Vieną savaitę prezidentės laiškai, kitą – politikų ir verslininkų susirašinėjimas. Kalbasi žmonės, kad tai niekur kitur negali vesti, tik apsivalymo link.
Žinoma, tik apsivalymo, juk Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakosi turįs dar daugiau, dar geriau, dar išsamiau. Palaukime visi birželio 1-osios.
Bet ant mūsų apsivalymo ilgesio premjeras tik taukšt ir sukabino visus trūkstamus taškelius.
„Aš galiu garantuoti už mūsų politinę jėgą. Per tą laikotarpį, kur mes dabar dirbame, aš negerų intencijų nepastebėjau ir neturiu kitokių žinių. Taip pat turbūt galima garantuoti už prieš mėnesį naujai įsikūrusią partiją.
Aš tikrai manau, kad tuos procesus stebint iš anksčiau – turbūt (nors nesu tuo tikras), galima kalbėti apie LLRA-KŠS. Bet čia yra mano nuomonė, o ne žinojimas. Visa kita yra komiteto rankose“, – rėžė premjeras Saulius Skvernelis, šalį krečiant didžiuliam politiniam skandalui.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, anot premjero, jos vadovo šeimos verslo konglomeratas „Agrokoncernas“ neturi jokios įtakos. Gedimino Kirkilo ir Juozo Bernatonio socdarbiečiai, kurie iki šiol maišo košę bent Teisingumo ministerijoje tai tikrai, taip pat švarūs. Švarūs ir Voldemaro Tomaševskio, su Georgijaus juostele apsilankiusio Antakalnio kapinėse, vadovaujami lenkai.
Kitaip tariant, švari visa formali valdančioji koalicija, nes lenkai vis tiek balsuoja taip, kaip prašo jų valstiečiai.
Kad šie visi švarūs, o visi kiti įtartini, taip norėtų įteigti premjeras.
Ir, beje, jis labai pataiko į patosą, kuriuo savaitę pradėjo valstiečiai.
Mindaugas Puidokas, politinis R. Karbauskio trubadūras Seime, savo feisbuko paskyroje iškilmingai skelbia: „Ar iškeliate sau klausimą – kodėl duomenys apie šią didžiulę sisteminę korupciją, apraizgiusią visą mūsų valstybę, tampa tiriami Seime ir išviešinami visuomenei tik dabar!? LVŽS yra nauja politinė jėga, kurios atstovų nėra voratinklyje ir turi politinio ryžto gydyti valstybę nuo šio piktybinio auglio!
Teisingumo jausmas ir pasitikėjimas valstybe privalo sugrįžti – tada žmonės nustos emigruoti, o išvykę turės motyvacijos grįžti į Tėvynę.“
Iliustruojama, žinoma, tipiška šiai savaitei fotografija: „MG Baltic“ koncerno pastato fasadas, viršuje – Raimundas Kurlianskis, apačioje – Tomas Dapkus.
Ir štai čia, vyrai ir moterys, Lietuvos pilietės ir piliečiai, turime šiokią tokią problemytę. Nors net ne problemytę, premjerui tai – didžiulė problema. Nes valstiečių teisingumo siekis kažkaip visai netyčia susikirto su S. Skvernelio teisingumo supratimu.
Sakysit, kad S. Skvernelis nėra partijos narys, frakcijos narių pareiškimai tarsi būtų ir ne jo reikalas. Bet kas būtų buvęs S. Skvernelis be valstiečių jam mokamo atlyginimo per rinkimų kampaniją ir be frakcijos paramos jam kaip partijos deleguotam premjerui? Ar būtų S. Skvernelis premjeras, pagaliau, jei ne valstiečiai?
Atsakymas – ne, o skirtingų teisingumų susikirtimo taškas – T. Dapkus.
T. Dapkaus pavardė S. Skvernelio draugų sąraše visą valstiečių džiaugsmą lengva pergale prieš supuvusią sistemą, jei nieko nedarysi ir netvenksi pasileidusios upės, gali paversti tokia griūtimi, kad juokinga nepasirodys.
Štai ir tvenkia upę valstiečiai. Tie, kurie suprato.
Vienas valstiečių ministras tyliai, tarsi tarp kitko, sako: „O tai kas su Dapkumi nėra gėręs?“ Na, gal ir rastumei vieną kitą tokį, kuris nėra, bet dauguma sėdi ausytes suskliautę ir laukia, kokią dar pažymą Seiman yra nunešęs VSD ir kokio turinio žinučių tarp jų ir T. Dapkaus paskleis Lietuvai. Ir tada argumentas, o kas gi nėra susitikęs ir kalbėjęs, išties veikia.
