Gediminas Kirkilas. Paskutinis raištelis – (ne)nutraukiamas?

„Itin svarbi užduotis tenka Vyriausybei, – cituoju prezidento Gitano Nausėdos šių metų metinį pranešimą – spartinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentine Europa. Šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo.“

„Pradėjus skaičiuoti jau 20-uosius Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO metus, – retoriškai klausia prezidentas tame pačiame pranešime, – ar esame pasirengę atsikratyti šios priklausomybės nuo Rusijos? Neabejoju, kad taip. Tai – mūsų pareiga visiems Lietuvos piliečiams.“

Nepraėjus nė mėnesiui po Prezidento metinio pranešimo, Vyriausybė pareiškia, jog yra pasiruošta ir dar šiemet galima pradėti atsijungimą nuo BRELL. Tuo tikslu dar balandžio mėnesį buvo įvykdytas sėkmingas šalies elektros sistemos atsijungimas ir testavimas, kuris parodė, jog mūsų sistema sugeba veikti ir be BRELL izoliuotame režime, taip pat panaudojant elektros jungtis su Lenkija bei Švedija, greitai ir, reikia tikėtis, sėkmingai prisijungtų prie kontinentinių Europos tinklų.

Visoms trims Baltijos kaimynėms ligšiol nepavyksta tokio paties testavimo atlikti kartu, kas tiesiog privaloma, prieš atsijungiant nuo BRELL ir jungiantis prie europinių tinklų visoms vienu metu. Svarbu ir techniškai, ir, aišku, politiškai.

Tiesa, būtina pripažinti, jog visoms trims Baltijos kaimynėms ligšiol nepavyksta tokio paties testavimo atlikti kartu, kas tiesiog privaloma, prieš atsijungiant nuo BRELL ir jungiantis prie europinių tinklų visoms vienu metu. Svarbu ir techniškai, ir, aišku, politiškai, jau nekalbant apie kitus aspektus, susitarimą su Europos Komisija ir pan.

Tačiau, kaip pamatėme, ir Estija, ir Latvija tuoj pat pasipriešino ankstesniam atsijungimui ir pareiškė, jog jų sistemų paruošimui atsijungti nuo BRELL reikia dar bent metų, o geriausia atsijungimo data jiems – 2025-ieji. Į Lietuvą atvykęs pirmojo vizito naujasis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė, jog jo vadovaujama šalis yra pasirengusi pasitraukti iš BRELL sutarties kaip įmanoma greičiau politiškai, tačiau yra techninių bei finansinių problemų.

Techninė problema – ligšiol nėra pakankamos jungties su Estija, finansinė – galvojama, jog ankstesnis atsijungimas nuo BRELL išaugintų elektros kainas vartotojams. Tiesa, tiek Lietuvos ir net Estijos bei Latvijos ekspertai galvoja, jog tas padidėjimas nebūtų reikšmingas, visiškai atperkantis politinius pasitraukimo iš Maskvos valdomo elektros tinklo kaštus.

Prezidentas pirmadienį sukvietė Valstybės gynybos tarybą, kurioje nuspręsta, jog Lietuva sutinka laukti iki 2025-ųjų, kad visoms Baltijos valstybėms reikia atsijungti nuo BRELL kartu. Konkrečiau šnekant, jau kitų metų rugpjūčio pradžioje visos trys privalės pareikšti, jog pasitraukia iš BRELL.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, jog reikalingi aiškūs susitarimai politiniu ir techniniu lygiu. Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų, o taip pat tarp elektros perdavimo sistemų operatorių. Tai teisinga, tačiau greit pamatysime, kaip tai bus pasiekta, nes laiko kokioms nors deryboms iš esmės nėra.

Aišku, jog svarbu ne tik atsijungimas nuo BRELL, bet dar svarbiau, toks ir galutinis tikslas – sklandus prisijungimas prie Europos kontinentinių tinklų. Panašu, jog ir čia dar yra nesutarimų tarp trijų Baltijos kaimynių. Sutarti trims, atrodo, bus ne lengviau nei trišdešimčiai Aljanso valstybių neseniai vykusiame NATO Vilniaus viršūnių susitikime.

