B. Davidonytė. Absurdo karalystėje: iš jūsų ne tik vagia, bet dar ir kvailiais laiko

Jeigu žmogus iš prekybos centro išeitų nesusimokėjęs už kokią nors prabangią prekę, o pagautas už rankos sakytų, kad ta prekė pati atėjo ir įšoko į jo kišenę, ar tikėtumėte tokiu pasiaiškinimu? Pasirodo, kad kai kurias mūsų valstybines institucijas net labai lengva įtikinti.

Ar jūs galvojate, kad nustačiusi valstybinės žemės užgrobimo atvejį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradeda rimtą tyrimą ir aiškinasi, kas kaltas dėl žemgrobystės? Deja, dažnai taip nevyksta. NŽT paklausia žemgrobio: kas valstybinėje žemėje pastatė tvorą? Jis atsako: kad nežino, iš kur ji atsirado, kad kaimynas pristatė tvoros gabaliuką prie jo tvoros, kad kažkokie pikti žmonės jo kiemą užtvėrė. Ir ką daro NŽT? Nutraukia tyrimą, nes juk kaltų nėra.

Skamba kaip situacija iš absurdo karalystės? Deja, dažnai tokia yra realybė, o pavyzdžių galima rasti ne vieną.

Pavyzdžiui, Verkių regioninio parko Turniškės kraštovaizdžio draustinio atvejis. Aplink privatų sklypą, kuriame yra keli prabangesni namai, stovi galinga tvora, tik tvoros šiek tiek per daug. Dalis tvoros buvo išlindusi į valstybinę žemę ir gana įžūliai užtverė praėjimą valstybinėje žemėje.

Sklypo savininkas toje vietoje yra medicininės įrangos pardavimais besiverčiantis verslininkas Jonas Voluckis. Atrodo akivaizdu, kieno naudai yra užtverta valstybinė žemė: varteliai valstybinėje žemėje tokios pačios spalvos, dydžio, formos kaip ir tvora, juosianti verslininko namus. Galiausiai varteliai veda į verslininko kiemą. Jau pamanėte, kad ir pirmokui aišku, kas užtvėrė valstybinę žemę? Jūs labai klystate.

Teismo salėje verslininkas paaiškino, kad varteliai valstybinėje žemėje buvo pastatyti kaimyno, tiesiog jis turėjo likusių statybinių medžiagų ir jas atidavė kaimynui, todėl varteliai ir atrodo identiškai kaip jo tvora. O kaimynas dar tuos vartelius ir prijungė prie jo tvoros, bet jis žmogus geras, taigi niekur nesiskundė dėl tokio kaimyno elgesio. Be to, tvorą kaimynas pastatė ne šiaip sau, o iš geros širdies, matot, netoli yra miškas, todėl per tą mažytį valstybinės žemės tarpelį tarp tvorų gali stirnaitės išbėgti į kelią ir žūti.

Juk reikia pasitikėti žmonėmis, jeigu verslininkas sako, kad kaltas kaimynas, reikia pasikviesti kaimyną pasiaiškinti. Ir jis pasiaiškino: tvorą valstybinėje žemėje, nors ir visiškai kitokią nei jų tvora, pastatė jo brolis. Deja, jis jau yra miręs. NŽT atsako: kadangi pažeidimą padarė miręs žmogus, tyrimas nutraukiamas, kaltų nebėra.

Birutė Davidonytė

Atrodo, kad tokie paaiškinimai sunkiai įtikintų nors kažkiek kritiškesnį žmogų. Vis dėlto NŽT jie tiko. NŽT nusprendė, kad reikia dėl pažeidimo kreiptis į J. Voluckio kaimyną, paprastą žmogelį, kuris turi mažą namelį šalia, jo sklypą juosia ne tokia prabangi: neaukšta, pilka, visiškai kitokia tvora. Bet juk reikia pasitikėti žmonėmis, jeigu verslininkas sako, kad kaltas kaimynas, reikia pasikviesti kaimyną pasiaiškinti. Ir jis pasiaiškino: tvorą valstybinėje žemėje, nors ir visiškai kitokią nei jų tvora, pastatė jo brolis. Deja, jis jau yra miręs. NŽT atsako: kadangi pažeidimą padarė miręs žmogus, tyrimas nutraukiamas, kaltų nebėra. Kaltė suversta ant mirusio žmogaus, viskas taip paprasta, tereikia sugalvoti gerą paaiškinimą, netrukdo ir geri santykiai su kaimynais.

Gerai bent tai, kad kadangi vyko ir teismo posėdžiai, teko nugriauti valstybinėje žemėje esančią tvorą ir jos šiuo metu nebėra, todėl visuomenės interesas nebėra pažeidžiamas.

