D.Radzevičius. Kas paskatino karstelių akciją? Pinigai ir politika

Naujienų portalui DELFI susibūrusi Iniciatyvinė tėvų grupė pranešė, kad sausio 6 d. 10 val. prie Generalinės prokuratūros Vilniuje, Kauno bei Šiaulių apygardų ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrų planuojama speciali akcija. Anot iniciatorių, mamos ir tėčiai neš mažyčius karstelius – taip „teisėsaugos persekiojamos šeimos primins prokurorams jų atsakomybę“.

Tėvai skelbia protestuosiantys „prieš antivalstybinę prokuratūros akciją, taupymui pasitelktą baudžiamąjį persekiojimą, dvigubus teisingumo standartus“.

Pabandžiau labai atidžiai įsiskaityti į tėvų pareiškimą ir argumentus. Į visus argumentus. Bent keletą kartų skaičiau ir bandžiau suprasti, kaip siejasi visi jų minimi dalykai su protesto tikslu ir su mirusiais vaikais. Pabandykime surasti loginę seką ir susieti visus tuos dalykus. Juk svarbu surasti priežastį ir pasekmes.

Tėvų grupės pranešime teigiama.

„Vaikiški karsteliai primins tuos negimusius kūdikius, kurių neteko mamos, kai joms buvo pritaikyta ypač nuožmi tardymo taktika. Tai dar bus priminimas politikams, kad prokurorų akcija prieš šeimas su mažyčiais vaikais prasidėjo tada, kai pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo Statistikos departamentas fiksavo daugiau gimusių, nei mirusių Lietuvos piliečių. Dabar situacija „pasitaisė“ mirties naudai“.

Mane, visų pirma, šokiravo argumentas apie negimusius (o gal nužudytus?) kūdikius, kurių neteko mamos po “nuožmios tardymo taktikos”. Atvirai pasakysiu, nemačiau kol kas nė vieno viešai pateikto ir įrodyto tokio nuožmaus tardymo (nei per TV, nei spaudoje, nei gyvenime). Todėl pabandžiau įsivaizduoti, kiek iš viso mamų ir kaip konkrečiai buvo tardomos, kad dėl tokių veiksmų neteko savo vaikų? Kai tik įjungiau savo fantaziją (juk faktų neturiu), atgimė vaizdiniai iš matytų kino filmų apie inkvizicijos laikų kankinimus, nacių koncentracijos stovyklas ar sovietmečio gulagus. Net B. Sruogos “Dievų mišką” prisiminiau. Ačiū Dievui, už bet kokius neteisėtus veiksmus dabartinėje Lietuvoje yra taikoma atsakomybė net prokurorams.

O kaltinimai dėl kūdikių praradimo tokių tardymų metu – labai rimti. Juos privalu ne tik išsamiai ištirti ir pasodinti į kalėjimą visus tokius prokurorus ir tardytojus. Juos privalu parodyti ir atskleisti visuomenei. Tik kiek tokių atvejų ir kur jų buvo? Ar kas nors tai jau tikrai matė? Kas nors jau tyrė? Kiek vaikų netekome? Kas ir kaip suskaičiavo? Kol kas niekur apie tai jokių patikimų duomenų neskelbiama. Kodėl?

Labai rimtas atrodo ir tėvų priminimas politikams apie prokurorų darbą. Apie pernelyg uolų darbą. Šiandieniniame politiniame kontekste, matyt, tai reiškia tik viena – mieli politikai, kuo greičiau darykite ką nors su tais prokurorais, kad jie nebūtų tokie uolūs. Aš (manau, ir daugybė kitų žmonių) žinau, ką tai reiškia. Kadangi, anot sausio 4 dienos LNK televizijos Žinių tarnybos informacijos, jau per sausį prezidentė planuoja apsispręsti dėl dabartinio generalinio prokuroro likimo, tai tėvai su karstais jai padės greičiau apsispręsti. Tiksliau sakant, nuspręsti, kad neišvengiamai būtina pakeisti dabartinį prokuratūros vadovą. Juolab, kad kai kurių potencialių kandidatų pavardės jau minimos kuluaruose.

Pakeisti vadovą visada galima. Ypač, kai surandamas koks nors gražus ir tinkamas pretekstas su dar įspūdingesniais šou elementais. Bet gal geriau būtų tėvams su tais karsteliais nueiti tiesiai prie Seimo ir prezidentės rūmų? Juk Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodekso normas priima Seimas, o pasirašo prezidentas. Tik jie nusprendžia, kaip turi dirbti prokurorai, ką ir už ką galima persekioti, o už kokias veikas atsakomybės visai nėra. Prokurorai ir teismai tik vykdo įstatymą. Jei politikai nenori, kad mamos (net kai jos sukčiauja) teismuose būtų baudžiamos kalėjimu arba kokia kita bausme – tereikia priimti naują įstatymą. Ir mamos bus nebaudžiamos ir nepersekiojamos niekada iš principo.

