„Politikos suvokimo lygis Lietuvoje dar nėra toks aukštas, kad per rinkimus žmonės rinktųsi atsakingai. Geriau žmonėms, kurie negeba atsakingai rinktis, sudaryti galimybę nedalyvauti rinkimuose, nei varyti juos visus per prievartą prie balsadėžių, kai jie to nenori,“ – teigia jis.
ES politika kai kuriais svarbiais klausimais yra nevieninga ir neveiksminga. JAV savo ruožtu pastaruoju metu lyg ir tolsta nuo Europos reikalų. Ar smarkiai šiomis aplinkybėmis nukenčia Lietuvos saugumas ir kiti interesai?
Nemanau, kad Lietuvos saugumas turėtų smarkiai nukentėti. Vis dėl to ir JAV, ir ES (kurioje keblu kalbėti vienu balsu, nes išlieka užsienio politikos vienbalsiškumo principas) yra globalūs „žaidėjai“, turintys daug interesų. Lietuvos interesų esama gerokai mažiau.
Amerika turi problemų ir dėl Afganistano, ir dėl kariuomenės išvedimo iš Irako, ir dėl Irano branduolinių ambicijų. Gali atrodyti, kad JAV dėmesys Europai ir Baltijos valstybėms sumažėjo.
Tačiau nepamirškime, kad esame NATO nariai, o šios organizacijos dėmesio gynybai tikrai nestinga. Kaip tik pastaruoju metu kalbama apie konkrečių Baltijos valstybių gynimo planų rengimą. Maža to, nepamirškime, kad Lietuvos gynybinio pajėgumo trūkumus iki šiol kompensuoja kitos NATO valstybės – turiu omenyje oro policijos misiją.
O kuo Lietuva, kurios karinis biudžetas yra kone mažiausias tarp Europos valstybių, yra naudinga NATO? Ar galima teigti, jos esame NATO išlaikytiniai, nesugebantys nei savo oro erdvės kontroliuoti, nei svariai prisidėti prie Aljanso operacijų, ir tik norintys sau saugumo garantijų bei gynimo planų?
Gynybos finansavimo lygis Lietuvoje kasmet smunka. Lietuvos gynybos biudžetas nėra didelis indėlis į Santarvės pajėgumą. Šiandien Lietuva pagal savo gynybai skiriamus išteklius lygiuojasi į Liuksemburgą. Tad kyla daug klausimų ne dėl mūsų narystės NATO perspektyvų, bet dėl mūsų valstybės kaip NATO narės vaidmens perspektyvų. Juo mažiau skirsime dėmesio įsipareigojimams NATO, juo mažiau bus girdimas Lietuvos balsas.
Kuo Lietuva naudinga NATO? Kiekviena demokratinė Europos valstybė NATO yra naudinga. Demokratija ir pagarba žmogaus teisėms, ypač Vidurio Rytų Europoje, didina visų NATO narių saugumą.
Tad svarbus yra politinis-vertybinis Lietuvos indėlis?
Taip. Tačiau NATO nėra vien politinė-vertybinė organizacija: jos paskirtis – ginti demokratijos vertybes ginklu. Jei ir toliau skirsime taip mažai pinigų krašto apsaugai, kaip dabar, tai mūsų praktinis indėlis NATO mažės. O jei indėlis bus mažas, tai nesitikėkime, kad Lietuvos balsas bus gerai girdimas.
Ar Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO narės įsipareigoja ginti viena kitą, būtų veiksminga atgrasymo priemonė, jei nebūtų Jungtinių Valstijų karinės galios?
Jei nebūtų JAV karinės galios, tai Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis būtų kur kas mažiau veiksmingas. Dėl JAV dalyvavimo Aljanse niekas per šios organizacijos gyvavimo laiką nedrįso užpulti kurios nors NATO narės. Vienintelis ginkluotas užpuolimas įvyko 2001 m. rugsėjo mėn. 11 d., bet tai – išskirtinio pobūdžio užpuolimas.
Kitaip nei nepasisekęs Vakarų Europos Sąjungos projektas, NATO yra sėkminga gynybinė sąjunga. Galiu klysti dėl tikslių skaičių, bet, kiek pamenu, apie 70 proc. NATO karinių pajėgumų sudaro JAV indėlis. Kalbant apie atgrasymą, be JAV pajėgumų NATO nebūtų rimtai traktuojama organizacija.
Kas labiau lėmė Lietuvos priėmimą į NATO – JAV pozicija ar Vakarų Europos,valstybių pozicija? Kas nuosekliausiai advokatavo Lietuvai?