Beje, teismas nėra toks naivus kaip NŽT ir taip lengvai nepatikėjo paaiškinimais apie tvoras statantį kaimyną. „Teismas atkreipia dėmesį, kad pro šiuos vartelius galima patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą bei su juo besiribojančią valstybinę žemę. <...> Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės laikytinos galinčiomis sukelti pagrįstą abejonę dėl valstybinėje žemėje įrengtų vartelių įrengimo aplinkybių“, - rašoma teismo nutartyje.

Dar vienas atvejis, kai NŽT patiki sunkiai įtikėtinu paaiškinimu, susiklostė Druskininkuose, mero Ričardo Malinausko kieme.

Šalia mero namo būtent tada, kai vyko jo namo statybos, valstybinėje žemėje buvo iškastas tvenkinys. Dabar jis savivaldybės pavadintas „hidrotechniniu įrenginiu paviršinėms nuotekoms surinkti“. Šalia tvenkinio tvora yra užtverta valstybinė žemė. Viskas padaryta taip, kad nauda iš šių dalykų būtų būtent R. Malinauskui, kuris vienintelis gali naudotis valstybinėje žemėje esančiomis „gėrybėmis“.

Tačiau vis dėlto, pasirodo, kad tiek tvora, tiek tvenkinys arba „įrenginys“ tapo bešeimininkiais, nes niekas nežino, kas juos pastatė ir įrengė ir kaip visas tas „gėris“ ten atsirado. NŽT buvo pradėjusi tyrimą, nustatė, kad valstybinė žemė yra užimta, tačiau gavo Druskininkų savivaldybės paaiškinimą, kad tvora ne pažeidžia, o gina visuomenės interesą, nes saugo žmones nuo atsitiktinio įkritimo į tvenkinį arba „įrenginį“ valstybinėje žemėje. Kadangi paaiškinimas NŽT pasirodė pakankamai įtikinamas, tyrimas vėl nutrauktas ir kaltų dėl žemgrobystės rasti nepavyko. O valstybinę žemę užtverianti tvora ten stovi ir stovės kaip stovėjusi.

Panaši situacija buvo susiklosčius ir Vilniuje, Žvėryne, Birutės gatvėje prie pat Neries. Buvo kalbėta apie be galo įžūlų milijonierių valstybinės žemės užgrobimą. Dėl to Vilniaus savivaldybė teritorijoje net negali tiesti dviračių tako visiems vilniečiams.

NŽT tyrė pažeidimus, bet atsirado savininkų, kurie pareiškė, kad prie jų sklypų esančios ir į jų sklypus vedančios tankiai susodintos tujų gyvatvorės ar net tvoros greta jų sklypų, kurios užtveria valstybinę žemę, yra tiesiog ne jų. Jie teigė nežinantys, kieno tai turtas ir tuo nesinaudojantys. Žinoma, jie pamiršo paminėti, kad dėl tujų ir tvorų jų kiemas yra padidėjęs valstybinės žemės sąskaita. Vis dėlto laikas bėga, o tujos ir tvoros valstybinėje žemėje taip ir nėra nugriautos ir tarnauja tik kelių išrinktųjų gerovei.

Taigi, įžūlieji žemgrobiai, neabejokite NŽT naivumu ir jums nieko nebus. Tereikia sugalvoti panašaus lygio paaiškinimą, kaip namų darbų neatlikęs mokinys, sakantis mokytojai, kad namų darbus suėdė šuo.

Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad tvorą valstybinėje žemėje kažkas pristatė per naktį prie jūsų tvoros. Jūs dar vijotės vandalą, bet nespėtoje pagauti. Arba galima sugalvoti, kad dėl visko kaltas, pavyzdžiui, stiprus vėjas, kuris tiesiog nubloškė tvoros gabalėlį prie jūsų tvoros. Panašu, kad valstybės tarnyboje turime labai naivių žmonių, tačiau tokiu atveju nubausti pažeidėjus visada bus beveik neįmanoma, nebent jie prisipažins patys.

Tiek teritorijų planavimo bei statybų sektoriuje, tiek valstybinės žemės valdyme Lietuvoje dažnai trūksta vieno svarbiausio dalyko – principingumo. Įstatymai gali būti net labai griežti, tačiau jeigu į juos žiūrima pro pirštus, pokyčių sulaukti gali būti sunku. Todėl praėjusių švenčių proga norėčiau palinkėti valdininkams kritiško mąstymo ir priminti, kad nebūtina tikėti kiekvienu galimo pažeidėjo sakomu žodžiu.