Svarbiausi reformos akcentai
Prieš atskleidžiant tikruosius mokesčių reformos ketinimus šiek tiek informacijos. Nuo 2024-ųjų pajamų mokesčiu ketinama apmokestinti dovanas iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, jei tokia dovana viršija 300 tūkst. eurų, o taip pat dovanas broliams ir sesėms, jei dovana viršija 150 tūkst. eurų. Primenu, tėvų turto paveldėjimas ir toliau lieka nepamokestintas, bet, jei tą patį tėvų sukauptą turtą sūnus ar dukra gaus dovanų jiems esant gyviems – pajamų mokestis. Įstatymų leidėjas lyg kužda: laukite, kol tėveliai numirs. Per 2024–2026-uosius ketinama iš esmės pakeisti individualios veiklos apmokestinimą: individualios veiklos mokesčiai beveik prilygs darbo santykių mokesčiams. Siūloma nuo 2026-ųjų įvesti iš esmės visuotinį turto mokestį, mažos vertės turtui ir gyvenamajam būstui kol kas taikant lengvatą. Keičiamas verslo liudijimų apmokestinimas: naikinamas verslo liudijimas gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, iki 20 tūkst. eurų sumažinama pajamų suma, leisianti mokėti fiksuotą pajamų mokestį, ir t. t. Mokesčių kėlimo fokstrote vienas kitas pozityvus elementas: patogesnis deklaravimas ir automatiškai grąžinamos mokesčio permokos, siūlomas momentinis ilgalaikio turto nudėvėjimas, privaloma registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju riba didinama pastarųjų metų infliacijos dydžiu.
Netiesa, kad reforma palies tik daugiausia pajamų gaunančiuosius – net Finansų ministerijos pasidalytuose paaiškinimuose nurodoma, kad apmokestinimo pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. Kas yra tas „ iš esmės“, taikliai paaiškina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovai, apskaičiavę, kad naujoji mokesčių našta augs net ir tiems individualios veiklos vykdytojams, kurie per metus teuždirbo 5 tūkst. eurų. Asociacijos vadovė Daiva Čibirienė apie individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimo vienodinimą televizijos eteryje rėžė tiesiai šviesiai: „Tai Jums su galva negerai...“
Ir dar vienas svarbus aspektas. Tiesioginių mokesčių reguliavimas yra išimtinė Lietuvos kompetencija (su itin nedidelėmis išimtimis). Šia reforma nėra įgyvendinamas Lietuvos įsipareigojimas nei Europos Sąjungai (ES), nei kokiai kitai tarptautinei institucijai. Ministerijos projekte vienodinant individualios veiklos ir darbo apmokestinimo reguliavimą bandoma prisidengti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, apmokestinant dovanojimą slepiamasi už „tarptautinės praktikos“ ir „mokesčių vengimo užkardymo“. Vis dėlto siūloma mokesčių reforma siejasi su 2021-aisiais Europos Tarybos patvirtintu Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Tai dokumentas, kuriuo ES teikia paramą nuo „Covid-19“ nukentėjusiai Lietuvai. Finansų ministrė nutyli, kad jame Europos Taryba Lietuvos pažangą apibūdina taip: „Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių veiksnių – prasti sveikatos priežiūros ir švietimo rezultatai, dideli pajamų nelygybės ir skurdo rodikliai, prastas mokestinių prievolių vykdymas, neišnaudotas mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas ir žemas privačiųjų ir viešųjų investicijų lygis.“ Šio plano įgyvendinimui skirti milijardai eurų. Taip, ne milijonai, ne šimtai milijonų, o milijardai. Ir dar nutyli, kad iš 2021 metais ES paskirtos investicinės paramos praėjus dvejiems įsisavinimui skirtiems metams nėra panaudotas ar bent jau pradėtas „įsisavinti“ nė vienas euras! Apie tai vis garsiau ima kalbėti nepriklausomi Lietuvos savivaldybių merai.
Mokesčių didinimo pasekmės
Taigi kas paslėpta po mokesčių reformos dailia socialinio teisingumo ir sąžiningumo pakuote? Kertiniai makroekonomikos postulatai sako, kad pajamų mokesčių didinimas lemia vartojimo mažėjimą, o vartojimo susitraukimas – bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimą. Supaprastinus, mokesčių didinimas lemia ekonomikos traukimąsi. Efektyvus fiskalinės politikos būdas tai kompensuoti – valstybės investicijų didinimas atitinkama suma. Kaip minėjau, ES specialiai tam skirtų valstybės investicinių lėšų įsisavinimas net nepradėtas. Ką kalbėti apie būsimus viešuosius pirkimus, kai nėra patvirtinto nė vieno savivaldos investicinio plano! Kitais metais bus prabėgę pusė milijardinių lėšų įsisavinimui skirto laiko. Dėl negebėjimo ar tyčia?
