Įtariu, kad jei dabar pirmo pasitaikiusio praeivio gatvėje paklausčiau, ką jis geriausiai pamena iš savaitę Vilniuje vykusios šventės, jis tikrai paminėtų nepavykusį guliašą (jei jį galima taip vadinti) ar ne itin apetitą keliančias dešreles.
Dainų šventės dalyviai, ko gero, grįžę namo prikimšo savo skrandžius naminių cepelinų ir šiuos patiekalus pamiršo kaip baisų košmarą.
Tik nebežinau, kas blogiau – tragiškai atrodantis maistas ar kaimo realybės šou primenančios situacijos, kurių skonis ir kvapas tikrai iš galvų neišsivėdins taip greitai, kaip norėtųsi.
Pati buvau spaudos konferencijoje, kurioje organizatoriai ir maitinimo paslaugų bendrovė „Ovantis“ demonstravo, ką duos valgyti nuo ryto iki vakaro plušantiems dainorėliams ir šokėjėliams. Atrodė – puikiai. Kaip suprantu, dėl šios įmonės tiekiamo maisto problemų ir nekilo.
Bėda ta, kad didžiausius maisto kiekius tiekė ne ji, o garsioji „Bruneros“, arba gal reikėtų sakyti „Kretingos maistas“. Ji laimėjo net du viešuosius pirkimus, kurių vertė, kaip skelbta, 667 tūkst. eurų. Palyginimui, kitų dviejų įmonių laimėto viešojo pirkimo vertė – 154 tūkst.
Tai kodėl pagrindine maitintoja tapusi įmonė nebuvo pakviesta į spaudos konferenciją pademonstruoti savo firminio guliašo ir sasiskų, kuriuos jau šventės metu parodė valgytojai. Ir labai gerai, kad parodė. Tik kas iš to?
Maisto ir veterinarijos tarnyba, dar prieš šventę žadėjusi kasdien tikrinti maisto kokybę ir ruošimo sąlygas, patikino, kad pažeidimų nenustatė. Maistas esą geras, o kaip sakė „Bruneros“ atstovas, net ir valgomas. Žodžiu, niekas nenumirė.
Pažiūrėjus į dalyvių siųstas nuotraukas argumentas „maistas valgomas“ skamba panašiai kaip senas geras posakis „ir šuo kariamas pripranta“. Kas vyksta toliau? Dainų šventės organizatoriai liepos 4 d. pareiškia, kad situacija suvaldyta, o dalyviai toliau piktinasi gurgiančiais pilvais.
Ir tada padėtį „didvyriškai“ puola tvarkyti Vilniaus savivaldybė su R. Šimašiumi priešaky. Visas gal būtų gražu ir gerai, bet kam reikėjo to cirko? Puikus laikas eteriui? Negali ginčytis, tikrai neblogas.
O ar įsivaizduojate tokį šou padorioje civilizuotoje valstybėje? Pavyzdžiui, Danijoje ar Šveicarijoje? Savivaldybės atstovai kartu su maitinimo įstaigomis bando įsiveržti į šventės prieigas ir pamaitinti išalkusią minią. Vyksta rietynės su veterinarijos tarnyba, pikta šventės dalyvė rėkia, kad jai atsibodo valgyti „ėdalą“, savivaldybės atstovas viską filmuoja ir dar pareiškia, kad jei būtų laukę leidimų, žmonės vis dar būtų alkani. Skamba mažų mažiausiai keistai.
Tuo metu prie akcijos prisijungę prekybos centrai feisbuką šturmuoja nuotraukomis su savo maisto autobusiukais ir laimingais vaikų veidais.
Ir taip mes sprendžiame reikalus didžiausiame mieste, Lietuvos sostinėje. Taip vyksta komunikacija tarp savivaldybės ir organizatorių. Brutaliai, kaip kaimo glūdumoj, kai žmona su vyru nesusitaria, kam priklauso namas. O kad name kelias dienas nevalgę vaikai tarsi lieka antram plane. Panašiai būta ir su Gedimino kalnu.
Dabar, jau pasibaigus šventei, būtų pats laikas analizuoti situaciją ir pradėti ruoštis kitai, po 4 metų vyksiančiai, šventei. Išsiaiškinti, kas ką padarė, kas ko nepadarė, kaip į maitintojų sąrašus pateko abejotinos reputacijos įmonė, kaip elgtis kai savanoriškai nori prisijungti dar keli maitintojai, bet tylu, kad net ausyse spengia.
Tai gal tikrai, kaip vienas skaitytojas sakė, atiduokime Dainų šventę organizuoti Kaunui? Gal jiems geriau seksis ir himno giedojimo neužgoš alkanų pilvų orkestras?
Turiu ir kitą pasiūlymą, jis minioje skambėjo ne kartą, – pakvieskime maistą gaminti kariuomenės virėjas. Bus skanu, sotu, daugiau disciplinos ir neteks blaivytis po svetimą gėdą keliančių vaizdų, kuriuos norisi atmatyti.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.