Irena Eglė Laumenskaitė. Visuomenės nuomonė apie bendrą sugyvenimą: partnerystė, civilinė sąjunga ar…?

Praeitą rudenį Seimo atmestas, bet vėl pateiktas svarstyti partnerystės įstatymas įgauna naujas formas, o gal – tik naują pavidalą. Ir dar neaišku, kas bus svarstoma. Tačiau visuomenė dar stipriau nei prieš metus nepritaria partnerystės įstatymui, o tiksliau, kad vienos lyties asmenys būtų laikomi šeima su visomis jai priklausančiomis teisėmis. Todėl kol kas neaišku, koks įstatymas galiausiai bus svarstomas. Ką visuomenės nepritarimas tokiai partnerystei ženklina ir kaip konkrečiai tai reiškiasi?

Remsimės šių metų kovo 18–19 dienomis vykdytos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, kurią atliko „Vilmorus“ – nepriklausomas viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras, visuomenei pažįstamas kaip nuolatinis jos nuomonės tyrimų vykdytojas. Tačiau šiuo atveju verta aptarti ir aplinkybes, kuriomis visa tai vyko ir dabar tebevyksta.

Pirma, įstatymą siekiama priimti šią pavasario sesiją, kai visų dėmesys prikaustytas prie karo Ukrainoje. Pradžioje ne vienam tai asocijavosi su Gorbačiovo bandymu aną sausio 13 d. palaužti mūsų Nepriklausomybę tuomet, kai pasaulis susitelkė ties karu Kuveite. Kodėl dabar, kai sunerimusioje Lietuvoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, vėl siekta šį įstatymą skubiai priimti? Tokiam svarstymui nepritarė ir visiškai nepritarė daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų ir tam negali būti abejingi mūsų Seimo nariai, juolab, kad Vakarų valstybių sprendimai privalo paisyti visuomenėje vyraujančios pozicijos tais klausimais. Todėl Seime dabar siūlomi ir partnerystei alternatyvūs sugyvenimo variantai.

Antra, ir mes senokai esame patekę į informacinio karo lauką, kuriame kertasi skirtingos nuomonės: tiek Lietuvos pozicijos Ukrainos atžvilgiu, tiek ir dėl to, kaip įteisinti bendrą sugyvenimą – ir vienalytėms poroms, ir tais atvejais, kai būtina drauge gyvenančių ir vienas kitam padedančių žmonių (nepriklausomai nuo jų lyties) teisinė apsauga paveldėjimo, informacijos gavimo ir panašių santykių požiūriu. Žiniasklaidoje visuomenės daugumos pozicija yra kaltinama žmogaus teisių kiršinimu ir gąsdinimu, vienalyčių porų poreikių nepaisymu, tuo nureikšminant vyro ir moters šeimos, kaip pirminės bendruomenės gyvybišką svarbą visuomenei, nes joje gimsta ir auginami vaikai, čia gaudami ir pirminę asmenišką bei socialinę patirtį.

Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, nepritarė 74 proc. Lietuvos gyventojų, o pritarė 15 proc. jų.

Taigi, ką atskleidžia patys visuomenės nuomonės apklausos duomenys ir kaip jie interpretuotini? Metais anksčiau (2021 m. sausio-vasario mėnesiais) pirmenybę vyro ir moters šeimos stiprinimui išsakė ne mažiau nei 60 proc. visų respondentų, 21 proc. palaikė abu teisinius sprendimus, 9 proc. neturėjo nuomonės ir tik 8 proc. išreiškė poziciją, pritariančią, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros. Šiais metais visuomenės nuomonė išreikšta dar radikaliau: partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, nepritarė 74 proc. Lietuvos gyventojų, o pritarė 15 proc. jų.

Tarp pritariančių tuo metu pateiktam partnerystės įstatymo projektui, suprantama, santykinai daugiau yra moterų, kurios jausmingiau reaguoja į žiniasklaidoje vis pateikiamus pasakojimus apie laimingų ir tarsi stabilių vienos lyties partnerių sugyvenimą; savo ruožtu daugiau pritariančių partnerystei yra ir tarp jaunesnių respondentų, kurie mažiau susaistyti atsakomybėmis šeimoje, tarp didžiųjų miestų, o ypač Vilniaus gyventojų bei turinčiųjų didesnes pajamas vienam šeimos nariui, nes ir jie palankesni visokioms naujovėms.

Tačiau verta aptarti iš pirmo žvilgsnio keistoką reiškinį: būtent pastarosios respondentų grupės (kiek dažniau moterys, jaunesni žmonės, didžiųjų miestų gyventojai ir netgi turintys didžiausias pajamas vienam šeimos nariui) savo ruožtu dažniau nei kiti neturi ir nuomonės šiuo klausimu – nėra dėl savo pozicijos tikri. Gal tą sąlygoja jų santykiniai aukštesnis išsilavinimas ir socialinis statusas, kas padeda įžvelgti sugyvenimo atvejų įvairovę ir dažną jų nevienareikšmiškumą? Todėl pritarimą partnerystės įstatymui, kuris su laiku bus supriešinamas vyro ir moters šeimos pirmenybei, nevertėtų laikyti „pažangesniųjų“ ar modernių žmonių prerogatyva.

Konkretesni pritarimo tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymui, kuris, kaip rodo Vakarų visuomenių patirtis, yra žingsnis link partnerystės prilyginimo vyro ir moters šeimai, duomenys ir jų pasiskirstymas pagal socialines-demografines respondentų charakteristikas buvo pateikti DELFI publikacijoje 2022 m. balandžio 9 d.

Šiandien iškilo dar daugiau neaiškumų ir abejonių dėl partnerystės įstatymo, ir tai kelia klausimą, ar nereikėtų paieškoti kitokio teisinio sprendimo žmonių bendram sugyvenimui įteisinti, ir todėl, ar reikia Seimui skubėti kažką priimti dar šį pavasarį, kai skirtingi projektai nėra nuodugniai apsvarstyti Seime ir pateikti visuomenei? Juo labiau, kai ir Lietuvai, ir Vakarų pasauliui iškilo kur kas didesni geopolitiniai rūpesčiai dėl tolesnio saugumo ir mūsų bendros ateities.