D.Arlauskas. „Snoro“ turtas tirpsta politinio erzelio įkarštyje

Laikas eina, tik triukšmas nė kiek nenuslopo. Praėjus beveik keturiems mėnesiams po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto, triukšmo lygis išlieka beveik nepakitęs. Deja, tai nėra diskusijose ir ginčuose girdimas triukšmas – tai ką girdime dabar yra paprasčiausias politinis erzelis. Kam šitas erzelis naudingas? Įtariamiesiems.

Buvę banko savininkai Londone gali ramiai stebėti rietenas Vilniuje ir su savo advokatais toliau dėlioti gynybos strategiją.

Ironiška, tačiau jiems jos gal nė neprireiks, nes jei intriga dėl Lietuvos spectarnybų ir jų atsakomybės progresuos toliau, tai netruks paaiškėti, kad „Snorą“ sužlugdė ne savininkai ir vadovai, o FNTT, VSD, Lietuvos bankas ar kuri nors politinė partija. Atsiras konkretūs kaltininkai, kompromituojantys dokumentai ir lėks galvos. Jau lekia.

Laikinojoje Seimo komisijoje, kurios atsiradimo, neslėpsiu, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija laukė nekantriai, tikėdama, kad tai bus tegu ir laikinas, tačiau objektyvus institutas reikalingai informacijai gauti, apdoroti ir pateikti išvadas visuomenei, pastaruoju metu aiškinamasi skandalingo FNTT vadovų nušalinimo aplinkybės, visiškai pamiršus patį banką. Komisija susitelkė ties paskutinėmis valandomis iki priimant sprendimą dėl banko nacionalizavimo, tarsi čia dar būtų galima ką nors pakeisti.

Danas Arlauskas

Tai, kad viešojoje erdvėje kartas nuo karto pasirodo visai nevieši dokumentai iš „Snoro“, įrodo, jog banke ne tik yra likusių buvusios komandos narių – banke yra iki šiol buvusiems vadovams ištikimų komandos narių. Būtų naivu ir nusikalstama manyti, kad jie nuoširdžiai stengsis padėti surasti dingusį turtą ir išsaugoti tai, kas dar liko.

O ir banko bankroto administratoriui Neilui Cooperiui šiuo metu labai geras laikas. FNTT vadovų skandalas visiškai pridengė procesus bankrutavusio banko viduje ir tai yra būtent tai, ko geistų kiekvienas gerai apmokamas konsultantas.
Laikas eina, procesai stovi, pinigai kapsi, politikai riejasi – malonus vaizdelis išlavintai finansininko akiai.

Kurgi ne - 61 milijonas litų per 3 mėnesius. 20 milijonų per mėnesį. 667 tūkstančiai litų per dieną. 28 tūkst. litų per valandą. 

Štai tiek kainuoja kiekviena tuščiuose ginčuose sugaišta valanda. Norėčiau, kad tai įvertintų ir politikai, ir valdžios institucijos, nes būtent tokią sumą iš dar esamo „Snoro“ turto netenka kiekvienas banko kreditorius, įskaitant ir valstybę.

O ir viso likusio turto likimas kol kas skendi rūke, nes iš iki šiol pateiktos informacijos aišku viena – niekas tiksliai nežino, kiek to turto likę ir kiek jo dar galima išgelbėti. Aišku viena – neprižiūrimas turtas, kaip ir kiekvienas lakus daiktas, nyksta einant laikui. 

Rinkoje vis daugėja gandų ir spekuliacijų apie tai, kas, už kiek ir kokiais būdais susitvarkė savo problemas „Snoro“ banke, pasinaudojęs sumaištimi ir chaosu. Administratorius administruoja, o buvę „Snoro“ darbuotojai toliau dirba savo darbą. Už gerą atlygį ir papildomą honorarą už individualias paslaugas.

Norėčiau, kad tai tebūtų tik gandai, tačiau ramybės neduoda viena svarbi detalė. Dabartinėje administratoriaus N.Cooperio komandoje išties yra nemažai labai aukštas pareigas „aname“ „Snore“ užėmusių žmonių, kurie tiesiog negalėjo nežinoti apie galimai nusikalstamus procesus, vykusius banke.

N.Cooperis atsakytų, kad niekas geriau nepažįsta banko ir jame vykusių procesų už buvusius atsakingus darbuotojus. Galbūt. Tačiau tai, kad viešojoje erdvėje kartas nuo karto pasirodo visai nevieši dokumentai iš „Snoro“, įrodo, jog banke ne tik yra likusių buvusios komandos narių – banke yra iki šiol buvusiems vadovams ištikimų komandos narių. Būtų naivu ir nuskalstama manyti, kad jie nuoširdžiai stengsis padėti surasti dingusį turtą ir išsaugoti tai, kas dar liko.

Danas Arlauskas

61 milijonas litų per 3 mėnesius. 20 milijonų per mėnesį. 667 tūkstančiai litų per dieną. 28 tūkst. litų per valandą.

Štai tiek kainuoja kiekviena tuščiuose ginčuose sugaišta valanda.

Į laikinąją Seimo komisiją kovo 14 dieną kviečiamas buvęs laikinasis administratorius Simonas Freakley, tačiau kol kas negirdėti, kad komisijai būtų įdomu išklausyti dėl „Snoro“ žlugimo nukentėjusiuosius indėlininkus ir kreditorius.

Komisijos darbas kol kas nukreiptas į praeitį, o dabartis ir ateitis palikta savieigai. Jiems įdomu, kas ką padarė ir kas ko nepadarė, kas galėjo būti ir kas buvo, tačiau visiškai nerūpi, kas banke vyksta dabar ir ko gali tikėtis nukentėjusieji, tarp jų ir valstybė, jei padėtis nepasikeis.

Būta pasiūlymų steigti specialų komitetą, kuriame dirbtų ir valdžios institucijų ir „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai, tačiau panašu, kad tai tebuvo mandagiai pateiktas saldainis, tikintis, kad asociacija bent kuriam laikui nurims ir nekels nepatogių klausimų.
Tačiau mes negalime tylėti, matydami, kaip nevaldomi procesai pamažu tampa negrįžtamais.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai į talką pavyko suburti geriausius šalies teisininkus, įmonių finansų ir rinkų specialistus, kurie gali ir nori padėti valstybei valdyti procesą, kuris šiuo metu yra arba nevaldomas, arba valdomas asmenų, teturinčių trumpalaikę skirtų pinigų įsisavinimo strategiją.

Mes įsitikinę, kad aukščiausiu lygiu reikia diskutuoti apie banko turto realizavimo ir atkūrimo galimybes ir nagrinėti visus įmanomus variantus. Asociacija turi pasauliniais pavyzdžiais ir skaičiavimais pagrįstą banko restruktūrizavimo planą, kurį jau esame pristatę priežiūros ir valdžios institucijoms ir esame pasirengę konstruktyviam dialogui tiek apie mūsų siūlymą, tiek apie alternatyvius planus.

Be to, mes pradedame parašų rinkimo procesą, norėdami inicijuoti Bankų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvienodinti banko kreditorių teises. 50 tūkstančių parašų per porą mėnesių yra labai daug, tačiau tūkstančiai žmonių yra deklaravę savo paramą asociacijos veiklai, todėl mes tikime, kad tokia iniciatyva iš apačios bus sėkminga.