Kaip ir reikėjo laukti, prasidėjo karai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, Seimo narių kabinetuose dėl lesyklėlių arba urėdijų išsaugojimo. „Bus atleisti 3 tūkstančiai žmonių“, „bus sunaikinti ir privatizuoti valstybiniai miškai“, - taip ir panašiai cypia lesyklėlių gynėjai. Cypia, nes skauda. O skauda todėl, kad kilo grėsmė, jog lesyklėlių nebeliks.
Pačių „valstiečių“ paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kaip ir daug jo pirmtakų, kadenciją pradėjo nuo siekio reformuoti miškų sistemą. Nieko naujo, nieko išskirtinio, bet „valstiečiams“ turint tokią daugumą Seime, įsižiebė viltis, kad pagaliau pavyks. Pagaliau, po kokių 10-ies metų bandymų. Tik tam reikia, kad pirmiausiai patys „valstiečiai“ palaikytų savo profesionalą. O jau dabar kyla abejonių dėl frakcijos vieningumo šiuo klausimu.
Toliau bus dar sunkiau . Kuo labiau artės įstatymo priėmimo diena, tuo daugiau pamatysime straipsnių, pirktų už urėdijų viešinimo paslaugoms skirtas lėšas, neabejoju, kad pamatysime ir piketus prie Seimo. Urėdai pasistengs ir surinkę savo darbuotojus į miškovežį, nesvarbu, nori jie to ar ne, nuveš prie Seimo. O juk tokių urėdų Lietuvoje yra net 42-u. Taigi nenustebkite. Jau dabar viešojoje erdvėje matome gąsdinimus miškininkų bendruomenei, kad jie bus atleisti. Nemaža dalis žmonių tikrai patikės grėsmingomis prognozėmis.
Bet palaukite, pasižiūrėkime, ką siūlo aplinkos ministras. Lietuvoje vienintelės urėdijos sistemoje turi išskirtinį statusą – jų skaičius yra įtvirtintas įstatymu ir jų turi būti net 42. Nesvarbu, ar jos dirba pelningai, nesvarbu, ar tam tikras urėdijas krečia korupcijos skandalai. Jų turi būti 42, nes jas gina įstatymas. Taškas. Ar ne per daug privilegijų korupcijos liūne besimaudantiems urėdams, kurių nemaža dalis savo postuose sėdi daugybę metų ir niekas jų atleisti negali?
Aplinkos ministras siūlo sujungti urėdijas į vieną įmonę su regioniniais padaliniais. Faktiškai urėdijų, girininkijų ir miško darbuotojai liktų ten, kur ir buvo, ir dirbtų taip, kaip ir dirbo iki šiol. Ministras žada net pakelti jiems algas. Bet nebeliktų kitos grandies – vadovų arba urėdų, kurių dauguma, būkime atviri, iš savo šiltų kabinetų ir taip retai iškelia koją į mišką, nebent organizuoja medžioklę arba baliuką kokiam nors įtakingam Seimo nariui.
Taip pat reforma paliestų ir administracinį personalą, pavyzdžiui, buhalterijų darbuotojus. Juk dabar viskas yra atskira, kiekviena urėdija turi savo administracinį personalą ir tokių personalų yra 42. Bet juk tai ir yra tas stebuklingas biurokratijos mažinimas. Juk mes nuolatos skundžiamės, kad tokioje mažoje šalyje turime tiek daug biurokratų, bet kai reikia juos atleisti, verkiame, rėkiame ir grasiname. Taip, šios reformos metu dalis biurokratų prarastų darbą. Ministerijos skaičiavimais, iki 400 žmonių. Bet su tuo reikia susitaikyti, nes toks aparatas yra tiesiog neracionalus ir švaisto mūsų valstybės pinigus. Na, štai, o miško darbuotojų niekas atleisti neketina, jie saugos ir prižiūrės mūsų miškus taip, kaip ir iki šiol.