Betgi nepamirškime valstiečių užmojo pašalinti auglį. Visą didžiulį auglį.
Ir štai tas pats V. Bakas, turįs kiek daugiau galvoje suopročio nei M. Puidokas, todėl nepatogiose situacijose mokąs labai greitai nutaisyti nelabai dar susivokiančio naujoko miną, irgi ėmėsi naujoviškos taktikos.
Jis, atrodo, iki sielos gelmių sukrėstas tyrimo turinio ir apimties, kaip ši valstybė apraizgyta nuo galvos iki kojų interesų voratinkliais, apie tokią patogią valstiečiams ir net konservatoriams VSD pažymą dėl „MG Baltic“ koncerno ima ir pasako: jei būtų galima laiką atsukti atgal, tai jis būtų norėjęs, kad visuomenė susipažintų jau su politinėmis komiteto išvadomis, o ne su VSD žvalgybininkų surašytu tekstu.
Ne, jis nesirūpina, kaip ši pažyma nutekėjo. Jam nekyla klausimai, kodėl tiek ilgai mes nieko nežinojome.
Jis neklausia, kodėl VSD vadovo metinėse ataskaitose nebūdavo nė žodžiu užsimenama apie štai tokias grėsmių grėsmes Lietuvai. Kodėl tik viena partija minima. Ir kodėl nutekėjo tik ši pažyma. Tik apie liberalus ir apie kelis kitus politikus.
Bet užtenka to, kad VSD pažymoje labai tiksliai aprašyta, kokią funkciją visoje valstybės užvaldymo schemoje atliko minėtasis T. Dapkus. Visiškas auglys, jei jau atkartotume valstiečių M. Puidoko žodžius, nes auglesnį auglį sunku būtų rasti šiame voratinklyje.
O T. Dapkus ir S. Skvernelis nedrįsta paneigti šio fakto, yra dažnas jo pašnekesių partneris. Premjeras labai aptakiai atsakė, kaip jis bendravo su T. Dapkumi, tačiau iš artimos ir tolimos premjerui aplinkos ne sykį teko girdėti, kad formalaus draugiškumo ribos yra peržengtos seniai ir galimai yra būta susitikimų neformalių ir labai neformaliose vietose.
Čia tik laiko klausimas, jei bus gilinamasi, kur, kaip ir kada tai vyko. O galbūt žvalgyba turi ir tokios informacijos.
Politikai privalo bendrauti, sakysite. O taip, žinoma.
Bet kai S. Skvernelis susitikdavo su T. Dapkumi, jis su juo bendravo kaip su žurnalistu ar kaip su asmeniu, kurio funkcija yra labai aiškiai aprašyta VSD pažymoje? Nes pažymoje juodu ant balto išdėstyta, kad valstybės užvaldymo schemoje pagal koncerno „MG Baltic“ sumanymą veikė keturi asmenys, tarp kurių – ir T. Dapkus, kuris atliko labai svarbų tarpininko vaidmenį, o jo veikloje būta ir šantažo elementų.
Prasti popieriai, nes galai nesueina, kad ir kaip tu dėliosi.
Su VSD pažymoje šantažistu pavadintu asmeniu S. Skvernelis bendravo, jį iki šiol vadina žurnalistu, o su kitais to paties kanalo žurnalistais S. Skvernelis susitikimų vengė. Jau tik pavasariop „Info diena“ galiausiai prisiskambino premjerui ir šis teikėsi pakalbėti apie teikiamas mokesčių reformas. Tuo metu T. Dapkaus laidose S. Skvernelis nebuvo retas svečias. Ir šių metų sausio pradžioje netgi prabilo apie poreikį kalbėti apie naujus, kitokius santykius su Rusija.
Ir pataikyk tu man lyg tyčia apie naujus santykius su Rusija pasakyti žmogui, kurį sekė Lietuvos žvalgyba kaip koncerno, siekiančio užvaldyti valstybę, vieną pagrindinių veikėjų.
