D. Skarolskis. 6atanizmas, 6murtas ir 6eksas

Prieš 500 metų dalininkas Hieronymous Boschas savo žinomiausiame paveiksle „Žemiškųjų malonumų sodas“ pavaizdavo aibę pragaro būtybių ir jų visaip kaip kankinamus nusidėjelius.

Pavyzdžiui, vienam iš jų demonai ant užpakalio ištatuiravo natas pragariškai melodijai, kurią naujam gyvenimui neseniai prikėlė internautai.

Kiek vėliau Wolfangas Amadeus Mozartas kūrė trumpus kūrinėlius apie šiknas, ekskrementus ir defekavimą, taip pat apie savo geidulius ir fantazijas gana atvirai rašė pusseserei. Beveik tuo pačiu metu Francisco de Goya nutapo „Saturną ryjantį savo sūnų“ , o William Blake’as - “Žvėries skaičius yra 666”, šalia savos teologija persmelktos poezijos.

Paskiriems asmenims ir jų grupėms dažnai iškyla problemų, kai jie susiduria su sau neįprasta kultūra arba kultūros reiškiniais, kurie nesiderina su ikitoliniu jų pasaulio suvokimu. Štai Rusijos federacijos kultūros ministras iki šiol neigia faktą apie Pyotro Ilyich Chaykovsky homoseksualumą, kuris nedera su šiandieniu Rusijos požiūriu į LGBT asmenis.

Lietuvoje irgi turime ne vieną panašią situaciją, kurioje sėkmingai (kad ir kaip to nesinorėtų) veikia vadinamosios supermamos, Bažnyčios atstovai ir biurokratinio aparato dalys. Visa tai ėmė kelti nerimą ne vien liberalams laisvamaniams; nebeištveriu savo kailyje ir aš – žmogus, kuris save laiko konservatoriumi ir kataliku. Nes tiek konservatizme, tiek katalikybėje yra pabrėžiamas laisvos visuomenės poreikis ir gebėjimas savo pavyzdžiu ir protu, o ne draudimais ir biurokratija, šlifuoti pasaulį.

Ir išties, daugybė mus gąsdinančių dalykų pirmiausia tokie yra dėl elementaraus suvokimo stygiaus. O likusieji yra maž mums tereikalingi, bet svarbūs žmonėms su kitokiu vertybių bagažu. Tokių kultūrinių ir suvokimų skirtumų toleravimą turėtų lemti mūsų sutarimas gyventi liberalioje demokratijoje, kuri dėl nereikalingų įsikišimų tampa nei liberali, nei demokratiška. Pastarieji įsikišimai dažniausiai vyksta dėl tam tikrų visuomenės grupių siekio apmaldyti kažką dėl smurto/gąsdinančio vizualinio turinio, sekso/seksualumo ar satanizmo/moralės iškraipymų.

Jau kelinti metai Lietuvos žiniasklaidoje ar feisbuke užtinku, kad vėl kažkoks kunigas ar parapijiečiai skelbia kryžiaus karą į Lietuvą atvykstančioms muzikos grupėms. Kartais tai galima suprasti - RKB nariai gali pasisakyti prieš apverstus kryžius scenoje ar piktžodžiavimą prieš Dievą dainų žodžiuose.

Bet… Yra vienas esminis bet – kuo dažniau tokie incidentai nutinka besiradikalizuojančiose šalyse, tuo dažniau jie sulaukia atgarsio ir iš priešingos stovyklos: katalikiškoje Lenkijoje vietinės juodojo metalo grupės ėmė deginti ir ryti (!) Biblijas pasirodymų metu, o Rusijoje, kurioje ortodoksų bažnyčia dažnai per savo įtaką uždraudžia grupėms atvykti į šalį arba jų narius užpuola tiesiogine fizine jėga, ėmė rastis daug religines ir politines realijas kontrkultūra atliepiančių satanistinio ir nacionalsocialistinio juodojo metalo grupių.

Šiemet viename vasaros sunkiosios muzikos festivalyje, kuris jau standartiškai susilaukia Bažnyčios pagrūmojimų, turėsime galimybę išgirsti lenkų grupę Batushka, kuri savo muzikoje naudoja rusų ortodoksų giesmių elementus su iškraipytais žodžiais – vietoj trečio asmens, giesmės yra įdainuojamos pirmuoju. Kodėl tokia grupė atsirado? Keliems jos nariams, dėl vietinių religinių figūrų įsikišimo, buvo uždrausta įskristi į Rusiją kartu su kitu jų muzikiniu projektu. Ir šis dvilypės priešpriešos principas yra universalus – dvi skirtingos žmonių grupės (kai kurie klerikalai ir kai kurie metalistai) vieni kitiems padeda konsoliduotis per ginčą. Iš to nauda vieniems ir kitiems.

Kartais juodojo metalo atlikėjai dėl radikalios konsolidacijos stipriai persistengia – prieš du dešimtmečius Norvegijos visuomenėje nuskambėjo bylos, susijusios su juodojo metalo scenai priklaususių asmenų žmogžudystėmis ir bažnyčių deginimais. Kartais persistengia ir bažnyčios atstovai. Kuo kitu, jei ne persistengimu, reiktų pavadinti RKB egzorcisto kun. Arnoldo Valkausko šiemetinę veiklą prieš grupės „Iron Maiden“ koncertą, dėl jo, esą, nekrikščioniško turinio?