Yra ir dar vienas nuosaikesnis variantas, apie kurį kalba dalis Seimo narių, kol kas nekurti vienos įmonės, o išbraukti iš įstatymo 42-ų urėdijų skaičiaus įtvirtinimą ir palikti tam tikrus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti urėdijos, pavyzdžiui, pelningumo arba dydžio. Taip galima būtų jungti neefektyviai dirbančias urėdijas. Bet praeitą kadenciją nepavyko padaryti net šito dalyko. Urėdai masiškai sukilo prieš lesyklėlių skaičiaus išbraukimą iš įstatymo. Istorija turi bruožą kartotis, mes ir vėl matome tuos pačius procesus.
Yra tokia Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, jai vadovauja ponia Inga Ruginienė. Neaišku, kiek kartų per metus ši ponia išeina į mišką, bet ji jau žino, kiek žmonių bus atleista ir koks blogasis Dartas Veideris yra aplinkos ministras K. Navickas. Ši ponia skelbia, kad įvykdžius valstybinių miškų valdymo konsolidavimą vienoje valstybės įmonėje, bus atleisti 3 tūkstančiai darbuotojų, o iš viso dabar sistemoje dirba 4 tūkstančiai darbuotojų.
DELFI paskambino jai ir paklausė, iš kur ji ištraukė tokius skaičius, nes savo oficialiuose pranešimuose ponia net nesivargina pagrįsti skaičių, tiesiog juos pateikia kaip absoliučią tiesą ir gąsdina žmones.
Štai ką atsakė minėtoji ponia: „Čia mūsų paskaičiavimai, kurie išeina iš Aplinkos ministro oficialių pranešimų, kuriuos jis skelbia. <...> Aš beveik įsitikinus, kad tiek ir atleis. Dabar ministras sako, kad tik 400 darbuotojų atleis, tai čia yra visiška netiesa, mūsų paskaičiavimais, ne mažiau 3 tūkstančių žmonių neteks darbo.“
Bravo, miela ponia. Jeigu egzistuotų Nobelio matematikos premija, jūs tikrai galėtumėte į ją pretenduoti. „Mes paskaičiavome pagal ministro pranešimus, bet tie skaičiai, kuriuos sako ministras yra neteisingi.“ Auksinė logika. Gerai, kad dar nesuskaičiavote, kad bus atleisti 5 tūkstančiai darbuotojų, kai sistemoje dirba 4 tūkstančiai žmonių. Bent su tuo galima jus pasveikinti.
Dar minėtoji ponia viešai reikalauja ministro atsiprašymo, nes jis pavadino urėdus korumpuotais. „Apkaltinti be įrodymų lengva, tačiau nėra jokių duomenų iš teisėsaugos. Žmonės, dirbantys miškuose, jaučiasi juodinami“, - kalbėjo ji.
Ponia Ruginiene, jeigu nematote korupcijos miškų sistemoje, patarčiau jums tiesiog užsidėti akinius. Nėra duomenų iš teisėsaugos? STT atskleidė, kad už urėdo postą buvo galimai sutarta 100 tūkstančių litų suma. STT gaudė kyšį vežusius asmenis. Jeigu STT nebūtų sukėlusi skandalo, tas žmogus, galimai sumokėjęs 100 tūkstančių, sėkmingai eitų urėdo pareigas, nes jau buvo į jas paskirtas.
Kita istorija. STT Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad Kuršėnų urėdas Algimantas Juozas Kundrotas piktnaudžiavo tarnyba, apgaulingai tvarkė Kuršėnų miškų urėdijos buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, suklastojo dokumentus, darė poveikį liudytojui. 2011 metais teismas jį pripažino kaltu, jis sumokėjo beveik 8 tūkstančių litų baudą. Urėdas buvo nuteistas. Ir ką? Ogi nieko. Jis sėkmingai dirba urėdijoje iki šiol, niekas jo neatleido, gal jis irgi nešioja ženklelį, kad yra „teistas už gerus darbus.“
Dar vienas pavyzdys, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, STT 2016 m. lapkritį buvo sulaikiusi Rietavo miškų urėdijos urėdą Vaidotą Šliogerį ir urėdijos darbuotoją Liną Remezą. Įtariama, kad urėdijos viešąjį konkursą laimėjo ir darbus pagal fiktyvią darbų sąmatą atliko V. Šliogerio proteguojama įmonė. Taip pat įtariama, kad jis iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones ir kituose Rietavo urėdijos viešuosiuose pirkimuose bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba.