Mūsų šalies institucijos eilinį kartą veikė atskirai, greičiau konkuruodamos nei koordinuodamos savo veiksmus tarpusavyje, iš dalies ir klaidindamos piliečius, kas šiuo atveju, tokiu strateginiu šalies energetinio saugumo klausimu, gana keista bei nepriimtina.

Visoje šioje istorijoje gana akivaizdu, jog mūsų šalies institucijos eilinį kartą veikė atskirai, greičiau konkuruodamos nei koordinuodamos savo veiksmus tarpusavyje, iš dalies ir klaidindamos piliečius, kas šiuo atveju, tokiu strateginiu šalies energetinio saugumo klausimu, gana keista bei nepriimtina.

Prezidentas metiniame pranešime birželio mėnesį ragina Vyriausybę kuo greičiau atsijungti nuo BRELL, tarsi nežinodamas, jog šalyje jau balandžio mėnesį yra atlikti testavimai, veikiant izoliuotu režimu, ir net praktiškai išmėgintas atsijungimas nuo rusiškų tinklų. Arba, kitaip sakant, Lietuva pirmoji tarp Baltijos valstybių iš esmės yra pasiruošusi atsijungti ir sinchronizuotis su Europa.

Tačiau, atvykus Latvijos prezidentui Edgarui Rinkevičiui, mūsų šalies vadovo pozicija švelnėja, jis jau teigia, jog atsijungti trims Baltijos valstybėms reikėtų kartu, tarsi tai nebuvo žinoma anksčiau, ką ir įtvirtina sušauktas Valstybės gynybos tarybos posėdis, regis, tampantis kone vieninteliu valstybės ir Vyriausybės vadovų susitikimo formatu.

Pagaliau ir Latvijos bei Estijos pozicija apie atsijungimą nuo BRELL vėliau, t. y. 2025-aisiais, jau seniai nebuvo paslaptis. Vadinasi, ne viskas buvo padaryta, taip pat ir užsienio politikos bei diplomatiniu lygiu, siekiant įtikinti kaimynus tai padaryti kartu su mumis anksčiau.

Juolab dabar, kai ankstesnį atsijungimą nuo Maskvos tinklų operatoriaus neabejotinai skatina ir Rusijos agresija Ukrainoje, sunkiai nuspėjami jos veiksmai, pavyzdžiui, kaip nors kerštaujant Baltijos valstybėms – vienoms iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų, ką Kremlius jau ne sykį savo propagandininkų lūpomis grasino padaryti.

Nors atsijungimas nuo BRELL kaip paskutinio energetinės priklausomybės nuo Rusijos raištelio nutraukimas ir tuo pačiu integracija į kontinentinės Europos elektros tinklus – bene ilgiausiai trunkantis projektas, visų trijų Baltijos valstybių politikų elgesys neatrodo brandus. Ypač artėjant finalinei fazei, kuri visuomet būna sunkiausia.

Tokioje situacijoje visiškai akivaizdu, kad ne tik Lietuva, bet ir Latvija su Estija jau turi būti visiškai pasiruošusios veikti izoliuotu režimu. Bent jau turėtume nors sykį išmėginti atsijungti kartu, išanalizuoti galimas pasekmes, kaštus, pagaliau ir gyventojų požiūrį, nes Kremliaus propagandistai kiekvieną potencialiai padidėjusios elektros kainos centą išnaudos iki galo ir dar daugiau.

Ir nors atsijungimas nuo BRELL kaip paskutinio energetinės priklausomybės nuo Rusijos raištelio nutraukimas ir tuo pačiu integracija į kontinentinės Europos elektros tinklus – bene ilgiausiai trunkantis projektas, visų trijų Baltijos valstybių politikų elgesys neatrodo brandus. Ypač artėjant finalinei fazei, kuri visuomet būna sunkiausia.