Kas gi tie baisieji „Iron Maiden“? Ne vienas iš šį tekstą skaitančių puikiai žino, kad įsimintinų kūrinių ir melodijų autoriai yra anokie šėtoniško metalo atstovai, bet tik paprastas sunkusis rokas, kurio dainų žodžiai sukasi aplink fantastines istorijas, turinčias vos vos pašiurpinti klausytojo odą: monstrai ir mistiniai nutikimai, kuriuos tenka liudyti dainų lyriniams herojams. Dainose neišreiškiamas joks raginimas garbinti šėtoną – atpasakojami įvykiai, kurie savo baisumu menkai gali lygintis su Dantės „Pragaro“ turiniu ar tipine amerikietiškų komiksų knygele. Akivaizdu, kad ponas Valkauskas ne itin gilinosi, kas tie „Iron Maiden“, ir pasidavė paviršutiniškam vertinimui.

Ko nors kito, nei paviršutiniški vertinimai, nebūtų galima tikėtis iš supermamų, kurios eilinį sykį bombardavo visas aukščiausias ministerijas dėl vaikų gerovę luošinančių tų pačių „Iron Maiden“ reklaminių stendų. Stenduose buvo matomas, iš pažiūros, dantis šiepiantis demonas su širdimi savo rankoje. Kažkiek su grupės kūryba susipažinusiems akivaizdu, kad tai yra grupės simbolis Eddie the Head, kuris puošia net ir „Iron Maiden“ privataus lėktuvo uodegą. „Iron Maiden“ su šiuo simboliu, kuris kiek keičia pavidalą ir užsiėmimus plakatuose, turuoja jau keletą dešimtmečių, o precedentų, kaip Lietuvoje, grupė susilaukia nedažnai. Belieka viltis, kad rūpestingosios mamytės neuždraus "Iron Maiden" lėktuvo pasauliniu mastu.

Ir tik fantazijai palikime, kas nutiktų, jei Lietuvoje koncertą numatytų atvirai satanistinio rokenrolo grupė "Ghost B.C.", kuri derina popsinį sintezatorių ir energizuojantį roką. Bažnyčia prieš keletą dešimčių metų atvirai stojo į kovą prieš tokius pasirodymus, bet nesyk buvo suprasta, kad tokios grupės turi tik menką ryšį su satanizmu ir veikiau užsiima garantuotos sėkmės rinkodara, čiupdamos už jautrios visuomenės stygos – religijos. Galų gale, įtakingiausia metalo grupe laikomų „Slayer“, kurių kūryboje galime rasti ne vieną antikrikščionišką momentą, sudėtyje yra du katalikai ir vienas religingas žydas.

Lygiai taip pat tėvų dėmesys neapsaugos atžalų nuo pasaulio. Ne vienas filmas ar knyga rodo stereotipinį scenarijų, kai atskirai nuo visuomenės ar uždarame socialiniame burbule augusiam vaikui vėliau kyla daug problemų, išėjus iš „saugios zonos“. Tik kyla klausimas, ar Jūsų vaikas išties yra apsaugotas.

Mažametis, nukeliavęs pas draugą, kurio vyresnis brolis žaidžia itin palankiai kritikų įvertintą žaidimą "Bayonetta", visai netyčiukais gali irgi paleisti šio žaidimo diską, kuriame – o, vaikyti – demonai, neopagonybės ir lengvo satanizmo simboliai, smurtas ir hiperseksualizuota pagrindinė veikėja, kuri, atlikdama specialius kovos triukus, laikas nuo laiko netenka beveik visų kūną dengiančių rūbų.

Tiesą sakant, nereikia net raganaitės Bayonetta – pažiūrėkite, kaip atrodo vaikų liaupsinama veiksmo figūrėlė iš serijos "Lego Bionicle". Ir ji skirta būtent vaikams, o ne suaugusiems, kitaip nei prieš tai aptartas žaidimas.

Panašu, kad norėdami apmaldyti vaikus nuo žalingo pasaulio, turėtumėte uždrausti galybę dalykų, kurie šiandien ne vieno yra priskiriami kaip vaikų ar paauglystės atributai. Nors žinote ką? Pirmiausiai uždrauskite paiką lietuvišką popsą iš TV ekranų, į kurį patys, greta pasisodinę vaikus, varvinate seilę. Kaip pavyzdį duodu lietuvių merginų grupę "Pinup Girls", kuri kažkada vaikščiojo ties smurto skatinimo TV eteryje riba, o įdainuoja irgi ne skaistybe spindinčias dainas:

„Labas, vėl nauja diena

Aš nuoga, aš balkone

Rytas

Nieko naujo pas mane

Tu juk vėl myli mane

Kaip visad

Tu galėsi apkabint

Tuščiais žodžiais pamaitint

Kaip moki

Pabandysi eit gilyn

Užsimerkęs taip arti

Nuobodu”

Antra, nepermatomomis marškomis apgaubkite vaikų drabužių parduotuvių vitrinas, kuriose dažniausiai vaizduojamos ne pagal savo amžių hiperseksualizuotos mažos mergaitės. O suvis geriausia, jei mieste vaikščiosite uždengę rankomis vaikų ausis ir akis. Tik nesistebėkite, jei vieną dieną jie nesugebės integruotis į pliuralistinę visuomenę.

Be to, šį tekstą parašiau klausydamasis juodojo metalo – sąmonės ar tikėjimo Dievu pokyčių per šį laiką neįvyko. Dabar sukalbėsiu Kristaus Kraujo litaniją už tuos, kurie nesistengia ar nesugeba suvokti aplink plytinčio pasaulio įvairovės ir sudėtingumo.

Šiek tiek internetinio folkloro: