Gediminas Kašėta. Ukrainos narystė NATO: vieškeliai ir kryžkelės

Liko kelios savaitės iki svarbiausio tarptautinio politinio renginio nepriklausomos Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimo. Dvi dienas Aljanso vadovai kartu su globalių partnerių šalių atstovais diskutuos ir priiminės sprendimus, kurie bus svarbūs ne tik NATO, bet ir turės įtakos globaliai tarptautinei erdvei. Be jokios abejonės pagrindinis klausimas bus Ukrainos karas ir šios šalies ateities perspektyva Aljanse.

Ukrainos diplomatinės misijos prie NATO vadovė Nataliia Galibarenko gegužės viduryje teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimas netaps istoriniu, jeigu nebus sutarta dėl Ukrainos ateities Aljanse. Iki šiol NATO požiūris į Ukrainą buvo dviprasmiškas. Aljansas laiko Ukrainą artima partnere ir padeda jai Rusijos agresijos akivaizdoje, tačiau vengia suteikti oficialų kvietimą prisijungti prie NATO.

Vakarų Europos ir šiaurės Amerikos šalių vadovų pozicija yra logiška. Ukrainos priėmimas į NATO dar tebevykstant kariniam konfliktui aktyvuotų penktąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kuris reikštų de facto karą tarp NATO ir Rusijos, dviejų branduolinių jėgų. Geriausiu atveju kiltų pasaulinis karas, blogiausiu atveju – branduolinis armagedonas.

Tačiau NATO viršūnių susitikimo metu nepriimti jokio sprendimo Ukrainos atžvilgiu taip pat galėtų turėti neigiamų pasekmių.

Toks sprendimas visų pirma galėtų neigiamai paveikti Vakarų ir Ukrainos santykius. Remiantis Ukrainoje šių metų pradžioje atlikta apklausa 86 proc. visuomenės palaiko valstybės narsytę NATO. Aljanso delsimas Ukrainos narystės klausimu ilgainiui galėtų skatinti ukrainiečių nuomonės neigiamus pokyčius, o galbūt net ir demoralizuoti šalį. Ukraina kovoja dėl valstybingumo, dėl savo saugios ateities, o šį saugumą gali garantuoti tik narystė NATO.

Antra, Ukraina yra milžinišką karinį ir ekonominį potencialą turinti valstybė, kuri galėtų drastiškai sustiprinti Aljanso rytinį flangą. Ukraina pradėjo kariuomenės modernizaciją dar prieš Rusijos invaziją 2022 metais, o dabar gaunama vakarietiška ginkluotė leidžia jai artėti prie NATO karinių standartų. Suprantant, kad artimiausias dešimtmetis bus paremtas JAV ir Kinijos globalia konkurencija, neleisti Ukrainai prisijungti prie Aljanso galėtų būti ne tik strateginė, bet ir istorinė klaida.

Aljanso delsimas šiuo klausimu, taip pat, galėtų pasirodyti kaip silpnumo ir nuolaidžiavimo ženklas Rusijai. Tai suteiktų Rusijai daugiau argumentų ir toliau tęsti savo lėtai „šliaužiančią“ Ukrainos teritorijų okupaciją ir laukti kol Vakarai pavargs nuo šio konflikto. Kita vertus, daliai Vakarų politikų gali pasirodyti, kad šiuo momentu gilinti NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą būtų tiesiog bereikalinga karo eskalacija.

Nesiruošiant Vilniuje priimti Ukrainos į NATO, Aljanse iki šiol netyla svarstymai, kokią būtų galima pasiųsti politinę žinutę Kijevui, kuris tikisi gilesnio bendradarbiavimo su Vakarais.

Daugiausia dėmesio ir diskusijų susilaukė Ukrainos stojimo veiksmų plano idėja. Joje būtų išdėstyti aiškūs žingsniai ir kriterijai, pagal kuriuos Ukraina galėtų įstoti į aljansą ilguoju laikotarpiu. Tokio plano pateikimas Vilniuje galėtų būti tas sprendimas, kurį galėtų palaikyti Ukraina, ir kuris pasiųstų aiškią žinutę Rusijai, kad Aljansas nedarys jokių nuolaidų Ukrainos klausimu.

