Ar turėtume saugotis augančios jos įtakos? Kaip reaguoti į jos vidaus politiką ir varžomas žmogaus teises? O gal kaip tik turime kuo greičiau plėtoti ekonominius ryšius? Savaitės naujienų apžvalgoje aptarsime Nausėdos apsilankymą Alytuje, sudegusius pretendentų į prezidentus užstatus bei naujų partijų kūrimąsį.
Istorija
Kinija. Arba kaip jie patys save vadina, Žongguo – Centrinė Šalis. Arba Vidurio Karalystė. Jau iš pavadinimo matosi, kad kuklumas Kinijoje nėra tarp dažniausių mirties priežasčių.
Kinai didžiuojasi tuo, kad išrado popierių, paraką, spausdinimą, kompasą ir Yao Mingą. Parakas sunaikino riterius, spausdinimas sugriovė bažnyčios monopolį žinioms, kompasas atvėrė kelią geografiniams atradimams, Yao po krepšiu sunaikino visus, na, o popierius... Visi buvom situacijoje, kai popieriaus labai reikia, o jis baigėsi.
Dar kinai pasistatė didžiąją sieną, labai gera siena buvo, nė vieno meksikiečio neprasibrovė tik įkyrūs klajokliai. Brovėsi tol, kol užkariavo. Gaila, kinai nespėjo pastatyti kitų trijų sienų ir dar stogo ant jų uždėti – būtų turėję namuką.
Paskutinė mandžiūrų dinastija Kiniją smarkiai nustekeno. Ir į ją pro visus galus pradėjo lįsti godūs europiečiai. Iš Kinijos vežė šilką, porcelianą, o patys kinams nelabai ką turėjo pasiūlyti, kol anglai nesugalvojo, kad visai neblogai būtų kinus pasodinti ant opijaus. Kinams opijus patiko ir prekybos balansas susilygino.
Tas nepatiko imperatoriui ir jis pabandė išmesti lauk ir opijų, ir anglus. Bet prakišo du karus. Tuo metu, tiesa, dar vyko imperatoriaus pilietinis karas su taipingais, kuriems vadovavo bičas, įsivaizdavęs esąs jaunesniuoju Jėzaus Kristaus broliu. Per tą karą žuvo daugiau kinų nei apskritai žmonių per antrą pasaulinį karą.
Kas neblogai nusako šios šalies užmojus ir mastelius.
Po to dar buvo boksininkų sukilimas, kurio pavadinimas nereiškia, kad jam vadovavo Maikas Taisonas ar Algirdas Šocikas. Tiesiog jo dalyviai buvo visokių kung fu priėdę ir manė, kad kulkos jų neima. Klydo. O kai susiprato, jau buvo visiškas pozniakas.
Imperija žlugo, pasidarė respublika, kol neatėjo japonai. Tada kinai susivienijo, bet, kaip dažnai būna, į dvi skirtingas Kinijas.
Vienoje valdė komunistai, kitoje – nacionalistai. Tai jie kartu ėjo prieš japonus, tai japonai kartu su nacionalistais prieš komunistus, tai komunistai kartu su japonais prieš nacionalistus.
O kai Japonija prakišo antrą pasaulinį, komunistai, padedami Sovietų, priveikė ir nacionalistus, kurių likučiai pabėgo į Taivaną ir ten paskelbė Kinijos Respubliką. Taip ir atsirado dvi Kinijos, bet nesakykit to komunistams, nes jiems yra vienintelė Kinijos Liaudies Respublika.
Komunistai dar užkariavo Tibetą, o po to jų vadas Mao ėmėsi reformų. Iš pradžių sugalvojo iššaudyti visus žvirblius, nes jie grūdus lesa. Kai iššaudė, pamatė, kad tas nėra gerai, nes priviso vabzdžių. Tada nusprendė nebežaisti su žemės ūkiu, ir imtis pramonės. Didžiojo Šuolio programa numanė patrigubinti išlydomo plieno kiekį per ketverius metus.
Visi valstiečiai turėjo mesti velniop ryžius su žuvies skonio kiauliena, o vietoje to pasistatė po nedidelę aukštakrosnę, kurioje lydė ketų ir plieną. Geras buvo Šuolis – iš bado mirė penkiasdešimt milijonų žmonių.