Be kita ko, aiškėja, kad tos pačios Rietavo miškų urėdijos pareigūnas atsakingas už viešuosius pirkimus, vyr. inžinierius Stasys Eitutis nuomojasi automobilį iš neįvardinto privataus asmens. Tas privatus asmuo nuomojasi tą patį automobilį iš įmonės „Medeiva“. Ši įmonė, Registrų centro duomenimis, turi vos du automobilius ir neužsiima automobilių nuomos paslaugomis. Įmonės veiklos sritis yra miškininkystė, būtent ši įmonė yra stambiausias Rietavo miškų urėdijos paslaugų teikėjas ir yra laimėjusi daug viešųjų pirkimų. Tyrimą atlieka VTEK.
Dar daugiau, buvęs generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio pavaduotojas Gintaras Visalga policijos pareigūnams galimai pasiūlė dvidešimties eurų kyšį už tai, kad važiuodamas automobiliu kalbėjo telefonu. Kilus skandalui jis iš pareigų pasitraukė. Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tiesiai šviesiai pasakė, kad kol jis dirbs ministru, G. Visalga valstybinių miškų sistemoje nedirbs. Bet... Nutiko priešingai. Einant K. Trečioko kadencijai į pabaigą DELFI žurnalistai pastebėjo, kad G. Visalga jau dirba Alytaus miškų urėdijos vyriausiuoju inžinieriumi. O generalinis urėdas aiškina, kad jis, nors ir susitepęs, yra geras miškų specialistas.
Aiškėja ir naujų faktų, kad pono Visalgos brolis ant ežero kranto Alytaus rajone galimai už viešus Europos Sąjungos pinigus yra įsirengęs privačią sodybą, kurioje, kaip vietiniai gyventojai kalba, nuolatos renkasi ir švenčia miškininkai – ir niekam nekyla abejonių, kad realus sodybos savininkas yra pats G. Visalga.
Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus DELFI aiškino negalintis nieko padaryti prieš milijonierių, Laurų kvartalo gyventojų saviveiklą. Valstybiniame urėdijos miške užfiksuota daugybė pažeidimų, o urėdas žiniasklaidai sako, kad nieko negali padaryti, nes nežino, kas ten gyvena. Nors tokią informaciją iš Registrų centro labai paprastai gali sužinoti bet kuris Lietuvos pilietis. Labai patogu nieko nežinoti. Dar aiškiau urėdo nežinojimas pateisinamas, žinant, kad jis kadaise savivaldos rinkimuose dalyvavo su Liberalų ir centro sąjunga. Su šia sąjunga savivaldos rinkimuose panašiais metais dalyvavo ir tarybos nariu buvo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas. Ir prie jo sklypo Laurų kvartale yra pažeidimų valstybiniame miške. Bet negi bausi savo buvusį partijos bičiulį? Ne, daug paprasčiau pasakyti, kad nieko nežinai ir žinoti nenori.
Čia tik keli naujausi atveji. Ar dar vardinti, ar jums jau užteks, ponia Ruginiene? Kažkodėl nesigirdėjo jūsų viešų pasisakymų apie darbuotojų korupciją po visų šių skandalų. Tik dabar girdisi jūsų rypavimai, norint išsaugoti susitepusius urėdus.
Kodėl šitiek metų urėdai yra nepajudinami net ir po visų skandalų? Kodėl jie turi tokią įtaką? Paskaičiuokime, kiek urėdų priklauso vienai ar kitai politinei partijai. Ši sistema yra labai politizuota ir negi partijos bičiuliai Seime imsis skriausti partijos bičiulius miškuose. Kas tuomet jiems medžiokles ir kitas šventes organizuos.
Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, kaip pavyzdžiui, Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė suorganizavo garsiąją medžioklę, kurioje dalyvavo buvęs VMVT vadovas Jonas Milius, buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, įvairūs verslininkai bei Latvijos žemės ūkio ministro delegacija. Štai kokia svarbi urėdų funkcija – organizuoti medžiokles svarbiems asmenims.