Vis dėlto NATO valstybės narės Ukrainos veiksmų planą vertina skirtingai. Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovai skeptiškai žvelgia į veiksmų planą ir prioritetą teikia tolimesniam Ukrainos aprūpinimui ginklais ir karo užbaigimui. Už šių diplomatinių išsireiškimų slypi karo eskalacijos baimė ir nežinojimas, kokia bus situacija regione konfliktui pasibaigus.

Tačiau, gegužės pabaigoje Bratislavoje vykusioje saugumo konferencijoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakeitė savo poziciją šiuo klausimu ir pareiškė, kad NATO Vilniuje turėtų priimti ilgalaikį Ukrainos narystės veiksmų planą bei suteikti saugumo garantijų kol jis bus įgyvendintas. Todėl likus kelioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo dar nederėtų laidoti narystės veiksmų plano idėjos.

Kitas klausimas, tokio plano turinys ir jo įgyvendinimas. Be demokratinių, skaidrumo kriterijų ir karinių NATO standartų, kuriuos Ukraina turėtų pasiekti prieš stojant į NATO, pats svarbiausias punktas būtų karo su Rusija užbaigimas. Tikslas sunkiai pasiekiamas.

Nei vienai konflikto pusei nesugebant perimti iniciatyvos, karas gali tęstis dar kelis metus su tikimybe, kad jis taps įšaldytu. Pats V. Putino režimas Rusijoje vengs bet kokios taikos sutarties sudarymo, kuris nėra parankus Rusijai. Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje, pripažinimas esant karo kaltininke ir reparacijų mokėjimas galėtų vesti prie V. Putino režimo griūties.

Negalima atmesti ir tokio varianto, kad Rusijos autoritarinis lyderis niekada taip ir nepasirašys taikos sutarties su Ukraina.

Nei Rusija invazijos išvakarėse, nei Ukraina po jos oficialiai nepaskelbė viena kitai karo. Rusija karą Ukrainoje traktuoja kaip „spcecialią karinę operaciją. Svarstant hipotetinius scenarijus, Ukrainai atkovojus okupuotas teritorijas, V. Putinas galėtų vienašališkai paskelbti apie „specialios karinės operacijos“ pabaigą, nesėdant prie derybų stalo ir nesudarant taikos sutarties su Ukraina.

Tokiu atveju karas būtų įšaldytas, o regione galimai susidarytų pačiai Rusijai naudingas neapibrėžtumas. Tarptautinėje erdvėje kiltų klausimų, ar karas tikrai pasibaigė ar tai tik strateginė pauzė prieš naują invaziją. Rusija šia strategija galėtų naudotis ir ilguoju laikotarpiu.

Verta prisiminti, kad Sovietų Sąjunga (jos teisių paveldėtoja - Rusija) ir Japonija nėra sudariusios taikos sutarties nuo 1945 metų karo. Teoriškai karas tebevyksta, nors praktiškai nei viena pusė nuo tada nesiėmė karinių veiksmų. Ukrainos atveju, panaši situacija galėtų jai užverti NATO duris artimiausiems dešimtmečiams.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu priimti sprendimai turės būti gerai apgalvoti. Tikimybė, kad Ukraina bus pakviesta prisijungti prie NATO jau šiais metais, yra menka. Tačiau narystės veiksmų planas dar gali būti priimtas. Svarbiausia bus labai aiškiai apsibrėžti, kas yra tie kriterijai, kuriuos Ukraina turės įgyvendinti prieš stojant į Aljansą, ir ką Vakarai laikys karo pabaiga tarp Ukrainos ir Rusijos, nes taikos sutartis tarp šių valstybių nebūtinai bus pasirašyta.