Lemiamas buvo JAV ir Jungtinės Karalystės vaidmuo. Kiek pats dalyvavau tuose procesuose, pamenu tradiciškai skeptišką Prancūzijos ir Vokietijos reakciją.
Jei Amerika mums tokia svarbi, tai kodėl dabar mes aukščiausiu lygiu – prezidentės dalios Grybauskaitės žodžiais – kalbame apie tai, kad buvome JAV politikos įkaitais ir kad „Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja"? Ar vertėjo šitaip nuleisti Ameriką iki Rusijos lygio?
Sunku komentuoti žodžius, kurie, ko gera, buvo „išimti iš konteksto“. Tam tikru atžvilgiu minėtas pasakymas galėjo būti žurnalistinės provokacijos vaisius. Reikėtų prašyti prezidentės sukonkretinti, kas turėta omenyje. Tačiau žvelgiant ir vertybiškai, ir pragmatiškai Jungtinės Valstijos negali būti nuleistos iki Rusijos lygio. Vienoje iš minėtų valstybių yra tvirta demokratija, o kitoje tos demokratijos mažėja ir, ko gera, vargu ar apskritai dar esama. Vien tai neleidžia šių dviejų valstybių rikiuoti į vieną gretą.
Sakyčiau, kad prezidentės žodžiai buvo nelabai pamatuotas apibendrinimas. Galbūt įtakos šiems žodžiams padarė CŽV kalėjimų istorija, bet aš iš tos istorijos nedaryčiau išvados, kad buvome JAV įkaitais. Tiesiog Lietuva kalbamu atveju galbūt pasielgė nesolidžiai. Parlamentinis tyrimas lyg ir nustatė Lietuvoje buvus įkalinimo vietas.
Kažin ar nustatė: buvo tik pripažinta, kad skraidė lėktuvai.
Jie nustatė, kad buvo sudarytos sąlygos ir būta vietų, kur galėjo būti kalinami žmonės. Toliau – Generalinės prokuratūros reikalas. Bet jei tokių įkalinimo vietų būta, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir šalies tarptautiniams įsipareigojimams. Net artimam sąjungininkui reikia mokėti pasakyti „ne“.
Spaudoje neseniai pasirodė straipsnių, peršančių mintį, kad Konstitucijai prieštaravęs prezidento Valdo Adamkaus sprendimas apdovanoti ordinu Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną buvo teisingas, V. Jakuninas – taip pat geras ir vertas ordino žmogus, o štai kažin kokio su tuo susijusio „sąmokslo“ kaltininkas, pasirodo, esate Jūs. Kaip vertinate šias publikacijas?
Nenoriu kaip nors vertinti absurdiškų teiginių, kurių tikslas – manipuliuoti skaitytojų nuomone. Jei imčiau juos išsamiai nagrinėti, tai nusileisčiau iki minėtų manipuliatorių lygio. Juolab kad absurdiškų publikacijų autorius bijo pasirašyti savo vardu ir slapstosi po pseudonimu. O įvairios sąmokslo teorijos paprastai atsiranda tada, kai nenorima ieškoti tiesos ir siekti teisingumo, kai paisoma tik kažkieno interesų.
Kai įsisiautėja interesų grupės, imame dairytis pilietinės visuomenės ir dažniausiai apgailestaujame, kad jos dar nėra. Kai kas net mėgina daryti mus „pilietiškus“ per prievartą. Antai Seimo narys Valdemaras Valkiūnas siūlo papildyti Konstitucijos 34 straipsnį ir įteisinti privalomą balsavimą visiems, turintiems rinkimų teisę asmenims. Pakeitus Konstitucijos straipsnį pasinaudoti šia teise būtų privaloma. Privalomas balsavimas, parlamentaro nuomone, paskatintų rinkėjus labiau domėtis politika, padidintų jų politinį aktyvumą. Kaip vertinate šiuos argumentus?
Yra valstybių, kaip antai Šveicarija, kur balsavimas – privalomas. Yra valstybių, kur už nedalyvavimą rinkimuose gresia baudos. Tačiau tokių valstybių – mažuma, ir perkėlinėti jų praktiką į Lietuvą, manau, nederėtų. Politikos suvokimo lygis Lietuvoje dar nėra toks aukštas, kad per rinkimus žmonės rinktųsi atsakingai. Geriau žmonėms, kurie negeba atsakingai rinktis, sudaryti galimybę nedalyvauti rinkimuose, nei varyti juos visus per prievartą prie balsadėžių, kai jie to nenori.