Po to dar buvo kultūrinė revoliucija. Per ją žmonės, nešiojantys akinius, būdavo sušaudomi, nes akiniai reiškia, kad moki skaityti. Labai daug okulistų neteko darbo. Įdomi ta kinų kultūra, nes per ją irgi N milijonų atgulė, kol, pasimirus Mao, vienas iš jo įpėdinių Den Siaopinas nutarė, viskas, užteks šuolių. Ir pradėjo leisti privatų verslą ir kitokius kapitalistinius išmislus.
Kinams tai patiko, šalis ėmė turtėti, o komunistų partija panikuoti. Kad žmonės sotesni, tas tai gerai, bet jeigu jie greitai užsinorės ne tik mėsos, bet ir tiesos? Kova tarp liberalesnio kurso šalininkų su kietos rankos fanais pasibaigė prieš trisdešimt metų Tiananmenio aikštėje, kai armija išžudė ten susirinkusius studentus. Tikslus aukų skaičius niekada nebuvo paskelbtas, bet kai kur teigiama, kad jų buvo tūkstančiai. Ir dar tūkstančiai sužeistų. Beje, dabar Tianmenio aikštės pavadinimas yra pakeistas į „Če-nieka-nibuva“.
Populiacija
Šiai dienai Kinija skaičiuoja šiek tiek mažiau negu pusantro milijardo žmonių. Tai sudaro beveik 20 proc. visų pasaulio gyventojų. Tai, realiai, kas penktas žmogus žemėje yra kinas. Tad jei šeimoje gimdot trečią vaiką, o visi jūs baltaodžiai, ruoškitės, kad penktas šeimos narys bus kinas.
Nuo maždaug pusės milijardo 50-tais žmonių skaičius Kinijoje išaugo iki milijardo 80-tais. Per 30 metų dvigubai! Matomai Kinijoje kultūrinė revoliucija sutapo su seksualine. Lietuvoje turėtų įsisteigti bent septynios naujos gerovės partijos tokiems rezultatams.
Bet pasidarė ankštoka. Gerai, chebra, – sako valdžia, – dabar bus nauja užduotis – negimdyt. Vienas vaikas ir užtenka. Negalite sustoti? Padėsime. Juk valdžia – geriausias žmogaus draugas.
Prasidėjo abortai, sterilizacijos ir baudos už antrą vaiką. Kas neturėjo pinigų baudoms, vaikus tiesiog slėpdavo. Pas mus, kai žaidi slėpynių ir tave suranda, tu eini ieškoti. Kinijoje kai tave suranda, tai po to jau niekas tavęs nebesuranda.
Arba naujagimį dėdavo į krepšį ir palikdavo lauke su viltim, kad kas nors paims. Bet mergaičių dažniausiai niekam nereikėdavo, todėl jos taip ir mirdavo iš bado arba šalčio. Kinai Kristiano Anderseno „mergaitę su degtukais“ skaitė ne kaip literatūros kūrinį, o labiau kaip instrukciją.
Ne taip seniai paaiškėjo, kad valdžios institucijos pačios atimtus iš šeimų „perteklinius“ vaikus stumdydavo juodojoje rinkoje. Barnevernet rūko kamputy. Tai Kinijos atveju prekybininkai žmonėmis būdavo vos ne knygnešiai. Vaiknešiai. Įsivaizduokit, kad Marvelio Keršytojuose Tanosas yra geras bičas.
Ir ką kinai turi dabar?
Daugybė šeimų su psichologinėm traumom, kurie buvo priversti atsikratyti savo pačių vaikais. Dar apie 6,5 milijono kinų gyvena neregistruoti, nes kažkada buvo slepiami. Jie negali naudotis nei medicinos įstaigų paslaugomis, nei eiti į mokyklą, nei legaliai įsidarbinti. 6,5 milijono vaiduoklių. Bet kai turi pusantro milijardo, 6 milijonai yra kaip Verygos plaukai. Jų faktiškai kaip ir nėra.
Kita problema – lyčių disbalansas. Vyrų Kinijoje yra maždaug 30 milijonų daugiau negu moterų. Kinui rasti žmoną dabar yra kaip Alytuje dėvėtas žiemines padangas.
Taigi vėl grįžtam pas prekeivius žmonėmis. Jie merginas grąžina atgal į Kiniją, tik keliskart brangiau. Čia kaip prirenki grybų rudenį, parduodi greitkelyje už eurą, o po savaitės užsimanęs grybienės perki „Maximoj“ po 5. Visiems likusiems sukurta silikoninių lėlių rinka. Lėlės ne tik praskaidrina vakarą, bet ir apie politiką gali pakalbėti.