Gediminas Kirkilas. Ar tikrai viskas nulemta Prezidento rinkimuose?

Artėjant prezidento rinkimams, o iki jų lieka mažiau nei metai, daugėja prognozių, apklausų, komentarų. Tai natūralu, jų daugės ir su dar didesniu pagreičiu. Keistokai šiuo metu išsiskiria gal kai kurių politologų ir komentatorių kone peršama nuomonė, esą šių Prezidento rinkimų rezultatai jau nulemti ir niekas jų nebepakeis.

Tai gana abejotina, nes, visų pirma, dar nė neturime viso kandidatų sąrašo, o ir apskritai oficialiai iškeltas tik vienas – valstiečių žaliųjų Aurelijus Veryga. Net ir dabartinis valstybės vadovas, kuriam „nulemta“ pergalė jau prognozuojama, nėra paskelbęs apie savo sprendimą.

Antra, nors sociologinės apklausos ir rodo dabar einančiojo prezidento pareigas startinį pranašumą, taip būna praktiškai visuomet – nereikia ir apklausų, žinome, jog ne visuomet jos tikslios. Jei nepasakytume, jog pernelyg dažnai dar ir naudojamos vadinamajam piarui.

O ypač dabar, kuomet klausinėjama tik apie šiuo metu numanomus kandidatus į valstybės vadovo postą: dalis jų apskritai gali ir nedalyvauti. Ir priešingai – gali atsirasti ir tokių, apie kuriuos kol kas nė neklausinėjama.

Tiesa, vienu aspektu „nulemtų“ rinkimų prognozuotojai atrodo teisūs – bent jau šiuo metu iš tiesų jaučiamas tam tikras lyderystės vakuumas. Galimi kandidatai vis dar slapukauja, droviai aiškina, jog jie gal ir nenorėtų dalyvauti, bet jei tauta prašytų ir pan. Vis tik kandidatų ir lyderių tikrai atsiras, taip jau atsitikdavo ne vienuose rinkimuose.

Jau tik todėl, kad visoms Lietuvos politinėms partijoms Prezidento rinkimai itin svarbūs pirmiausia dėl artėjančių Parlamento rinkimų – sėkmingas pasirodymas Prezidento rinkimuose savotiškai paskatintų jų elektorato aktyvumą, pagerintų atitinkamos partijos rezultatus ir Seimo bei Europos Parlamento rinkimuose. Nepademonstruoti lyderystės, šiuo atveju, būtų tiesiog žala tai politinei partijai.

Trečia, iškyla klausimas: o kokiu tikslu tokios kategoriškos prognozės apie jau nulemtus rinkimus teikiamos? Jei norima pasirodyti toliaregiais – tai dar pusė bėdos, juolab, kad tokios „prognozės“ dažniausiai gana greitai pamirštamos. Neatmestina, jog tai jau būsimos rinkimų kampanijos dalis. O gal taip bandoma atgrasyti nuo dalyvavimo kitus galimus kandidatus?

Ketvirta, manyčiau, kad tai vis tik yra nepagarbu rinkėjų apsisprendimo atžvilgiu. Kažkas jau esą laimėjo, todėl reikia balsuoti už būsimą nugalėtoją, visi kiti, kurie balsuos kitaip, tiesiog bus pralaimėtojai?

Ir ką gali pamanyti rinkėjai, išgirdę tokią ekspertų nuomonę, esą rinkimų rezultatai jau nulemti, nesivarginkite. Tik viena – nusispjauti ir nedalyvauti rinkimuose. Nesinori tikėti, jog toks ir yra tų kategoriškų „prognozių“ tikslas.

Atrodytų, kad būtent politologai ir ekspertai turėtų būti suinteresuoti priešingai – skatinti politinę konkurenciją, rinkėjus dalyvauti rinkimuose kaip įmanoma aktyviau, nes tokia yra demokratijos prasmė.

Ir penkta. Jei tokiomis pranašystėmis siekiama kaip nors paremti dabartinį šalies vadovą ar jam įsiteikti, tai galima daryti kitais, demokratiškesniais ir racionalesniais būdais. Bent jau korektiškesniais kitų galimų būsimų kandidatų bei rinkėjų atžvilgiu.

Pagaliau ir patys rinkimai nėra tokia paprasta procedūra: reikės surinkti ne mažiau 20 tūkst. parašų ir per gana trumpą laiką, o juos rinks ne vienas kandidatas, tai neabejotinai sukels visuomenės susidomėjimą rinkimais, didesnį aktyvumą bei dalyvavimą juose. Jau tik tai gerokai keičia situaciją ir būsimus rezultatus.

Juolab, kad nemaža dalis rinkėjų dar nėra apsispręndę. O kur dar kandidatų programų pristatymas, nors vėlgi, pas mus dažnai teigiama, kad rinkėjas jomis nesidomi (ir kodėl turėtų domėtis, jei viskas nulemta?), o ir pagaliau debatai? Ar jie taip pat nereikalingi?

Labai abejoju, jog čia aptartos kategoriškos pranašystės ir prognozės apie „nulemtus“ rinkimus pasitarnauja demokratijos kokybei bei raidai. Bent jau neskatina didesnio piliečių visuomenės aktyvumo, susidomėjimo, įsitraukimo į politinius procesus tikrai.

Tiesa, pasaulyje dar yra nemažai šalių, kuriose iš anksto yra žinomas rinkimų „nugalėtojas“. Paprastai ir jau ne vieną dešimtmetį – taip yra mūsų kaimyninėje Baltarusijoje ar Rusijoje. Dar Turkmėnijoje ar Uzbekijoje bei panašių „demokratijų“ kraštuose.

Nepaisant to, jog kitų metų Rusijos prezidento rinkimuose dabartiniam Kremliaus šeimininkui jį aptarnaujantys ekspertai prognozuoja triuškinamą pergalę, vis tik atrodo, jog net ir ten yra tam tikro nerimo. Nes kam šiuo atveju netikėtai suimtas nevyriausybinės organizacijos „Golos“ („Balsas“) lyderis Grigorijus Melkonjansas?

Ši organizacija stebėdavo ir net perskaičiuodavo balsus atskirose apygardose, fiksuodavo ne vieną pažeidimą, o sykį Mordovijoje aptiko, jog rinkimuose dalyvavo net 108 proc. rinkėjų… Panašu, jog šiuo metu net ir tokios nelabai įtakingos organizacijos – „Golos“ – jau baiminamasi, nes ji gali paskelbti kokius nors nemalonius rinkimų „nugalėtojui“ balsavimo tyrimus, kurie parodys klastočių mąstą.

Grįžtant prie mūsų rinkimų – labai abejoju, jog čia aptartos kategoriškos pranašystės ir prognozės apie „nulemtus“ rinkimus pasitarnauja demokratijos kokybei bei raidai. Bent jau neskatina didesnio piliečių visuomenės aktyvumo, susidomėjimo, įsitraukimo į politinius procesus tikrai.