Ji, kaip buvusi sportininkė, sako: „tikrai pripažįstu, žinau, kad Rusijoje yra ir ne vienas „švarus“ atletas, todėl tas masinis pašalinimas nebūtų buvęs sąžiningas kitų sportininkų atžvilgiu. Pati esu buvusi sportininkė ir žinau, kaip jausčiausi, jei dėl kažkieno kito klaidos aš netekčiau galimybės dalyvauti.“
„Kažkieno kito klaida“ D. Gudzinevičiūtė vadina visą valstybinę Rusijoje įdiegtą dopingo vartojimo ir apgaudinėjimo sistemą, kai atletai buvo girdomi paties Rusijos antidopingo agentūros vadovo sukurtais dopingo kokteiliukais, o mėginius laboratorijoje sukeitinėjo FSB agentai.
Tarptautinis tyrimas ir raginimai Rusiją už tai nubausti, neleidžiant išvis startuoti Rio, anot buvusios šaulės D. Gudzinevičiūtės, yra tiesiog politika.
Kurių galų D. Gudzinevičiūtei prireikė reveransų Rusijai? Jos galbūt švariems, o galbūt ir ne sportininkams, kurie ligi šiol keikia ne savo valdžią, kuri sukūrė apgaulės sistemą ir privertė juos joje dalyvauti, o Tarptautinį olimpinį komitetą ir savo buvusius kolegas, kurie papasakojo, kaip sistema veikė. Juk tie, kurie švarūs, pačių rusų vadinami išdavikais. O sistemos išdavikų laukia nelinksmas likimas – jau poros nebėra šioje žemėje.
Yra keli atsakymo variantai.
Arba iš nesusigaudymo.
Arba dėl aplinkos. Dėl terpės.
Nesusigaudančius prezidentus dažnai gelbsti aplinka. Tačiau kai aplinka yra tokia, kaip ir sako D. Gudzinevičiūtė – arčiau Rusijos nei Vakarų, tai ir kalbi, ką kalba tavo aplinka. Kuo kvėpuoja tavo terpė. O
Lietuvos sporto terpė yra tokia, kad valstybinės dopingo slėpimo sistemos lietuviai greičiausiai nebūtų pajėgūs sukurti, bet sisteminio korupcinio pinigų įsisavinimo metodus yra įvaldę taip, kad niekas nė šiukšt.
Pabandykite laisvu nuo darbo metu pasidomėti loterijas organizuojančios „Olifėjos“ reikalais. Tai – viena pagrindinių Tautinio olimpinio komiteto rėmėjų. Loterijos misija – remti sportą, todėl „Olifėja“ ne tik užima kone 100 proc. Lietuvos loterijų rinkos, bet dar ir gauna mokestinių nuolaidų.
Dirbdama tokiomis sąlygomis „Olifėja“ galbūt galėtų finansuoti ir visą Olimpinio komiteto veiklą, kaip yra ne vienoje Vakarų valstybėje, tačiau taip nėra. Rėmimo dalis netgi buvo sumažinta, nes sporto funkcionieriai pradėjo skųstis, kad loterijų pelną drastiškai sumažino emigracija.
Bet ekspertai iš tokių argumentų juokiasi.
Loterijos monopolis atiduotas ne į valstybinės įmonės, o į privačių veikėjų rankas. O „Olifėjos“ sąnaudos nėra apribotos įstatymu, dėl ko, įtaria teisininkai, galima lengvai jas užaukštinti, sumažinti pelno dalį, kuri ir skiriama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir apskritai sporto finansavimui.
Čia yra toji nepajudinama ledkalnio viršūnė, prie kurios rankų nedrįso prikišti nei viena valdžia. Pradėk keisti mokestines lengvatas, tada reikės domėtis pinigų paskirstymu atskirų sporto šakų federacijoms. Kiekviena federacija turi mažiau ar labiau įtakingų užtarėjų. Kam to reikia?
Štai kodėl į tarp Rio išvykusių olimpiečių bent keli yra tokie, kurie savo sportinę karjerą tiesiog finansuoja patys. Nes kad gautumei pinigų iš sporto valdžios, reikia arba būti savu, arba kovoti dėl jų taip, kad neliks jėgų ne tik olimpinėms žaidynėms, bet ir treniruotėms.
Beje, šie, kaip ir rusai sportininkai, išdavę valstybinę dopingo sistemą, yra vadinami išdavikais ir už akių juodinami. Tik čia Lietuva, jei dar nepamiršote. Ne Rusija.
O kaip olimpiniame danguje, taip ir ant žemės. Tik ant žemės viskas vyksta kišenvagių stiliumi.
Dar žiemą Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės gavo pretenziją, kad konkurse dėl Kultūros ir sporto rėmimo fondo pinigų sporto viešinimui konkurso administratorius galimai sufalsifikavo ne tik projekto pavadinimą, bet ir kitą informaciją.
Tiesiogines transliacijas iš įvairių sporto renginių teikianti įmonė „TV Partneriai“ fondui buvo pateikusi tęstinį projektą – nemokamas sporto varžybų transliacijas interneto portaluose. Tačiau tarybai, svarsčiusiai skirti projektui pinigus ar ne, buvo pateiktas visai kitoks projekto variantas.
Štai, pavyzdžiui, vietoje pavadinime buvusio žodžio „Vieningos platformos“ atsirado „Vilniaus platformos“, kitaip tariant, taip buvo susiaurintas projekto pasiekiamumas. Taip pat buvo pateikta informacija, kad sporto federacijoms, kurios buvo suinteresuotos varžybų transliacijomis, galimai transliacijos bus mokamos. Nors projekte kaip tik pabrėžiama, kad federacijoms tai nieko nekainuos.
Svarstant šį „TV Partnerių“ projektą lyg ir netyčia dingo dar viena svarbi detalė, kad projektas – tęstinis.
Bet jūs turbūt supratote, kad nei viena pretenzija, net kai šiuo atveju susidomėjo Seimo antikorupcijos komisija, savo tikslo nepasiekė. Nei vienas sporto funkcionierius jokios atsakomybės neprisiėmė. Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius su skundais siunčia pas fondą. O Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo pirmininkas Rimantas Kveselaitis klaidas vadina techninėmis. Kas, kad jos ir nulėmė, kad šis projektas tiesiog negavo pinigų.
Bet stipriausias R. Kveselaičio argumentas yra kitas. Atskira eilute pirmininkas savo rašte rašo, kad Fondo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nėra nustatyta prievolė teikti ir skelbti informaciją apie projektų turinį, vertinimo ir lėšų skyrimo motyvus.
Jums dar kažkas neaišku?
Šiai Vyriausybei tai viskas aišku. Dar kažkiek nelabai aišku opozicijai. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad be naujos teisinės aplinkos čia nieko nebus. Jam esą visiškai akivaizdu, kad Kultūros ir sporto rėmimo fondas yra tik dar viena sporto funkcionierių pasipinigavimo vieta – fonde paraiškas skaitantys ir pinigus skirstantys atskirų sporto federacijų nariai tiesiog slapta, už akių pasidalija pinigus.
Koks prablaivėjimas ant rinkimų slenksčio.
Bet grįžkime prie Rusijos. Sveikindama švarius Rusijos sportininkus, 2000 metų olimpinė čempionė ir Tautinio olimpinio komiteto prezidentė ragino visus „būti sąžiningais prieš save“.
Tikrai, gal pats laikas jau?