Ištrauka iš laidos:
Pasiaiškinkim skirtumą tarp startupo, kriptovaliutos ir ICO. Startupą jau paaiškinom. Inovatyvus, didelis augimo potencialas, kuria kažkokį konkretų produktą. Jeigu mažas – tai gali tapti dideliu, jeigu didelis – gigantišku. ICO – tai būdas startupui gauti pinigų.
Pavyzdžiui, jei nuo Europarlamento spaudžia smegenis, gali pradėti leisti kriptovaliutą. Kad sumestų žmonės ant ledų. Ir čia ne bajeris. Jau sakėme, kad Tonis nusipirko Sopranus. Bet dar nesakėme, kad dar ir leis ledainės kriptovaliutą, kad vykdytų plėtra. Tikrai tam Europarlamente gal jiems gryno oro trūksta.
Kuo ICO šauniau už įprastinį startupo finansavimą? Startupui reikia parodyti bent jau produkto ar paslaugos prototipą. Kai leidi kriptovaliutą – tiesiog miglotai aprašai, kas čia bus, ir tikiesi, kad visi patikės.
Čia iš karto turėjo visos raudonos vėliavos, lemputės ir „errorai“ galvose įsižiebti planuojantiems investuoti į tai, apie ką neturi jokio supratimo. Nors ne, čia supratimas turėjo būti. Vilniečiai tiek daug metų bandė investuoti į Zuoką ir jau turėjo suprasti, kad tai tas pats kaip investuoti į „Tamagochi“ – kažkada buvo fun, bet laikas jau seniai praėjo. Bet aišku – naujas kriptomeras „ZuokasCoin2019“ turi visai neblogų šansų grįžti.
Deja, daug žmonių susigundė pažadais apie greitus pelnus ir fantastiškus projektus, naujus „Uberius“ ir feisbukuas. Dabar jau tampa aišku, kad dalis tokio pasitikėjimo nenusipelnė.
Bet privirtos kripto–košės ir apgautų klientų simboliu Lietuvoje tapo sąlyginai jo šeimai kuklus vyrukas, kriptomilijonierius ir bičas kuris yra labiau SEL’as, nei pats SEL’as – Paulius Aršauskas į pasaulį išleidęs Marginless lošimų projektą.
Nors neaišku, kaip dabar sekasi jį plėtoti, pats Arša dažniau sutinkamas VMI ir teismuose, o nesėkmingi kriptoprojektai Lietuvoje matuojami „aršomis“.
Kur greiti pinigai, ten aišku bus ir Guoga. Toks mūsų europarlamento „arša“. Bet „Lympo“ projektas ne tik pritraukė daugiau nei 10 milijonų eurų, bet ir padarė ko tikriausiai nebuvo pavykę jokiam verslui iš Lietuvos – reklamai pasitelkė vieną geriausių pasaulio tenisininkių Karoliną Vozniacki ir NBA komandą Dallaso Mavericks. Čia jau galima paploti.
Dar daugiau lėšų sugebėję pritraukti lietuviški ICO projektai – „Monetha“, „Bankera“, „Mysterium Network“ ir kiti augina komandą, stengdamiesi įgyvendinti išsikeltus tikslus, išplėsti verslą ir įrodyti, kad ICO projektai gali būti sėkmingi.
Tokia ICO projektų sėkmė Lietuvai leido patekti į pasaulio dešimtuką pagal ICO pritrauktas lėšas, Ir tai tik dar kartą patvirtino, kad inovatyviuose projektuose potencialo turime. Greitai reaguojančių, verslių, nebijančių rizikos ir užsidegusių žmonių atsiranda. Bet ką daryti, kad startuoliai augtų toliau, kad projektai liktų gyvi po 2, 3, 5 metų, augintų darbuotojų skaičių, sumokėtų daugiau pinigų į valstybės biudžetą?
Pirmiausia, didžiuosiuose miestuose autobusų linijas privalome pakeisti į „Lamborginių“ linijas, o dviračių takus nedelsiant transformuoti į elektrinių paspirtukų greitkelius.
Pageidautina, kad juose veiktų neribotas WiFi, o darbo valandos būtų labai lanksčios, nes ko jau ko, bet sėsti į paspirtukų ir „Lamborginių“ kamštį Antakalnyje startuoliai tikrai nemėgsta.
Taip pat valstiečiai iki naujų metų privalo įtvirtinti vaučerius sojos latte visuose Lietuvos „cafeinuose“, PVM lengvatas „Xboxams“, „playstationams“ ir stalo futbolui.
O jei rimtai, pasaulyje jau seniai vyksta kova dėl talentų. Lietuvai per didelė prabanga likti protų eksportuotoja.
