Istorijos mozaika: žmonės, pakeitę pasaulį

Kai kurie vyrai ir moterys istorijoje žengė didesnius ir ryžtingesnius žingsnius nei kiti: mokslininkai ir tyrėjai, sugebėję praplėsti žmonijos pažinimo ribas; genialūs išradėjai, kuriems esame dėkingi už daugybę patogumų ir daiktų, kasdien palengvinančių mūsų gyvenimą, pradedant radiju ir baigiant internetu; menininkai, muzikantai ir stilistai, didingi grožio ir elegancijos interpretuotojai; didieji pramonininkai ir politiniai lyderiai; itin dvasingi žmonės, tapę pavyzdžiu milijonams žmonių, ir aktyvistai, nepaliaujamai kovoję su prietarais ir neteisybe.

Leidykla „Briedis“ kviečia susipažinti su 56 tokiomis asmenybėmis albuminėje knygoje „Įtakingiausios mūsų laikų asmenybės“, kurioje pasakojamos išskirtinių XX–XXI a. žmonių istorijos ir aiškinama, kaip ir kodėl kiekvienas savaip prisidėjo prie pasaulio keitimo.

Knygoje pristatomos asmenybės neabejotinai pakeitė mūsų pasaulį – į gera arba į bloga. Nuo technologinių išradimų amžiaus žvaigždės Thomo Alvos Edisono, moderniosios architektūros atstovo Le Corbusier, astronauto Neilo Armstrongo ir legendinės dizainerės Coco Chanel iki pilietinių teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo jaunesniojo, grupės „The Beatles“ ir „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo – šioje albuminėje knygoje pristatomos įtakingiausios mūsų laikų asmenybės. Trumpas biografinis aprašas su archyvinėmis nuotraukomis vaizdingai perteikia kiekvieno žmogaus nuopelnus ir istorijoje paliktą pėdsaką.

Audringose istorijos srovėse išsikristalizavo didžiosios šio šimtmečio asmenybės, iškilusios virš milijardų kitų. Autorių sudarytame sąraše rasite garsių muzikantų ir dailininkų, mokslo ir technologijų novatorių, tyrinėtojų, sportininkų, verslininkų, dvasinių lyderių ir politikų, įskaitant tuos, kurie sukėlė siaubingą sumaištį pasaulyje, pavyzdžiui, Adolfas Hitleris ir Osama bin Ladenas. Taip yra todėl, kad pasaulis ne visada keičiasi į geresnį: kartais istorija suklumpa ir krinta į siaubingas bedugnes. Tik pažindami tamsiąją jos pusę galime užtikrinti, kad tokie nuopuoliai nepasikartotų.

Taip pat serijoje: „Įtakingiausios mūsų laikų moterys“ ir „100 fotografijų, pakeitusių pasaulį“.

Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką:

ALBERTAS EINSTEINAS

(1879 m. kovo 14 d., Ulmas, Vokietija • 1955 m. balandžio 18 d., Prinstonas, Naujojo Džersio valstija, JAV)

Einsteinas buvo ne tik vienas didžiausių ir svarbiausių visų laikų mokslininkų, bet ir nepaprastai populiari asmenybė. Genijus tikrąja žodžio prasme, autoritetingas, ekscentriškas, atsidavęs ir provokuojantis.

Jei šeštojo dešimtmečio pradžioje būtumėte vaikštinėję po Prinstono universitetą, būtumėte galėję ten sutikti gana ekscentrišką asmenybę. Jis netikėtai pasirodydavo nešukuotais plaukais, susivėlusiais ūsais ir gerokai nusidėvėjusiais drabužiais. Tačiau šis žmogus, Albertas Einsteinas, buvo genijus.

Tuo metu jis jau buvo žinomas ne tik Prinstone, bet ir visame pasaulyje. 1921 metais jis apdovanotas Nobelio fizikos premija už 1905 metais atliktą darbą paaiškinant fotoefekto dėsningumus, nors jau buvo išgarsėjęs savo reliatyvumo teorija. Sugalvojo trumputę Visatą paaiškinančią formulę: E = mc², arba energija lygi masei, padaugintai iš šviesos greičio kvadrato. Tačiau Einsteinas nebuvo tik nepaprastai svarbus mokslininkas. Jis taip pat buvo kultūros šviesulys, aktyviai reiškėsi filosofijos ir politikos srityse.

Būdamas žydas, pabėgęs iš nacistinės Vokietijos, jis pasisakė už pilietines teises ir taiką, prieš branduolinių ginklų (prie kurių kūrimo pats daugiau ar mažiau tiesiogiai prisidėjo) naudojimą.

1952 metais Einsteinas atsisakė užimti Izraelio valstybės prezidento postą, jam labiau patiko groti smuiku, ką jis akivaizdžiai darė labai gerai.

Jo šlovė peržengė pasaulio valstybių sienas, o vardas ir veidas buvo gerai pažįstami net tiems, kurie niekada nebuvo girdėję apie fiziką. Iš dalies tai lėmė jo ironiškas, itin žmogiškas požiūris į gyvenimą, dėl kurio jis sugebėdavo savo atsakymais atimti žadą pašnekovui arba leisdavo sau iškišti liežuvį fotografuojamas.

Iš tiesų nuo pat pirmųjų metų mokykloje Einsteinas visada priešinosi suvaržymams ir tam, kas buvo primetama. Laisvam dvasia, o kartu ir širdimi, kaip rodo daugybė jo nesantuokinių romanų, jam tikriausiai patiko mintis, kad jo išvaizda tapo „išprotėjusio mokslininko“ stereotipu. Niekas geriau už Einsteiną nežinojo, kad, norint mąstyti nestandartiškai, reikia šiek tiek beprotybės ir kad intelektas yra gyvas, neapibrėžiamas ir paslaptingas, galintis įgauti nenuspėjamas formas.

Nesinori įžeisti patologo, kuris per skrodimą išėmė Einsteino smegenis, kad galėtų jas išanalizuoti ir apžiūrėti pro mikroskopą, bet jis gerokai apsigavo tikėdamasis taip atskleisti genijaus paslaptį.