Prie žinomų faktų priminkime rinkimus – 2024-aisiais rinkimai į Seimą. Kaip tik nuo tų metų pradedamas mokesčių didinimas, stabdysiantis Lietuvos BVP augimą. Planuojama, kad valstybės biudžetas dėl mokesčių pasipildys beveik puse milijardo eurų – žymią šios sumos dalį, vadovaujantis ekonomikos teorija, reikia atimti iš būsimo BVP. Nuostabi „dovanėlė“ ateities daugumai. Trauksis ekonomika, o biudžetas nesurinks pajamų – puikus botagas naujajai valdžiai talžyti. Pridėkite dar nejudantį ES milijardų valstybės investicijoms skirtų lėšų įsisavinimą – gaunasi net ne „dovanėlė“, o dailiai įpakuoti spąstai. Ir atsitraukti nuo įvykdytos mokesčių reformos po 2024-ųjų išrinktai valdžiai nebebus kaip: ES raportuota, kaip atlikta, o tariamos pusė milijardo planuojamų gauti papildomų biudžeto pajamų – paskirstytos išdalijimui. Nepavyks šių planuojamų biudžeto pajamų surinkti? Toks ir planas. ES skirtos valstybės investicijos net nepradėtos įsisavinti, dideli mokesčiai, vangus BVP. „Sakote, geresnius išsirinkote?“ – 2025-aisiais šypsosi Gabrielius ir Gintarė.
Tiesa, yra ir geroji žinia. Valdančiųjų veiksmai sufleruoja, kad jų vadovybė supranta, jog nebepavyks išlaikyti valdžios, ir po 2024-ųjų planuoja veiklą opozicijoje. Naujoji dauguma, žinoma, pirštais badys buvusiąją. Kentės Lietuvos žmonės.
Epilogas. Dokumentika apie šiandienos Lietuvą
Ministrės nuoroda į Orwelo „Gyvulių ūkį“ nėra netyčia išsprūdęs teiginys. Tai gerai apsvarstyta ir ministerijos mokesčių reformą paaiškinančiose skaidrėse įrašyta alegorija. Orwelo apsakyme sukilę gyvuliai išvaro ūkį prižiūrintį Žmogų (Džonsą). Gyvulių ūkio valdžios piramidės viršūnėje įsitaiso kiaulės, kurios su kitais ūkio gyvuliais ima elgtis net blogiau, nei iki sukilimo elgėsi Žmogus: šlaistosi girtos po ūkį su botagais, kiti ūkio gyvuliai dirba daugiau, gaudami mažiau pašaro, o pats gyvulių ūkis virsta „kooperatiniu“ – priklauso tik ūkio kiaulėms.
Ministrė parašo alegoriją. Orwelo lūpomis į mus prabyla premjerė – „maudotės šūduose“, – teatralus sveikinantis valstybės kūrėjas siūlo paragauti ano galo, „šūdo“ retoriką kaip priimtiną pagrindžia konservatorių patriarchas, tą patvirtina kalbos mokslo specialistai. Propaganda pritaria: „tikėkite (praeitų metų aidas) mokslu“. Ar įmanoma dar aiškiau pasakyti žmonėms, kad gyvenate tvarte?
Orwelo apsakymas baigiasi tuo, jog ūkį užvaldžiusios kiaulės visus šūkius, dėl kurių iš fermos buvo išvytas Žmogus, pakeičia vienu vieninteliu: visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus. Dokumentika apie šiandienos Lietuvą. Orwelo kiaulės-propagandistės kreipimasis į gyvulių ūkio gyventojus, kuriame kiaulė-propagandistė paaiškina, kodėl tik kiaulės gali mėgautis ūkyje surinktais obuoliais ir primelžtu pienu:
„– Draugai!.. Tikiuosi, jūs nemanote, kad mes, kiaulės, elgiamės savanaudiškai ar siekiame kokių privilegijų. Atvirai kalbant, daugelis iš mūsų netgi nemėgsta pieno ir obuolių. Aš ir pats jų nemėgstu. Skirdami juos sau, mes turime tik vieną tikslą – išsaugoti savo sveikatą. Piene ir obuoliuose (tai įrodyta Mokslo, draugai) esama medžiagų, kurios tiesiog būtinos kiaulių jėgoms palaikyti. Mes, kiaulės, – protinio fronto darbininkės. Ant mūsų pečių gula visa organizavimo ir vadovavimo ūkiui našta. Dieną ir naktį mes rūpinamės jūsų gerove. Tai jūsų labui mes geriame tą pieną ir valgome tuos obuolius. Ar žinote, kas nutiktų, jei kiaulės staiga nustotų eiti pareigas? Sugrįžtų Džonsas!
<...> Nemanykite, draugai, kad vadovauti yra malonumas! Atvirkščiai, tai didžiulė atsakomybė. Draugas Napoleonas, kaip niekas kitas, tvirtai tiki, jog visi gyvuliai yra lygūs. Jis mielai leistų jums tvarkytis kaip patys išmanote. Tačiau jūs galite priimti ir neteisingą sprendimą. Kas tada mūsų laukia? <...> Kur kas svarbiau yra ištikimybė ir nuolankumas... Drausmės, draugai, geležinės drausmės! Toks yra šios dienos šūkis. Priešai tik ir laukia bent vieno klaidingo mūsų žingsnio. Draugai, argi kas nors iš mūsų nori, kad sugrįžtų Džonso laikai?“