Tokie planai sužadino ir kai kurių Vakarų visuomenės sluoksnių viltis, kad tarptautiniuose santykiuose bus visiškai atsisakyta JAV dominavimo. Antai, Londono „Daily Telegraph“ rašė, jog „po ilgų pažeminimo dešimtmečių pasaulinės autokratinės supervalstybės jau nebeklūpo ir netrukus paskelbs galą po Šaltojo karo įsigalėjusiai neteisingai pasaulinei tvarkai“.
Įdomu, kad šiame bendrame Maskvos ir Kijevo pareiškime, kuris susideda net ir 5364 žodžių, neužsiminta apie Ukrainą, nors vasario pradžioje aplink ją jau telkėsi Rusijos kariuomenė, grasinusi jai intervencija. Dar daugiau: gruodį buvo nuskambėjęs Rusijos ultimatumas Vakarams neremti Ukrainos ir neleisti jai stoti į NATO.
Mums jau aišku, kaip Maskva pradėjo įgyvendinti savo sumanymą ir ką reiškia jai NPT – agresija prieš Ukrainą, pasaulio bauginimas Vakarų kėslais, iškilusia grėsme Rusijai ir pan. Pasirodė, kad tai ne „naujoji tvarka“, o seniai pamiršti barbarų laikai, kai ginkluotos ordos verždavosi į kitų tautų teritorijas, naikindavo jų miestus, žmones, plėšdavo jų turtą ir niekindavo moteris. Tokios tvarkos iniciatoriai dažniausiai baigdavo liūdnai. Prisiminkime totorių išpuolius, Hitlerio nacių likimą, įvairių diktatorių baigtį...
Naujos tvarkos ilgėjosi nuo seno...
Bet NPT idėja buvo kilusi jau seniai. Suprantama, kad, kaip rašėme prieš 10 metų, kai Europoje dar nebuvo tokių didelių iššūkių taikai, dabartinė pasaulinė struktūra netobula. Ji neužkerta kelio riedėjimui į bedugnę, masiniam skurdui, ekonominei krizei, globaliniam atšilimui, net virusams ir t. t. O laukti liko nedaug, pastebi įvairūs teoretikai. Maždaug iki 2040 m. bus sukurta vadinamoji Naujoji Pasaulinė Tvarka (NPT, angl. NWO – New World Order, lot. NOM – Novus Ordo Mundi, arba NOS – Novus Ordo Seclorum).
Šis terminas atsirado nuo neatmenamų laikų, nes visais amžiais žmonės svajojo sukurti tokį pasaulį, kad jis tobulai tenkintų visų poreikius, sklandžiai, bendru sutarimu šalintų globalinius konfliktus ir skatintų pažangą. Manoma, kad šio termino užuomazgos atsirado Vergilijaus „Bukolikos“ eklogo IV-osios dalyje („Iš naujo nuo dabarties laikų prasideda didžioji tvarka“). Dar ir dabar populiari Vergilijaus eilėraščio eilutė: „Jei netikite, kad žemė Dievo - pabandykite nemokėti mokesčio už žemę“...
Bet pirmiausiai šis apibūdinimas buvo užfiksuotas 1776 m. Jungtinėse Valstijose, kai buvo priimta Nepriklausomybės deklaracija. Tuomet buvo pagamintas Didysis JAV Antspaudas („The Great Seal“), kur pavaizduotos piramidės pagrinde lotyniškai užrašyta „Novus ordo seclorum“. Šis simbolis buvo perkeltas į XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai JAV prezidentu buvo masonas Franclinas D. Rooseveltas, į apyvartą išleistą vieno dolerio kupiūrą, kurią daugelis tyrinėtojų laiko masonizmo įprasminimu (simbolį sukūrė rusų dailininkas N. Rerichas). Jie pastebi tam tikrus lemtingus skaitmenų ženklus: pavyzdžiui, kupiūros įstrižainė lygi 66,6 mm, antspaude daug kur figūruoja skaičius 13, netgi užrašas „Annuit coeptis“ („Pradžios laikas“) irgi susideda iš 13 raidžių...
Būtent masonų ložės „Park 203“ atstovas Franclinas D. Rooseveltas JAV išvedė iš Didžiosios depresijos 4-ajame dešimtmetyje. Taip „Naujoji Pasaulinė Tvarka“ tapo Amerikos politinio kurso šūkiu, kurį šiais laikais mėgo kartoti George‘as Bushas – vyresnysis, jį aukštai iškėlęs karo Persijos įlankoje metu.
Bet Amerikos mėginimas prisiimti sau pasaulio lyderio vaidmenį pamažu bliūško. Šį terminą naudojantys konspiracinių teorijų šalininkai prognozuoja, kad vietoj jos atsiras kažkoks tarptautinės sandraugos intelektinis elitas, kuris priims geresnius sprendimus negu nacionalinės atskirų valstybių vyriausybės ar organizacijų vadovai.
