„Šiandien lietuvių mintys, širdys ir maldos yra su Ukraina ir jos žmonėmis. Šiandien ypatingai svarbu būti vieningiems ir susitelkusiems, nes tik tokie esame stiprūs kaip tauta ir valstybė.
Todėl matydami Ukrainos dramą ir kylančius pavojus Lietuvai, kviečiame visas politinės partijas ir politikus susilaikyti nuo Lietuvos piliečius skaldančių įstatymo projektų svarstymo artėjančioje Seimo pavasario sesijoje.
Dauguma Lietuvos žmonių nepalaiko partnerystės, suteikiančios šeimos teisinį statusą tos pačios lyties poroms, Stambulo konvencijos, narkotinių medžiagų dekriminalizavimo ir kitų kontroversiškų įstatymų projektų.
Šių teisės aktų svarstymas neišvengiamai didintų visuomenės susipriešinimą ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis bei jų priimamais sprendimais. Tokių įstatymų priėmimas veiktų moralinius vertinimus ir žmonių pasaulėjautą, piliečiams sukurtų naujas teisines pareigas, kurios iš esmės keistų esamą Lietuvos visuomenės sutartį – Konstituciją bei įprastą ir daugumai piliečių priimtiną gyvenimo sanklodą.“
LVI džiaugiasi, kad ruošdamiesi Seimo Pavasario sesijai šį kreipimąsi pastebėjo daug krašto reikalais susirūpinusių politikų iš pačių įvairiausių pozicijos ir opozicijos frakcijų, jis buvo pastebėtas ir spaudoje.
Deja, LGBT aktyvistams atstovaujanti didelė šiuo metu valdančios koalicijos dalis neišgirdo šio ramaus kvietimo „be reikalo nesiūbuoti valstybės laivo, nes suskaldyta valstybė nepajėgi atsilaikyti prieš išorines grėsmes“.
Taip atsitiko todėl, kad LGBT aktyvistai veikiausiai nutarė pasinaudoti Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, jų manymu, sukūrusiu palankią situaciją ir paskubomis Seimo daugumos balsavimu priimti jiems reikalingus įstatymus. Iš viešų svarstymų staiga dingo visi teisiniai, doroviniai, filosofiniai, pasaulėžiūriniai argumentai, teliko vienas vienintelis – Putinas. Putinas yra prieš LGBT, vadinasi, visi, kas prieš Putiną turi būti už LGBT.
Logikos požiūriu toks argumentas vertas tiek pat, kaip, tarkime, teiginys: „žmonės, kurie nėra už LGBT, yra, anot V. Landsbergio, nežmonės, Lietuvos priešai, Jedinstvo, baubikai, etc.“ . Šviežias tokios pačios logikos pavyzdys – Rusijos propagandos ministro Peskovo žodžiai: „Rusai, kurie gėdijasi „operacijos“ Ukrainoje, nėra rusai“.
LGBT aktyvistai puikiai supranta, kokia palanki jiems dabar susiklostė padėtis. Ją taikliai aprašė valdančiąją daugumą atidžiai stebintis ir jai simpatizuojantis LRT žurnalistas Rimvydas Paleckis Žinių radijo laidoje Įvykiai ir komentarai 2022.03.14, min. 49,33–40,34:
„Tai yra nepaprastoji padėtis, ar ne? Ir galbūt čia galima apžaisti situaciją ir pasinaudoti ta nepaprastąja padėtimi turint omenyje, kad yra sunkiau organizuoti visokius mitingus, maršus ir panašiai, sunkiau galbūt viešojoje erdvėje neapykantą skleisti. Nes būtent šie įstatymai – kalbu apie partnerystę, – jie susiję su neapykantos skleidimu, akivaizdu, ar ne? Tai gal, gal, aš sakyčiau, gera proga? Suprantama, kad nepaprastoji padėtis ne mūsų visų geidauta ir laukta, tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, bet galbūt ji gali išspręsti tuos klausimus, kurie galbūt būtų vėl kėlę aistras ir būtų buvę neišspręsti.“
Atrodo, LGBT aktyvistai pradėjo ypač skubėti prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Ir čia, reikia manyti, jie naudojasi ne tik jiems palankia R. Paleckio aprašyta vidaus padėtimi. Galbūt jie supranta, kad, karui pakrypus Rusijos nenaudai ir iš arenos dingus Putinui, jie nebeturės pagrindinio savo argumento?
Tad matydami LGBT aktyvistų planus ir įvertindami jiems palankią Rusijos karo prieš Ukrainą situaciją neturėtume stebėtis, kad Seimo narės Agnės Širinskienės siūlymas iš Seimo pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenės daugumos nepalaikomo lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto svarstymą sukėlė didelį sujudimą.
