Dalius Rakutis. Santykių vagis. Kaip padėti savo vaikui ir sau?

Auginantieji jaunesnio amžiaus atžalas vis dažniau pastebi, kad „kažkas su mano vaiku ne taip“. Sūnus ar dukra dažnai būna suirzęs, nekalba ar kalba nerišliai, niekuo nesidomi ir nenori daryti – „tik žiūrėti savo filmukus“. Maža to, dažnai nevaldo emocijų – „išsikrauna“ ant brolių ar seserų ir tėvų. Sunkiai sekasi bendrauti su bendraamžiais, skundžiasi netinkamu elgesiu ir darželio auklėtojos. Kas čia gali būti ir, svarbiausia, ką daryti?

Pirmiausia pasižiūrėk į veidrodį

Priežasčių gali būti nemažai, vis dėlto, dažniausiai dėl viso to būname kalti… mes patys. Nes neribojame (ar nepakankamai ribojame) savo vaikų laiko prie ekranų, jo turinio, atsitraukiame nuo bendravimo su vaiku „nusipirkdami“ laiko sau – paduodami jam planšetę ar telefoną. Galų gale, ne paslaptis – dažnai patys namie su vaikais būname įkišę nosis į ekranus, užuot su jais bendravę, ir rodome blogą pavyzdį. Kol vieną gražią dieną visa tai duoda rezultatų. Neseniai Lietuvoje atlikti kompleksiniai tyrimai su vaikais rodo, kad problema yra didelė ir su laiku linkusi tik didėti.

Tai ką gi, po galais, daryti? Rengimo šeimai asociacija, sutelkusi būrį psichologų, edukologų ir visuomenės sveikatos specialistų, įgyvendino Sveikatos apsaugos ministerijos remiamą projektą „Nepaskęsk internete“ – parengė metodiką ir rekomendacijas tėvams, mokytojams ir visuomenės sveikatos specialistams. Detaliai su jomis jau galima susipažinti el. svetainėje: vaikasinternete.lt, o aš leisiu sau pasidalyti keliais esminiais punktais, kurie, jei ir nepadės visiškai išspręsti problemos, tai bent jau sumažins riziką ateityje papulti į didesnes bėdas. Ir jei prireiks, suteiks žinių, kur ieškoti pagalbos.

Iki dvejų metų – jokių ekranų. Vien tik tėvų dėmesys ir meilė

Rekomendacijos griežtos ir be jokių išlygų pirmiausia kalba apie jauniausiąją – iki dvejų metų amžiaus – vaikų grupę: jų akiratyje – jokių ekranų! Nei valgant, nei prieš miegą, nei laukiant gydytojo priimamajame ar kažkuriuo kitu laiku. Maža to, jeigu norite išvengti problemų ateityje – teks išjungti ir foninį televizorių, kitus ekranus, jeigu jūs ar jūsų šeimos nariai esate įpratę juos laikyti nuolat įjungtus.

Geriau pasirūpinkite lavinamaisiais ir vaiko amžių atitinkančiais žaislais, dažniau eikite su juo į lauką, vaikų žaidimų aikšteles. Megzkite su vaiku akių kontaktą, kalbinkite, žaiskite, neužmirškite jo prisiglausti ir paglostyti – to jūsų vaikui šiuo metu reikia labiausiai.

Svarbu padėti [vaikui] laikytis susitarimų (įskaitant ir dėl laiko prie ekranų) bei nenaudoti laiko prie ekranų kaip skatinamosios priemonės. Nes kitu atveju vaikas sieks jo bet kokia kaina ir pradės slapukauti. Taip pat nereiktų naudoti ekranų likus mažiau kaip valandai iki vaiko miego (geriausia tai pakeisti pasaka prieš miegą), valgant, laukiant eilėse ar keliaujant.

Nuo dvejų iki penkerių metų – ne daugiau valandos per dieną

Vyresniems vaikams galima leisti saikingai praleisti laiko prie ekranų tiek žiūrint filmukus, tiek tinkamus pagal amžių kompiuterinius žaidimus, edukacines programėles, bet ši veikla neturėtų viršyti valandos per dieną. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas paprastai jau būna gerai įvaldęs manipuliavimo tėvais meną, tačiau pats negeba savęs kontroliuoti – svarbu padėti jam laikytis susitarimų (įskaitant ir dėl laiko prie ekranų) bei nenaudoti laiko prie ekranų kaip skatinamosios priemonės. Nes kitu atveju vaikas sieks jo bet kokia kaina ir pradės slapukauti. Taip pat nereiktų naudoti ekranų likus mažiau kaip valandai iki vaiko miego (geriausia tai pakeisti pasaka prieš miegą), valgant, laukiant eilėse ar keliaujant.

6–7 metų vaikui – iki dviejų valandų ir būtinos pareigos

Paūgėjusiems „darželinukams“ be didesnės žalos galima leisti pasėdėti prie ekranų iki dviejų valandų per dieną, žinoma, darant pertraukas ir kontroliuojant žiūrimą turinį. Šiuo atveju dažnai „meškos paslaugą“ padaro vyresni broliai ar sesės, leisdami žaisti jaunėliams jų amžiaus grupei neskirtus žaidimus ar stebėti netinkamą vaizdo turinį. Būtina su jais apie tai pasikalbėti, o jei jau taip nutiko – aptarti su mažaisiais, ką jie matė, ir išsakyti apie tai savo nuomonę.

Norint apsisaugoti nuo žalingo turinio ateityje, geriau instaliuoti tam skirtas programas, žiūrėti iš anksto įrašytus žaidimus ir filmukus išjungus internetą, blokuoti iššokančias reklamas ir automatinį vaizdo įrašų paleidimą. Šiame tarpsnyje naudinga įtraukti vaikus į namų ruošą ar kitus darbus, suteikti jiems pareigų.

Norint apsisaugoti nuo žalingo turinio ateityje, geriau instaliuoti tam skirtas programas, žiūrėti iš anksto įrašytus žaidimus ir filmukus išjungus internetą, blokuoti iššokančias reklamas ir automatinį vaizdo įrašų paleidimą. Šiame tarpsnyje naudinga įtraukti vaikus į namų ruošą ar kitus darbus, suteikti jiems pareigų, pavyzdžiui, nunešti lėkštes nuo stalo, susidėti savo rūbus ir pan. bei leisti laiką su jais kartu – tokiu būdu jie geriausiai mokosi bendrauti.

Svarbiausia suvokti, kad vaikai – tai mūsų veidrodis. Jie visko mokosi iš mūsų. Ir jeigu iš tiesų norime juos apsaugoti nuo pradžioje išvardytų bėdų, išmokyti bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą – greičiausiai teks koreguoti savo įpročius ir keistis patiems. Kas, tiesą pasakius, visada yra sunkiausia. Geroji naujiena šioje vietoje yra ta, kad pasistengus gerės ne tik vaikų bendravimo įgūdžiai, mūsų santykiai su jais, bet ir gyvenimo kokybė.