„Balsuok už socialdemokratus – ir miškas tau padėkos“, - taip praeiviai teigia girdėję vienos Raseinių miesto šventės metu prieš rinkimus rėkaujantį įtakingą rajono socialdemokratą, Raseinių urėdą Antaną Kilčauską. Miškas padėkos? Ar padėkos urėdai?
Socialdemokratai išlieka ištikimi savo partiečiams ir atsidėkoja už politinę agitaciją. Būtent šios partijos narių yra gausiausia tarp urėdų. Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad partija reformos nepalaikys. Koks netikėtumas! Vienas aršiausių šios reformos priešininkų yra buvęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Jis net pareiškė, kad tokias reformas siūlantis ministras turėtų atsistatydinti. Na žinoma, mieli socialdemokratai, putojatės ir verkiate krokodilo ašaromis. O kodėl? Atsakymas labai paprastas – daug miškuose jūsų bendrapartiečių.
Taigi, DELFI paskaičiavo, kiek urėdų turi arba turėjo ryšių su politinėmis partijomis. Tai tik viešai skelbta informacija, kai urėdai kandidatavo, rėmė arba užėmė svarbias pareigas partijose, partijų narių tarp urėdų gali būti ir daugiau, tačiau ta informacija galėjo būti viešai neskelbta. Taigi, suskaičiavome, kad net 20 urėdų yra susiję su politinėmis partijomis. 7 urėdai – su Socialdemokratų partija, 5 buvo susiję su Liberalų ir centro sąjunga, 3 – su „Tvarka ir teisingumu“, 2 – su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais, 2 – su Lietuvos centro sąjunga ir 1 – su Liberalų sąjūdžiu. Apie kitų 22-ų urėdų politinę priklausomybę informacijos rasti nepavyko.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, konservatorius Paulius Saudargas DELFI teigė palaikantis mintį iš įstatymo išbraukti 42 įmones ir jungti urėdijas. Tačiau jis teigė, kad dėl vienos įmonės kyla daug klausimų. O Gabrielius Landsbergis teigia, kad reformą palaiko. Iš pasisakymų, akivaizdu, kad konservatorių frakcija vieningos nuomonės šiuo klausimu taip pat neturi. O tai situaciją tik sunkina, nes „valstiečių“ partneriai socialdemokratai, kaip jau išsiaiškinome, turi dėl ko nepalaikyti šios reformos.
Tarp urėdų nepavyko rasti nė vieno Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario. Tačiau darosi truputį keista, kai patys „valstiečiai“ prieštarauja savo paskirto ministro reformai. „Valstiečių“ žodžiais, patys trukdo sau dirbti. Štai Seimo narė Virginija Vingrienė feisbuke išsijuosusi gina urėdijas ir nesutinka su tos pačios partijos deleguotu ministru.
„Ministras kovoja įsikibęs urėdijų reformos kortos buldozerio principu, kas neapgalvojus neišdiskutavus, neapsvarsčius alternatyvų atneš negrįžtamų pasekmių. Nepalaikau. <...> Tikrai, kaip sąmoninga žalioji, ginsiu viešąjį interesą“, - socialiniame tinkle komentavo Seimo narė.
Neišdiskutuoja reforma? Apie tokią miškų reformą kalbėta dar 2007 metais. Tai kur jūs, ponia, buvote? Kodėl nediskutavote? Praėjo 10 metų, o reforma vis dar neišdiskutuota. Kiek dar dešimtmečių reikia, kad valstybė pažabotų urėdų karaliavimą?
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika žiniasklaidai pripažino, kad „valstiečių“ frakcijoje kol kas nėra vieningos nuomonės dėl reformos. Taigi, gerbiamieji „valstiečiai“, gal jau laikas būtų apsispręsti, ar ketinate ginti kitų partijų lesyklėles, ar pagaliau padarysite kažką gero Lietuvai. Nuo šiol kova, spaudimas ir triukšmas dėl planuojamos reformos tik didės. Ar išdrįsite jį atlaikyti?