Lietuvos miestuose ir kaimuose dažniausiai moterys yra atsakingos už vaikų, sergančių ir senų žmonių priežiūrą, todėl priimami sprendimai savivaldybėse joms ypač svarbūs. Tad kokia logika vadovaujantis labiau išsilavinusi ir kasdienių reikalų verpete kur kas dažniau besisukanti bei juos tikrai išmananti Lietuvos gyventojų dalis turi labai menką sprendimų priėmimo balsą?
Savivaldos rinkimų rezultatai
Tarp 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merų buvo išrinktos 4 moterys, t.y. tarp Lietuvos merų moterys sudaro 6,6 proc. Birštone buvo išrinkta Nijolė Dirginčienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Širvintų rajono savivaldybės mere tapo Živilė Pinskuvienė (Darbo partija), Marija Rekst (Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Politinė partija Rusų aljansas) buvo išrinkta Vilniaus rajono savivaldybės mere ir Dalia Štraupaitė tapo Visagino mere (Lietuvos laisvės sąjunga).
Natūralu, kad savivaldos rinkimuose nuolat fiksuojant lyčių disbalansą, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija neturi tradicijos savo tinklalapyje pateikti bent kiek detalesnius rinkimų rezultatus pagal lytį. Čia pateikiami tik bendri į savivaldybių tarybas išrinktų vyrų ir moterų skaičiai: 2007 m. vyrų 1206, moterų 344; 2011 m. vyrų 1184, moterų 342; 2015 m. vyrų 1134, moterų 365.
Nacionaliniu lygmeniu pateikiama bendra ir tendencijų nenusakanti statistika, o tikroji situacija gerai žinoma lokaliose bendruomenėse. Gerokai iki rinkimų (sausio 21 d.) Rokiškio žiniasklaidoje buvo taikliai pastebėta: „Mūsų rajonui nepriklausomoje Lietuvoje niekada nevadovavo moteris. Ši nerašyta taisyklė nebus sulaužyta ir po artėjančių savivaldos rinkimų – svarbiausiame rajono valdžios poste dailiosios lyties neišvysime“ (http://www.grokiskis.lt/temos/aktualijos/2015/01/21/rajono-valdzios-rinkimai--tiesiojoje-i-merus-verziasi-vien-vyrai-i-taryba-leidzia-ir-moteris). Prognozė buvo tiksli. Rokiškio rajono meru tapo Antanas Vagonis.
Galima patiems mėginti skaičiuoti išrinktas į savivaldybių tarybas moteris. Pavyzdžiui (iš eilės, abėcėlės seka), Akmenės rajono savivaldybės taryboje išrinkti 25 nariai, tarp jų – 8 moterys; Alytaus miesto savivaldybės taryboje tarp 27 narių bus 7 narės; Alytaus rajono savivaldybės taryboje iš 25 narių išrinktos 4 moterys; tarp 25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos narių išrinktos 3 moterys. Veikiausiai moterų vidurkis tarybose svyruoja nuo kelių ir keleto tarp keliasdešimt vyrų. Tačiau tikslų savivaldybių tarybų narių pasiskirstymą pagal lytį galėtų pateikti Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Kuo vadovaujantis buvo sudaromi kandidatų sąrašai?
Atrodo, kad tik keletas politinių partijų ir visuomeninių judėjimų savivaldybių tarybų rinkimuose ėmė domėn ES, Europos Tarybos ir kitus tarptautinius dokumentus, kuriuos Lietuva įsipareigojo vykdyti arba įsiklausyti į jų teikiamas rekomendacijas.
Galime peržiūrėti keletą buvusių kandidatų sąrašų, pagal abėcėlės seką. Visuomeninis rinkimų komitetas „Permainų laikas“ į pirmą savo sąrašo penketuką įtraukė net penkias moteris. Visuomeninis rinkimų komitetas „Už Alytų“ į pirmą penketuką įtraukė tik vieną moterį, tačiau aukščiausioje pozicijoje, kaip galimą merę Visuomeninis rinkimų komitetas „Nepriklausomų kandidatų sąrašas Prienų kraštas“ pateikė dviejų moterų kandidatūras. Politinių partijų sąrašuose pirmuose penketukuose moterims taip pat buvo skirtos viena dvi vietos.
Tuo tarpu Europos Tarybos rezoliucija 303 (2010) „Dėl lyčių lygybės užtikrinimo politiniame gyvenime“ teigia, kad moterų dalyvavimas politiniame šalies gyvenime yra demokratijos ženklas. Rezoliucija primena, kad subalansuotas vyrų ir moterų dalyvavimas vietinėse tarybose yra neatskiriama žmogaus teisių ir demokratijos dalis.
Europos Tarybos Rekomendacija 288 (2010) ragina šalis skatinti moterų kandidačių dalyvavimą vietinių tarybų rinkimuose ir prisidėti prie moterų kandidačių viešinimo. Ši rekomendacija ir kiti tarptautiniai dokumentai, taip pat ir Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo, ragina įstatymais ar atskirais nutarimais nustatyti taip vadinamas laikinąsias specialiąsias priemones (kvotas) tam, kad būtų užtikrintas subalansuotas vyrų ir moterų dalyvavimas rinkimuose.
Europos Tarybos Ministrų tarybos rekomendacijoje 303 (2010) numatyta, kad bet kurio lygmens valdymo ir sprendimų priėmimo organuose nei viena lytis neturi sudaryti mažiau nei 40 proc. Europos Komisijos priimtoje 2010-2015 m. Lyčių lygybės strategijoje moterų dalyvavimo sprendimų priėmime užtikrinimas yra vienas iš penkių prioritetų.
Nenuostabu, kad vertinant moterų dalyvavimą vietinės savivaldos tarybose, Lietuva nepasiekia Europos sąjungos šalių vidurkio, kuris 2013 m. (duomenys pateikiami kas du metus) sudarė 31 proc. Tuo tarpu Lietuvoje savivaldybių tarybų narės sudarė 21 proc. ir mus lenkė kaimynės Estija (29 proc.) ir Latvija (31 proc.). Pagal moterų merių skaičių Lietuva taip pat nesiekia ES vidurkio, kuris yra 13 proc., o mūsų šalyje siekė 11 proc. Po šį mėnesį Lietuvoje įvykusių savivaldos rinkimų, moterų merių turime dar mažiau, t.y. 6,6 proc.
Mėginti keisti šį akivaizdžiai patriarchalinį politinį mąstymą verta pradėti nuo skaičių ir statistikos. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija galėtų gerokai pagelbėti ir pateikti visuomenei ne socialistinį lenktyniavimą primenančius skaičius, bet šiuolaikinės statistikos principus atitinkančią statistiką. Turint patikimus duomenis, bus galima detaliau aptarti rinkimų rezultatus, atlikti monitoringą, vertinti politinių partijų įsipareigojimus ir formuluoti klausimus.