Tam, kad kiekvienas euras būtų sumokėtas į valstybės biudžetą, žmogus turi sunkiai dirbti – liedamas prakaitą, mąstydamas ir nuolat mokydamasis. Jis kuria technologijas bei paslaugas, kurių dar nėra, ir sujungia išbarstytus ribotus išteklius taip, kad jų sinergija neštų žmonėms kuo didesnę naudą. Už kiekvienos bandelės, suknelės, dviračio, staklių ir inžinerinių konstrukcijų – nenuilstamas mokesčių mokėtojo darbas. Už kiekvieno sumokėto euro – daugybė kliūčių, kurias žmogui reikėjo įveikti. Ir kaip apmaudu, kai nemažą dalį kliūčių sukuria tie, kurie, atvirkščiai, turėtų padėti veikti sklandžiai ir efektyviai, kurių darbą mokesčių mokėtojas pats ir apmokėjo.

Pagal pareigas valstybės tarnautojas ne tik privalo išspręsti žmogui problemą, bet ir siūlyti sisteminius pakeitimus, kad tokių kliūčių nebekiltų kitam piliečiui, kuris dar tik laukia ant slenksčio.

Todėl ši diena – priminimas, kad kuo rečiau padėka mokesčių mokėtojui atskrietų kaip neatsakytas skambutis į valstybės tarnybą, nepatogi ir archajiška ataskaitos forma, siuntinėjimas iš savivaldybės į ministeriją ir atgal, nes tvarka neaiški.
O sugalvoti, kaip ją įveikti, – valstybės tarnyboje retai kas imasi tokios atsakomybės. Nors pagal pareigas valstybės tarnautojas ne tik privalo išspręsti žmogui problemą, bet ir siūlyti sisteminius pakeitimus, kad tokių kliūčių nebekiltų kitam piliečiui, kuris dar tik laukia ant slenksčio.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmė kviečia skubiai gerinti ekonominės veiklos ir investicijų sąlygas. Bet tai daryti kažkodėl žadama tik po to, kai bus priimti visi biudžeto padėtį pagerinantys įstatymai. O tai reiškia, kad žmonių gebėjimas kurti vertę ir sunešti mokesčius kiekvieną dieną prastės drauge su jau įsibėgėjusia ir viešai pripažinta recesija. Drauge nukentės ir biudžetas, kurį bandoma gelbėti.

Įmonių kaltė, kad blogai prognozavo dalykus, kurių nesugeba prognozuoti net ir pajėgiausios valdžios institucijos. Tiesa, šios nei baudų, nei delspinigių nemokės.

Štai, tik vienas mokesčių mokėtojams aktualus pavyzdys. Įmonės turi mokėti avansinį pelno mokestį – dar jo neuždirbusios. Visuomet stebinęs savo absurdiškumu, infliacijos metu avansinis mokestis stebina dar labiau. Besivadovavusios oficialiomis prognozėmis ir prognozavusios būsimus pelnus (nuo kurių turėjo sumokėti avansinį mokestį), daugelis įmonių nepataikė į kainų augimo tikrovę. Ir jeigu toje infliacinėje tikrovėje jos pasiekė didesnes apyvartas ir uždirbo didesnį pelną, kaip baudą už tai turės sumokėti delspinigius.

Taip pat ir tie, kas sugebėjo realizuoti stambesnį užsakymą ar parduoti didesnį objektą ir taip pagerinti savo veiklos rezultatus, gaus už tai ne padėkos raštą. Jie privalės sumokėti ne tik padidėjusį pelno mokestį, bet ir delspinigius. Įmonių kaltė, kad blogai prognozavo dalykus, kurių nesugeba prognozuoti net ir pajėgiausios valdžios institucijos. Tiesa, šios nei baudų, nei delspinigių nemokės.

Šiandien dera pažvelgti ir į kitą pagarbos mokesčių mokėtojams pusę. Kaip efektyviai valstybės institucijų naudojami jų sunešti pinigai? Čia matome paradoksą. Vis dažniau mūsų valdžia rūpinasi, kaip veikia privatūs gamintojai ir paslaugų tiekėjai, kokią vertę ir kokiais kaštais jie kuria visuomenei. Vis dažniau nagrinėjama, ar vienų žmonių kitiems rinkoje teikiamos paslaugos yra reikalingos ir ar kartais už jas neimama per brangiai.

Pavyzdžiui, Lietuvos bankas tikrina, ar tai ne sūrininkai ir kiti gamintojai sukėlė infliaciją, ar komerciniai bankai ne per daug pralobo iš centrinio banko vykdomos pinigų politikos. Visuomenė perspėjama, kad gyvybės draudimo paslaugos, tikrintojų vertinimu, siūlomos ne tokios, kokių žmonėms reikia. O jų kaina yra per didelė.

Tačiau ar valstybės institucijos teikia savo piliečiams paslaugas, kurios jiems iš tiesų reikalingos, ar jos kuria vertę ir ar kartais nekainuoja per brangiai – lieka didele dalimi neatsakytas klausimas. Kurį labai tinka užduoti pagarbos mokesčių mokėtojams dieną.

Valstybės valdose neveikia rinka ir konkurencija, ir pilietis neturi galimybės pasirinkti konkurento ir įsitikinti, ar paslauga nebuvo suteikta pernelyg brangiai ir neefektyviai. Visais šiais reikalais tegali pasirūpinti tos pačios valdžios institucijos. Ir nors Valstybės kontrolė tokius tyrimus atlieka ir dažnai atranda esminių, sisteminių tobulėjimo galimybių, jų išvados ir rekomendacijos, deja, įgyvendinamos labai vangiai.

Mat valstybės valdose neveikia rinka ir konkurencija, ir pilietis neturi galimybės pasirinkti konkurento ir įsitikinti, ar paslauga nebuvo suteikta pernelyg brangiai ir neefektyviai. Visais šiais reikalais tegali pasirūpinti tos pačios valdžios institucijos. Ir nors Valstybės kontrolė tokius tyrimus atlieka ir dažnai atranda esminių, sisteminių tobulėjimo galimybių, jų išvados ir rekomendacijos, deja, įgyvendinamos labai vangiai. Niekas neskuba uždarinėti neefektyvių institucijų, drausti teikti pernelyg brangių ir piliečiams nereikalingų paslaugų. Niekas neskuba įvertinti, kokia paslauga tikrai atitiktų visuomenės lūkesčius ir kokiais konkrečiais žingsniais galima tuos lūkesčius pasivyti.

Mokesčių mokėtojų pagarbos dieną turime, apie ką pasvajoti ir ko laukti iš valdžios. Gal jau kitais metais?

Nuomonė

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)