Pasakyti, kad VSD pažymoje surašyti niekai apie „MG Baltic“ koncerną ir T. Dapkų, kaip tai daro liberalai – Petras Auštrevičius, Vitalijus Gailius, – taip pat socialdemokratai ir socialdarbiečiai Rasa Budbergytė ar Gediminas Kirkilas, S. Skvernelis negali. Pats ką tik iš uniformos iššokęs, negali reikšti nepasitikėjimo pareigūnais, kuriems ką tik pakėlė atlyginimą visų kitų socialinių grupių sąskaita. Kad būtų nepriklausomi ir gerai dirbtų.
Jei pasakysi, kad VSD pažyma nesąmonė, kaip tada valstiečių pergalė prieš blogio imperiją?
O pasakyti, kad nežinojo, kokią informaciją šitiek metų renka žvalgybininkai ir ką ketina pateikti politikams apie T. Dapkų, kaip ir ne lygis. Buvusiam policininkui, apsistačiusiam buvusiais pareigūnais, kurie ir skirti informacijai rinkti bei būti S. Skvernelio ausimis ir akimis ten, kur jis pats nebespėja. O jei žinojo, kas rašoma slaptose VSD pažymose, kurios buvo nešamos visiems valstybės vadovams, tai bendraudamas toliau su T. Dapkumi jis siuntė linkėjimus koncernui taip pat, kaip savo elektroniniais laiškais per Eligijų Masiulį darė Prezidentė Dalia Grybauskaitė?
Bet kuriuo atveju tai – politinis dūris žemiau juostos. Ir premjerui bus keliama labai daug klausimų. Atsakinėti ne į patogius, galimai iš anksto aptartus privačiuose susitikimuose su T. Dapkumi, o į nepatogius ir nederintus ir apie tai, apie ką dabar yra klausinėjami liberalai, dalis konservatorių ir visi kiti, tie nešvarieji.
Ir tada tenka vyniotis.
T. Dapkus – tik sraigtelis, dūsauja į ragelį valstiečiai ir valstiečių frakcijos nariai, ką tik su tokiu užmoju ėmęsi tyrimo. Ten daug interesų, labai daug, visos stambiausios įmonės buvo apraizgiusios politikus it kokios hidros. Ir „MG Baltic“ – tik viena iš jų, pynusių voratinklį. Palaukit komiteto išvadų, sako pats V. Bakas, štai tada ir turėsit pilną vaizdą. Visą katastrofišką padėtį. Viskas, kas VSD pažymoje, nėra pilnas vaizdas.
Nors kartu pareiškia, kad kurį laiką „MG Baltic“ žiniasklaidos grupės žurnalistų laidose nedalyvaus.
Ir S. Skverneliui tenka raitytis žalčiu R. Karbauskiui po kojomis, prisiekiant savo garbe ir vardu, kad valstiečiai ir visi kiti valdantieji – skaidriausios partijos. Ir kad „Agrokoncerno“ pinigų ir įtakos frakcijoje nėra.
Tačiau šitaip elgdamasis ir kalbėdamas taip, kaip greičiausiai jam pataria jo viešųjų ryšių guru Darius Gudelis, premjeras atrodo kaip visiškas politinis nesusipratėlis. Arba apsimetėlis. Politikas, papuolęs į spąstus.
Kita vertus, ar galėtų atrodyti kitaip, jei tas pats D. Gudelis yra anos, valstiečių kritikuotos valdžios palikimas? S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje turi kontraktą iki 2019 m., kurį jis pasirašė paskutinėmis socdemų Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės dienomis.
Labai panašu, jog būtent taip socdemai padengė skolas už ankstesnes D. Gudelio konsultacijas.
Jau nekalbant apie tai, kokį riebų kąsnį D. Gudelis gavo iš vėliau S. Skvernelio Vyriausybės ištrenkto lauk buvusio „Lietuvos geležinkelių“ Stasio Dailydkos rankų. Bet kadangi dorai atidirbo dvigalvei partijai ir toliau konsultuoja S. Skvernelį, tai jo kontrakto su „Lietuvos geležinkeliais“ ir naujoji skaidrioji valdžia nenutraukė. Nes juk rinkimus ir valstiečiai baigė su skola D. Gudeliui, kuri viršijo 300 tūkstančius eurų, ir S. Skvernelis juk grynais už D. Gudelio konsultacijas nemokės. Neskaidru šitaip. Nešvaru. (Daugiau ir išsamiau galite paskaityti štai čia.)
Taip kad valomės. Tikrai. Bet pirmiausiai politikai siekia išvalyti mūsų smegenis. Kad nekiltų klausimų.