Dina Chapajeva. Putino karo šunys

Išgirdus „Vagner“ rusams jau nebekyla asociacijų su žymiuoju XIX a. kompozitoriumi, sukūrusiu „Nibelungo žiedą“, – bent ne iš karto. Rusai tą žodį dabar kur kas greičiau susieja su žvėriškus karo metodus Ukrainoje (ir ne tik ten) demonstruojančios samdinių grupuotės pavadinimu. Dėl to, kad akivaizdžiai perėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino neoimperialistines ambicijas, grupuotė „Vagner“ save jau laiko tinkama varžytis net su reguliariąja Rusijos kariuomene – institucija, iš kurios „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas atvirai tyčiojasi už nesuskaitomą daugybę nesėkmių besiveržiant į Ukrainą.

Grupuotės „Vagner“ ištakos sietinos su „Slavų korpusu“, 2013 metais Rusijoje suformuotu privačiu samdinių daliniu, prisidėjusiu prie rusų intervencijos į Sirijos pilietinį karą. Tada grupuotės kovinis pajėgumas buvo toks apgailėtinas, kad susidūrusi su „Islamo valstybe“ ji buvo tuojau pat sutriuškinta ir priversta trauktis į Rusiją. Deja, neilgai trukus grupuotės nariai buvo užverbuoti „žaliųjų žmogeliukų“ vaidmeniui ir iš esmės pasitarnavo, kai 2014 metais buvo aneksuotas Krymas.

Kaip tik tais metais J. Prigožinas oficialiai įkūrė grupuotę „Vagner“, kurios pavadinimas buvo parinktas pagal vieno iš vadų, buvusio GRU papulkininkio Dmitrijaus Utkino, slapyvardį. Anot gandų, D. Utkinas tokį slapyvardį pasirinko iš pagarbos Richardui Wagneriui, tačiau ne kaip kompozitoriui, o kaip Adolfo Hitlerio žavėjimosi objektui. Taigi, „Slavų korpusas“ nuo tada tapo privačia karine kompanija (PKK) „Vagner“, dalyvavusia pradiniame Ukrainos užpuolimo etape.

Dina Chapajeva yra Džordžijos technologijos instituto Šiuolaikinių kalbų mokyklos profesorė, keleto knygų, tarp kurių – „Crimes sans châtiment“ („Éditions de l’Aube“, 2023 m.), autorė.