Kaip tik šio A. Širinskienės siūlymo svarstymo išvakarėse DELFI portale pasirodė ir LGBT aktyvistės Rasos Navickaitės straipsnis „Šeimos gynimas Kremliaus stiliumi, arba kodėl nereikėtų atidėti Partnerystės įstatymo svarstymo“, kuriame daug autorės dėmesio tenka ir Laisvos visuomenės institutui, kurį ji laiko bene svarbiausiu LGBT ideologijos priešu Lietuvoje. Autorei ypač nederamas atrodo ir aukščiau cituotas LVI kreipimasis.
Tad kodėl, pasak straipsnio autorės, nereikėtų atidėti partnerystės įstatymo svarstymo? Tiesiog dabar – „pats laikas Lietuvos politikams suprasti, kas yra mūsų draugai ir su kuo mums pakeliui“. O kaip ji siūlo skirti draugus nuo priešų? Atsakymas vis tas pats – Putinas: „Šioje diskusijoje svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje LGBT klausimai negali būtų suprasti atskirai nuo Rusijos įtakos klausimų“. Kaip būdinga manichėjiškam propagandiniam mąstymui, pasaulis susideda iš dviejų dalių: gerosios, LGBT ir „Vakarų“ ir piktosios, prigimtinės šeimos ir „Rusijos“.
Tarp jų vyksta nuožmi ir nesutaikoma kova. Įdomu, kad tokioje pasaulio versijoje blogis paprastai būna aktyvesnis ir stipresnis, jis, anot autorės užvaldęs ne tik Lietuvą, bet ir visą Rytų Europą, kur „taip sunku pastaraisiais dešimtmečiais pasiekti bet kokio progreso LGBT teisių klausimais“. Ir tai „ne dėl mūsų moralinių aukštumų, bet dėl šalių nesugebėjimo atsispirti Rusijos įtakai, kuri sėkmingai kiršina tarpusavyje skirtingas visuomenės grupes ir netgi nukreipia šeimos narius vieną prieš kitą“. Gerai įsidėmėkite: jei jūsų šeimoje kilo nesutarimų, tikėtina, kad dėl to kalta Rusija. Cherchez Putin.
Su Rusija autorė mėgina susieti ir Laisvos visuomenės institutą. Tik čia ji jau atsargesnė: svarbiausias LVI „parsidavimo“ įrodymas – jo atstovo dalyvavimas 2019 metais „Italijoje vykusiame Pasauliniame šeimų kongrese, kuriame dalyvavo ir Rusijos delegatai – Kremliaus remiami oligarchai ir jų patikėtiniai“.
Su liūdesiu tenka susimąstyti, kiek daug Lietuvoje turėtų būti Rusijos agentų – žmonių, kuriems teko dalyvauti kokiame nors tarptautiniame renginyje 2019 metais, kuriame dalyvavo ir Rusijos atstovai, ką jau kalbėti apie sportininkus. Konkretesnių priekaištų nerasime. Autorė apdairiai patikslina, kad LGBT oponentai „nebūtinai yra susiję su Kremliumi tiesiogiai ir visai nebūtinai turi būti Rusijos finansiškai remiami“ – bet koks panašus viešas tvirtinimas jai sukeltų nemalonių teisminių rūpesčių. Todėl tenka tenkintis abstrakcijomis ir, žinoma, Putinu.
Sugebančiam mąstyti žmogui nesunku suprasti, kad tokia pasaulio vizija su realybe turi labai mažai bendra. Šių dienų pasaulį ir Lietuvos visuomenę, o ne LGBT ideologijas matantys politikai aiškiai supranta, kokie dideli ir gausūs darbai jų laukia šį pavasarį ir vasarą. Ir tikrai gali ištrūkti iš juos įkaitais paėmusių LGBT aktyvistų gniaužtų.
Pasvarstykime, kas būtų atsitikę, jei iškart po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Seimo dauguma ir pirmiausiai Laisvės partija būtų viešai paskelbusi, kad ji supranta visą iškilusios grėsmės rimtumą, kviečia visus Lietuvos žmones telktis apie Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą ir, siekdama visuomenėje santarvės šiuo nepaprastu metu, kviečia rudens sesijai atidėti keleto visuomenėje perdėm karštai svarstomų įstatymų priėmimą Seime?
Galbūt sauja kita karingiausiųjų pradėtų šūkalioti apie pergalę prieš šeimos griovėjus. Bet didžioji Lietuvos ir vakarykščių kritikų dauguma pasidžiaugtų brandžiu ir reikalingu žingsniu. Tuo Laisvės partija taip pat būtų parodžiusi, kad ji nėra vieno klausimo partija, kad sugeba greitai reaguoti į netikėtai susidariusią padėtį, be to, pasirodytų patrauklesnė nuosaikesniems liberalams.
Tokiam išmintingam žingsniui valdančioji koalicija dar turi laiko iki kovo 22 dienos.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.