Šiuo metu vyksta diskusija dėl jaunuolių šaukimo į karinę tarnybą tvarkos. Pribloškia kai kurie siūlymai, kad pareigą Tėvynei atlikti ir Lietuvos saugumą užtikrinti pirmiausiai turėtų bedarbiai, gyvenime dar vietos neradę jaunuoliai ar net nusikaltėliai. Susidaro įspūdis, kad šių „idėjų“ autoriai vis dar vertina šiuolaikinės Lietuvos karines pajėgas pagal sovietinės armijos prizmę, kur dominavo brutali fizinė agresija, bukas, absurdo ribas peržengiantis paklusnumas, eliminuojantis bet kokį mąstymą. Juk ne atsitiktinai sovietmečiu buvome gąsdinami – „blogai mokysies, paims į armiją“...
Tuo tarpu šiuolaikinėse vakarietiškose demokratinėse valstybėse – o tokia yra Lietuva – karinėse pajėgose tarnauja ne tik gerai fiziškai pasirengę, bet išsilavinę, plataus akiračio, psichologiškai tvirti, ekstremaliose situacijose gebantys priimti itin sudėtingus sprendimus jaunuoliai. Šiandieninė vakarietiška kariuomenė – tai ne vien muštras, atsispaudimai, bėgimas su kuprine ar šaudymas.
Panagrinėkime Izraelio pavyzdį. Kaip su šiais iššūkiais susitvarko šalis, kurios dydis panašus į Lietuvos, kurios geopolitinė padėtis nuolatos verčia tobulinti karines pajėgas, įskatinat ir privalomos karinės tarnybos tvarką.
Visų pirma, niekas Izraelyje neabejoja dėl privalomos karinės tarnybos reikalingumo. Tarnauja visi – vaikinai 3 metus, merginos 2 metus. Karine tarnyba, nepaisant jos kasdienių ir akivaizdžių grėsmių, didžiuojasi ir džiaugiasi kiekvienas izraelietis, jo tėvai ir seneliai. Neįtikėtina, tačiau daugiausiai šauktinių – per 70 proc. – siekia patekti į kovinius dalinius: būtent atrankai į juos organizuojamas didžiausias konkursas.
Kiekvienam šios šalies piliečiui tarnauti ir ginti tėvynę yra ne pareiga, bet garbė ir siekiamybė. Kasmet, artėjant šaukimui į karinę tarnybą, į Izraelį atskrenda specialiai užsakyti transatlantiniai laineriai, atgabenantys šimtus šaukiamojo amžiaus žydų kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, kitų šalių. Po kuklios pasitikimo ceremonijos šie iš užsienio atvykę jaunuoliai tiesiai iš oro uosto išvyksta į karinius dalinius.
Ypatingas dėmesys Izraelyje skiriamas būsimų karių atrankai. Ją atlieka patyrę karininkai, turintys aukščiausio lygio žmogiškųjų išteklių specialistų kvalifikacijas. Pasak jų, pagrindinis Izraelio kariuomenės formavimo principas – socialinės lygybės užtikrinimas. Izraelio ginkluotosiose pajėgose petys petin tarnauja ir milijonierių, ir bedarbių vaikai. Komplektuojant karinius dalinius laikomasi esminės taisyklės – kiekviename dalinyje greta silpnesnių turi būti pažangūs, išsilavinę jaunuoliai, kurie taptų pavyzdžiu kitiems.
Kai Lietuvoje kam nors kyla abejonės, ar privaloma karinė tarnyba nesužlugdys jauno gabaus žmogaus sėkmės versle ar gyvenime, ar nesumažins įmonių startuolių skaičiaus, siūlau pažvelgti į Izraelį – valstybę, kuri pasaulyje pirmauja pagal startuolių, tenkančių vienam gyventojui, skaičių. Valstybę, kuri NASDAQ biržoje užregistruotų aukštųjų technologijų kompanijų skaičiumi nusileidžia tik JAV verslo bendrovėms.
Tarpukario laikotarpiu Lietuvos kariuomenėje tarnavo beveik 30 tūkst. kareivių ir karininkų, t.y. tris kartus daugiau nei dabar. Mobilizacijos atveju tuometinėje Lietuvoje buvo galima pašaukti dar 120 tūkst. karių. Karinių pajėgų finansavimas buvo net keturis kartus didesnis, nei šiuo metu. Tarpukario Lietuvos ginkluotosios pajėgos buvo visuomenės pažiba, pelnė visų gyventojų pagarbą, karininkija turėjo ypatingo prestižo statusą.
Esu tikras, kad šauktinių tvarkos sugrąžinimas bei teisingas, skaidrus, vakarietiškų karinių pajėgų standartus atitinkantis šio proceso įgyvendinimas sustiprins Lietuvos ginkluotųjų pajėgų autoritetą ir pelnys visuomenės pagarbą. Todėl svarbu, kad Lietuvos kariuomenėje tarnautų geriausieji.
Abejojantiems tarnybos kariuomenėje svarba ir vaidmeniu formuojant politikos ir verslo lyderius taip pat siūlau susipažinti su JAV specialiųjų karinių pajėgų SEAL admirolo Williamo McRaveno kalba, pasakyta Teksaso Universitete. Ši kalba buvo pripažinta 2014 metų geriausia JAV universitetų absolventų išleistuvių kalba.