Būtina kryptingai auginti ir išlaikyti savus ir pritraukti naujus. Tam reikalingos stiprios mokyklų IT gebėjimų ugdymo programos, nenuobodžios, iššūkį metančios ir leidžiančios kurti studijų programos, daugiau galimybių studijuoti anglų kalba, palankios sąlygos derinti studijas su darbu.
Galime apsimesti ir vaidinti, bet Lietuvoje trūksta specialistų. Ar mokančių retesnes kalbas. Jiems turi būti sudarytos sąlygos pradėti dirbti kuo greičiau.
Jei Migracijos departamento klerkas nesupranta kalbos, kuria šneka atėjęs žmogus, didelis šansas, kad Lietuvoje reikia tokio darbuotojo.
Tačiau reikia pripažinti, kad ne viskas blogai. Turime aktyviai veikiančią startuolių ekosistemos vystymo platformą „Startup Lithuania“. Su 400 jau veikiančių startupų. Taip pat sėkmingai dirba „Investuok Lietuvoje“, kartu su Lietuvos Banku. Ne veltui Lietuvoje savo veiklą aktyviai vykdo startuolis vienaragis – „Revolut“, vertas jau daugiau nei milijardo dolerių, ofisus įkūrė „Uber“, „Booking.com“ ir kiti.
Praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse „FinTech“ konferencijoje Lietuvos Bankas pranešė, kad jų planuose artimiausiais metais net tris kartus išaugsiantis „fintech“ įmonių skaičius. Europa konkuruoja dėl po Brexito Londoną paliksiančių finansų bendrovių. Lietuva nemiega ir kviečia juos atvykti apsižiūrėti. Pagyrimo verta ir Vilniaus savivaldybė su savo „Workation Vilnius“ projektu.
Galiausiai, šioje Vyriausybėje turime realiai egzistuojantį, jauną ir savo profesinėje veikloje gerai susigaudantį Ūkio ministrą. Tai jau trys dideli žingsniai į priekį.
Bet vertingiausias dalykas startupų sistemoje – idėjos. Idėjos, seniuk, supranti, seneliukou. Tai čia mes ateinam į pagalbą ir dovanojam. Aišku, biškį vagiam tik pakeičiam – na, kaip mums įprasta.
Keturi lietuviškų startupų banginiai – transportas, švietimas, šnapsas ir politika. Čia kai mokykloje neišmoksti, kad išgėrus už vairo sėsti negalima, tai pasuko į politiką.
Pavežėjimai. Reikia specializuotis, chebra, taikyt į segmentą, kas taiko į visus, žinai, nepataiko niekur.
„Šūberis“ – veikia tik šaltuoju metu laiku. Jeigu sušalote, programėlėje susirandate artimiausią „Šūberio“ vairuotoją ir jis jums atveš kailinius.
„Paksify“ – išsikviečiat vairuotoją, jis prisiekia atvažiuot, bet neatvažiuoja ir taip sulaužo priesaiką. Po to 15 metų vis dar skambinėja ir prašo, vėl iškviestum.
„Zaksify“ – veža tik į civilinės metrikacijos biurą ir atgal.
„Baksify“ – paskola ant ratų. Atvažiuoja ir suteikia paskolą. Doleriais.
„CityPee“ – kai labai užsimanai, įsijungi programėlę ir tau per kelias minutes priveža kilnojamą tuliką.
Švietimas. Labai svarbu skaitmenizuoti, padėti pedagogams. „Šaiberis“ – kaip „Viberis“, tik teikia korepetitorių paslaugas.
„Bukink.com“ – panašiai kaip „Šaiberis“, bet čia labai prasti korepitoriai ir buvę švietimo ministrai, kurie tik atbukina.
„Tuitter“ – galima nusamdyt mokytoją, bet pamokos tekstas turi tilpti į 280 simbolių.
Politika: „Blinkedin“ – darbo ieškančių socialdemokratų socialinis tinklas. „Pinskuterest“ – socialinis tinklas, kur iš nuotraukų išnyksta nepageidaujami žmonės. Programėlė „Podcastuvas“ – norintiems kastis giliau į duobę (Skvernelis yra tokią parsisiuntęs). „NėrBnB“ – įtaisas, kaip išmesti Butkevičių ir Bradauską iš Vyriausybės. „Kristinder“ – visų Lietuvos „bufetavų“ reitingavimo appsas.
Alkoholis: „Šnapschat“ – atveža sugėrovą. Postogram“ – kaip „Šnapschat“, tik atveža rusą sugėrovą. „Bonkera“ – jei mėgstate vertingesnius gėrimus ir norite sekti akcijas alkoholiui (tiesa, jau kelis metus neatsinaujina).
Va kiek idėjų – imkit ir darykit. Ar čia nemokamai, ar čia viskas paeis – klausiate? Tikrai nemokamai ir tikrai paeis – sakom mes. Kada „Laisvės TV“ yra jums melavusi? Ačiū.