Jiems viskas aišku, o kiti? Tiesa, lietuviai būna išradingi. Jie nesitenkina vien iškilmingomis kalbomis, vėliavų pakėlimais, istorijos kartojimu, bet suranda būdų įsimintiniems paminėjimams. Antai, prieš trejus metus panevėžiečiai kartu su kariais surengė 27 valandas trukusį bėgimą (tiek tuomet sukako atkurtai Lietuvos nepriklausomybei) aplink miesto Laisvės aikštę.
Šalčininkų krašte, kuris nėra aktyviausias šios šventės šalininkas, surengtas karinis paradas. Šiauliuose per miestą nusidriekė bemaž 400 metrų trispalvė, kurią garbe nešti laikė apie tūkstantis miestiečių. Mano gimtajame Balbieriškyje, tikiu, daugelis susirinktų prie atstatytos puikios bažnyčios visas okupacijas ištvėrusio ir nesunaikinto 1930 m. statyto akmeninio paminklo „Už laisvę žuvusiems“. Tauragniškiai, antai, tą dieną pamini ne tik valstybės šventę, bet ir žymios kraštietės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo dieną.
Kiekvienais metais ši šventė turi savo specifiką. Šiemet – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis. Prieš tris dešimtmečius, tiksliai – 22 val. 44 min. Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime užfiksuotas dokumento pasirašymas.
Pirmininkas prof. V. Landsbergis pripažįsta, kad tada buvo skubama paskelbti nepriklausomybę, net gerai nepasvėrus visų jos įgyvendinimo ir apgynimo ypatybių.
Mat, kovo 12 d. Maskvoje turėjo prasidėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris galėjo priimti nutarimus, apsunkinančius atsiskyrimą. Bet anksti ryte išskridęs į Maskvą Egidijus Bičkauskas tą pačią dieną prasidėjusiame visasąjunginiame liaudies deputatų suvažiavime pasakė kalbą ir įteikė Michailui Gorbačiovui Kovo 11-osios akto 2 kopijas.
Sunkios buvo dienos. Tai reikia turėti galvoje šią jubiliejinę dieną rengiant įvairius renginius. Gaila, kad dabartinis Seimas, motyvuodamas koronaviruso grėsme, gerokai apkarpė jubiliejinės šventės programą. Pervertinęs A. Verygos patariamąsias rekomendacijas nerengti masinių renginių uždarose patalpose, parlamentas atsisakė iškilmingo posėdžio, kitų renginių, netgi sveikinimų su rankos paspaudimu. Esą, parlamentarai gali užsikrėsti virusu, kas tuomet priims įstatymus?
Beje, pavasario sesijos, kuri pagal Konstituciją turi prasidėti kovo 10 d., posėdžiai neatšaukiami. Ar tikrai Seimo nariai posėdžių salėje sėdės per metrą vienas nuo kito? Situacija juokinga, jeigu nebūtų liūdna.
Pasirodo, DELFI atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog sprendimas atšaukti šį svarbų renginį buvo priimtas Seimo valdybos posėdyje, kurio...nebuvo, o dokumentas buvo patvirtintas Seimo pirmininko V. Pranckiečio parašu. Vadinasi, sprendimas yra neteisėtas, įtariama DELFI tyrime.
Tuomet aiškėja atsakymas į sociologiniais tyrimais patvirtinamą atsakymą: kodėl Seimo reitingai paskutinėje vietoje? O jeigu taip, tai – kokį parlamentą rinksime spalį?
Žinoma, kiekvieno žmogaus valia, kaip švęsti valstybines šventes. Bet vis labiau linkstu prie masinių eitynių, kurių metu pabrėžiamas lietuviškumas, tautiškumas ir tautos vertybės.
Dažnai jos sulaukia nemažos kritikos, ypač jei demonstracijose pasirodo tokie užrašai kaip „Lietuva lietuviams“.
Tada jaunimą išsijuosę pliekia įvairūs tolerancijos pertekę piliečiai, nukvakę internacionalistai ir apie fašizmą ir baisųjį nacionalizmą šūkčiojantys žodžio meistrai.
O jau jeigu nacių kvapelį ir jų ženklus užuos kokie „sputnikiečiai“ ar Kremliaus statytiniai, visa Lietuvos valstybė bus pavaizduota kaip pragaras kitataučiams.
Kad į būtent tokią eiseną eisiu Kovo 11-ąją (15.30 val. nuo Katedros), nekilo abejonių, kai išgirdau apie įžūlų (kai kas sako, kad gerai suplanuotą) išpuolį prieš lietuvių kalbos mokytoją Visagine.
Atrodo, kad tolerancija tautinėms mažumoms ir visokiems atvykėliams virsta atvirkštiniu procesu: suįžūlėję imigrantai ne tik kad nerodo pagarbos Lietuvos įstatymams, bet niekina lietuvių kalbą, demonstratyviai ignoruoja leidimą čia gyventi, žaloja niekuo dėtus žmones, savo mokytojus. O mes juos švelniai auklėjame: mokykis, įsidarbink, duok naudą valstybei, kuri tave priglaudė, gerbk jos įstatymus.
Štai kodėl tokiems recidyvams būtina duoti ryžtingą atsaką. Ir ne tik šventinių eisenų metu.
Šis įvykis paskatino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Lauryną Kasčiūną kreiptis į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo. Visagine apsistojusiam Rusijos piliečiui turi būti panaikintas pabėgėlio statusas ir laikinoji apsauga, o už jo padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.
O kol Migracijos departamentas susizgribs ir taisys įstatymą, kol Seimas artėjančios naujos rinkimų kampanijos įkaršty priims jo pataisas, mums reikia išeiti į šventinę gatvę ir griežtai pareikalauti gerbti, saugoti ir ginti Lietuvos valstybingumą.
Net jeigu mūsų skanduojami tautiniai šūkiai kažkam nepatiks...
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.