Tas globalinis elitas bus sudarytas iš įtakingų tarptautinio masto veikėjų, bankininkų, verslininkų, žiniasklaidos magnatų, reguliuojančių pasaulinio kapitalo srautus ir formuojančių visuomenės nuomonę. Tuomet NPT pasuks žmoniją pažangesniu ir racionalesniu vystymosi keliu. Apie tai rašė Zbigniewas Brzezinskis savo knygoje „Tarp dviejų amžių: Amerikos vaidmuo elektronikos eroje“ bei Amerikos istorikas ir žurnalistas Williamas Frederickas Engdahlas 2004 m. išleistoje studijoje „Karo šimtmetis: anglų-amerikiečių politika ir Naujoji pasaulinė tvarka“.
Rusija lipdo NPT bloką
Ar reikia spėlioti, kokia vieta šioje NPT atiteks Rusijai, o gal Serbijai ar Maskvą Ukrainos kare remiančiai Vengrijai?
Viename šovinistiniame Rusijos tinklapyje, kur reiškiamos stačiatikių slavų vienijimosi idėjos, pateikiamas trumpas žodynas, kuris, tiesa, su antisemitine ironija apibūdina būsimą NPT po 2035 m. planuojamos Ženevos konferencijos. Taigi, naujajame pasaulyje bus Archipelagai – tai „komfortinių“ valstybių grupės, išsivystę regionai, kur patikimos investicijos, aukštas ekonomikos lygis, bet kartu yra ir Šelfo zona, kurioje yra kraštai, galintys ekonomiškai plėstis, turintys potencialą vystytis. Valstybė („Logical State“, LS) po ribinių 1939 m. bus suvokiama kaip piliečių darinys. „Valstybė yra tai, ką pripažino kitos valstybės“, – rašė mistinis mąstytojas La Valle savo filosofiniame futuristiniame veikale „Medžiaga I-ajam Lygos Kongresui, 2034“, išspausdintame „Aksiomose“ (pasak rusų enciklopedijos „Tradicijos“, NPT teorijos pradininko tikroji pavardė Mozelis Asheras, gimęs Haifoje 1993 m., mirsiantis 2068 m. Ženevoje).
NPT struktūroje išskiriamas Rytų Azijos mazgas – dabartinės Japonijos, Pietryčių Azijos šalių susivienijimas, diktuojantis technologijų, pramonės ir mokslo madas visai žmonijai. Nepamirštama ir Pasaulinė rusų respublika – didžiulė teritorija Rytų Europoje.
Į ją įeis buvusi Kaliningrado sritis, 52 proc. dabartinės Rusijos ir PRR bendrasavininkių statusą gavusios Baltijos šalys (tai vienintelis šio regiono paminėjimas NPT prospektuose). Žodyne apibrėžiama kas 7 metus vyksiančių Ženevos konferencijų tvarka (pirmoji 2035 m. numatys NPT eigą), teritorijų kvotos (minimalus ir maksimalus valstybių dydis), aprašomas Ženevos demografinis komitetas, reguliuosiantis Žemės gyventojų plėtrą, regionų, miestų augimą ir paskirstymą. Pagrindiniu dokumentu laikomas Ženevos Sąrašas, priimtas 2039 m. ir nustatantis griežtas naujų valstybių atsiradimo ir pripažinimo taisykles. Suprantama, separatizmas jose nenumatytas...
Alegorinėje J. Biliūno pasakoje, beje, parašytoje 1905 m. Ciuriche, skaitėme apie laimės žiburį, į kurį ropštėsi daugybė vargšų nualintų žmogelių, jį pasiekusių, bet virtusių akmenimis, užtat sušvito šalis laimingu gyvenimu... Gal tai buvo proletarinės revoliucijos nuojauta. Dabar mes išgyvename tarsi tą patį: tolumoje matome „Naujosios pasaulinės tvarkos“ žiburį, kuris lyg ir šviečia, bet dar nešildo.
Ar bus joje vietos Lietuvai? Ar apskritai Lietuva dar bus? Stiprėjant oligarchiniam autokratiniam pasauliui, mažos, neįtakingos ir kažkada demokratinius judėjimus bei laisvę nesulaikomai rėmusios tautos taps lyg galingųjų patarnautojos. Ir vėl mes grįšime į senus laikus, kai buvo ponas, pono dvaras, o aplink plušėjo kumečiai ir baudžiauninkai.
Rusijos karas Ukrainoje parodo, kad NPT Maskvoje suprantama kaip jos dominavimas, pasitelkiant Kiniją ir kitas laikinas Rusijos satelites, siekiant išstumti JAV, o iš tikrųjų – atkurti buvusią SSRS ir išaukštinti V. Putiną. Štai kodėl daugybė Maskvos teoretikų ir propagandos profesionalų metė visas jėgas įrodinėti, kad Naujoji pasaulio tvarka neįmanoma be trijų valstybių. Vienas iš jų diplomatas Benjaminas Popovas tiesiai šviesiai nurodo, kad „nuo šiol pasaulinė sistema turi remtis azijietiškomis vertybėmis, ir čia pagrindinis vaidmuo tenka trims Azijos valstybėms – Kinijai, Indijai ir Rusijai“.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.