Daiva Žeimytė. Kiek jų išduotų jus?

Užduokit šį klausimą prieš žymėdami politiką balsavimo biuletenyje. Aš rimtai. Būtent šis klausimas yra esminis šių metų Seimo rinkimuose. Ne pensijos, darbo vietos, reformos ir mokesčiai. Ne metai iš metų girdimi tie patys pasiūlymai ir pažadai.

Šiandien stovint balsavimo kabinoje ir sprendžiant, kur dėti kryžiukus, reikia labai gerai apsvarstyti, ar tuo asmeniu, ta partija įmanoma bent minimaliai patikėti. Apie pasitikėjimą jau net nekalbu. Per aukštas kriterijus šiuose rinkimuose.

Užtenka įsivertinti, ar politikas, už kurį balsuojate, nedės į krūmus, kai bus bėda, ar nepaliks jūsų vienų kapanotis? Ar nevengs atsakomybės, kai reikės spręsti nepatogius klausimus ar netgi krizes? Ar jo pasiūlymai ir pažadai yra pagrįsti valstybiniu ir vertybiniu mąstymu, ar tik savo paties įsitikinimų sistema? Kas jūs jam esate – įrankis, kuriuo pasinaudodamas jis paklius į valdžią, ar jo tautietis, darbdavys, kurio nuomonė ir saugumas yra jam esminiai? Ir pagaliau – ar tas politikas, ta politinė partija neišduos jūsų ir valstybės?

Dvi savaites praleidau debatuose su kandidatais į Seimą iš vienmandačių apygardų. Buvo dienų, kai su jais praleisdavau po 8 valandas per dieną beveik be pertraukų. Klausiau ausis ištempusi, o dažnai ir akis išplėtusi. Daugiau nei 20 metų dirbu žurnaliste, esu moderavusi daugybę debatų. Atvirai sakau – taip nėra buvę. Rinkimuose turėjome visko ir visokio plauko kandidatų. Bet tiek politikų, bandančių visomis įmanomomis priemonėmis gilinti visuomenės susipriešinimą ir dirbtinai jį didinti, nesu mačiusi.

Besiriejanti, susiskaldžiusi tauta šių rinkimų dalyviams lyg valerijonas katėms. Visi turi ką įvardyti priešu. Ir visi bando tai išnaudoti savo rinkimų kampanijose, nebesvarbu, kokiais būdais, netgi ignoruodami žalą, kuri jau daroma mums visiems ir valstybei. Manipuliuojama, bauginama, kiršinama, pasakojamos legendos, šmeižiama. Srautais liejasi antivalstybinis, antikonstitucinis turinys, tiesiai į eterį drebiant abejones demokratija ir skatinant kone patiems prisiduoti priešiškoms jėgoms.

Ką veiks Seime kandidatas, teigiantis, kad Baltijos kelias buvo suorganizuotas CŽV, apmokėtas Sorošo ir tos iniciatyvos nereikėjo, nes SSRS būtų natūraliai sugriuvusi? Arba tautietis, kuris paklaustas, kokį pasą – lietuvišką ar priešo – rinktųsi okupacijos atveju, atsako, jog spręstų pagal situaciją? Ko tikėtis iš politiko, kuris manipuliuoja emociškai pavargusiais žmonėmis kalbėdamas jiems apie taiką? Kurios mes tikrai visi norime. Betgi ne priešo sąlygomis.

Ko laukti iš naujausiais gelbėtojais prisistatančių politikų, tarp kurių priesaiką sulaužę ir Lietuvos Respublikos Konstituciją šiurkščiai pažeidę asmenys? Kaip jie vėl prisieks ant Konstitucijos ranką padėję? Ką Seime gali nuveikti vidurinės nebaigęs ir kokainą laisvalaikiu stumdantis kandidatas, kuris net ir partijos lyderį išdūrė, nuslėpdamas savo šviežią teistumą? Sutemos čia, o ne aušra.

Nepažįstami žmonės, iki galo neaiškūs pinigai rinkimų užstatams, surinkti per rekordiškai trumpą laiką. Katė maiše, o ne gelbėtojai. Tuos, kuriuos geriau pažįstame, irgi kažkoks proto užtemimas ištikęs. Nebeaišku, nei kokios ribos, nei kokios vertybės belikusios. Kur jų lyderiai? Viena blaškėsi iki paskutinės sekundės – eis, neis. Kitas apskritai dingęs. Susitikimuose su rinkėjais ir debatuose – tas pats pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Visuomenė aiškiai signalizuoja – arba girdite mus, arba randam, kas mus girdi. Bet jie ir toliau tais pačiais bėgiais į Seimą bando važiuoti. Įsivaizduoja, kad vėl pasiūlys žmonėms asfalto, daugiau pinigų ir eilinį kartą praslys. Arba pradeda apsimetinėti minkštais ir pūkuotais, prieš tai buvusią aroganciją kišenėje paslėpę. Siūlosi dirbti su visais, net ir su tais, kuriems anksčiau rankos nepaspausdavo. Kad tik valdžia iš rankų neišslystų.

Žiūrėjau į tą politinę mišrainę iš žirnelių su durų rankenų drožlėmis ir galvojau: užjaučiu rinkėjus, nuoširdžiai. Turėsim įdomų Seimą. Tikėtina, labai fragmentuotą. Tikėtina, netgi su muštynėmis. Bet baisiausia – vertybiškai ir valstybiškai nestabilų ar netgi pavojingą.

Dėl to ir sakau – prieš žymėdami kandidatą pagalvokite, ar jis jūsų neišduos? Kaip rinkėjo, piliečio, o svarbiausia – lietuvio. Ar jūs jam esate svarbus? Gyvenant tokiais neramiais laikais, tai yra esminė vertybė.