Žinoma, jei politikai keis ne jų rinkėjams nepatinkančius įstatymus, o tik generalinius prokurorus (taip jau daug metų vyksta Lietuvoje), kitiems prokurorams tokia karstelių nešiojimo ir generalinio prokuroro keitimo akcija reikš tik vieną dalyką – dirbti uoliai reikia tik tada ir tik su tomis problemomis, kurias atneša iniciatyvūs žmonės. Kitu atveju už iniciatyvą bus baudžiama. Ir kodeksą reikia mokytis skaityti iš naujo. Panašiai, kaip tai daroma Pageidavimų koncerte – kas ką užsako, tam tą ir groji.

Tad jei dėl generalinio prokuroro ar dar kokių kelių pernelyg “nuožmiai” įstatymo raidę vykdančių prokurorų keitimo jau susitarta, belieka pasidaryti išvadas.

Tik prieš tai bandau suprasti dar vieną argumentą, kurio nesupratus galima klaidingas išvadas pasidaryti. Vis dar nesuprantu, kuo čia dėtas iniciatyvių ir akcijas planuojančių tėvų minimas Statistikos departamento fiksuotas didėjantis gimstamumas ir tyrimai dėl neteisėtai pasididintų motinystės išmokų? Kuo čia dėtos vaikų mirtys? Jei tėvai griebiasi drastiškų (vardas Drąsius, matyti, irgi kilęs nuo to paties žodžio) akcijų ir jie piktinasi valdžios bei teisėsaugos institucijų veiksmais prieš mamas, kurios dėl pasididinto atlyginimo sulaukė didesnių išmokų ir todėl atsidūrė prokurorų akiratyje, tai koks signalas siunčiamas likusiai visuomenės daliai?

Panašu, kad dabar su kokiais kitais atributais turi eiti prie prokuratūrų ir visi kiti, kurie dėl savo neaiškios ar neteisėtos veiklos pernelyg jaudinosi ir pražilo. Turi eiti ir tokių žmonių sutuoktiniai, tėvai ir vaikai, gal net draugai. Visi tie, kurie naktimis nemiegojo ir gal net sveikatą parado dėl to, kad jų tėvas ar motina, vaikas ar draugas, už nusikaltimą galėjo gauti ir gal net gavo kokią nors bausmę.

Ir apskritai – pamirškime tas mamas ir tėčius, kuriems vaikai yra tapę pragyvenimo šaltiniu. Kurie gimdo ir didinasi išmokas, nes taip apsimoka. Gal net ne visai teisėtai darė jie tuos dalykus. Na ir kas? Juk taip jiems patogiau. Taip sočiau. O valstybei (tiksliau, dirbantiesiems) ne taip jau brangiai tai kainuoja. Ir nebandykime net paklausti tokių tėvų apie tai, ką jie daro, ar teisėtai daro? Juk taip žmogus gali iš baimės ir numirti. Tik ko bijoti, jei nieko blogo nepadarei?

Todėl prieš pamiršdamas tuos nelaimingus, skriaudžiamus tėvus ir mamas, blogus prokurorus ir tokius pat politikus, supratau viena: nebūtų tų karstelių akcijų ir tų blogų prokurorų, ir tų nuožmių tardymų, ir tų visų ginčų, jei politikai nebūtų kada nors priėmę dviejų “negerų” įstatymų normų:

1. Vaiką planuojanti mama ar tėvas (arba abu) gali iš anksto susitarti su darbdaviu ir fiktyviai pasididinti būsimą išmoką iš Sodros.

2. Visi vaikus auginantys tėvai kai kuriais atvejais (pvz., sukčiavimas, vagystė, dar kokia nors su pinigais susijusi smulkmena) turi teisinę neliečiamybę (imunitetą), kurią gali panaikinti tik Seimas ir/ar prezidentas.

Paprastai kalbant, išvada yra tik viena – nebūtų to opiumo, t.y. tų didesnių pinigų, už vaikus tėvams davę politikai, nebūtų ir rytojaus akcijos su tais karsteliais. Nes ir tirti prokurorams nebūtų ką. Ir dirbti jie galėtų su kitomis problemomis.

Todėl tėvų ir karstelių akciją/problemą sukūrė dideli pinigai ir kvailoki politiniai sprendimai.

P.S. Paskutinė išvada negalioja, jei karstelių akcija naudinga ir dėl kitų politinių tikslų (pvz., žūtbūt pakeisti generalinį prokurorą ar pan.)

Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.