būti pašauktas į karinę tarnybą, susituokti, tačiau savo vestuvėse negali išgerti taurės šampano. Kai žmogui sukanka 18 m., jis tampa visiškai atsakingas už savo veiksmus – turime pasitikėti žmonėmis.“ (Verslo žinios, 2021.06.16)
Nuskamba lyg ir gražiai, jeigu, kartoju, nusispjausime į mokslininkų nuomonę. Be to, argi ne ciniška išvardytas žmogaus teises lyginti su narkotinių medžiagų (šiuo atveju alkoholio) vartojimu? Kai statoma į pavojų ne tik pačio asmens, bet ir jo šeimos, aplinkinių sveikata, gerbūvis, net gyvybė? Juk dauguma sunkių nusikaltimų ir avarijų padaro girti asmenys. Jau nekalbant apie problemas, tragedijas kylančias šeimose.
Dabar apie pasitikėjimą. Juokingai skamba toks argumentas. Tai kodėl pasitikėti jaunu (arba ne jaunu, koks skirtumas?) žmogumi reiktų tik kalbant apie alkoholį? Tai gal panaikinkime ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, leiskime visiems įsigyti po šaunamąjį ginklą. Arba išmeskime į šiukšlyną Kelių eismo taisykles. Pasitikėkime žmonėmis. Argi atsakingas žmogus galėtų ką nors nušauti arba važinėtų priešinga eismo juosta?
Daugelis mūsų pamename dar visai neseną praeitį, kai naktinės miestų gatvės buvo pilnos mėlynanosių, o važiuodami prie ežero paaugliai, kalbant jų žargonu, „užsipirkdavo“ dėžes alaus ir ne tik alaus. Kai prekybos centruose stumdėmės bendrose eilėse su įvairaus plauko tipais, kurie, barškindami buteliais, alkoholį vežė vežimais. Ypač skaudėdavo širdį matant tai darant vos apsiplunksnavusius paauglius. Apie kokį pasitikėjimą kalba, kai turime reikalų su priklausomybe?
Net aklas mato, kad dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi į gerąją pusę. Šį teigiamą pokytį užfiksavo net PSO, konstatavusi, kad po 2018 m. įvestų alkoholio prekybos ir reklamos apribojimų įvedimo Lietuva pateko į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką. Tačiau PSO nuomone, nepaisant jau pasiekto progreso, kova su alkoholio vartojimo problemomis ir prevencinė veikla turi išlikti vienu iš mūsų valstybės prioritetų.
Šioje keblioje situacijoje (kai vyriausybė be didesnių diskusijų palaimino alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir jos, pristabdytos ekonomikos komitete, jau stumiasi kelią į Seimą) Sveikatos ministras A. Dulkys atrodo kaip iš mėnulio iškritęs.
Jo nuomone, reiktų dar tobulinti projektą, tartis su verslu ir pan. Tuo tarpu, kai jo kolegos - PSO, Sveikatos ministerija ir net kelios medikų organizacijos alkoholio varžymų sušvelninimui sako kategorišką NE. Norisi paklausti: gerbiamas ministre, ar jums mokslo žodis galioja tik vakcinuojant tautą? Mirtys ir tragedijos dėl problemų, kurias sukelia alkoholis, jums nerūpi?
Belieka tikėtis, kad Naujaisiais 2022-iais metais Seimui užteks pajėgų ir ryžto atmesti alkoholio liberalizacijos pataisas, kurios Lietuvą sugrąžintų į dar visai nesenus laikus, kai paaugliams gerti buvo legaliai leidžiama. Šios Gerosios Naujienos laukia ne tik Lietuvos medikų, bet ir pedagogų, tėvų, visų, kurie dirba su vaikais, bendruomenės.