Penki buvę premjerai, keturi vicepremjerai, devyniolika ministrų, septyni asmenys jau atsikandę komisaro duonos, o dar aštuoni buvę Europos Parlamento nariai.
Visi šie iškilūs ponai ir ponios žino Europą ir turi patirties bagažą, kuris pravers naviguojant Briuselyje.
Komisijos biurokratai šiomis dienomis išgyvena šoką, jų naujasis pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pradėjo nuo struktūrų keitimo!
Žinantys pasakoja, kad iki pat lemtingos valandos, kai buvo pranešta apie naują struktūrą ir portfelius, Komisijos teisininkai nebuvo įleidžiami į Berlaymont pastato devintąjį aukštą kur reziduoja J.C. Junckeris.
Slapukavimas? Jokiu būdu. Taip J.C. Junckeris aiškiai brėžia liniją. Nuo šiol Komisija tampa (kaip ir buvo iki Jose Manuelio Barosso) labiau politinė ir mažiau biurokratinė. O politinio žaidimo ir intrigų, panašu, tikrai nestigs.
Bent kiek analizuojančiam Europos politinius procesus į akis krenta išskirtinis pono J.C. Junckerio humoro jausmas ar politinė ironija formuojant savo kabinetą.
Kaip tai pasireiškia? Ogi per postų suteikimą ir paskirstymą tarp savo komandos narių.
Fransas Timmermansas iš Nyderlandų ne kartą reiškė pasipiktinimą dėl Briuselio perteklinės biurokratijos ir subsidarumo taisyklių nepaisymo. Dabar naujai iškeptas pirmasis J.C. Junckerio vicepirmininkas yra „sarginis šuo“, kuris užtikrins biurokratijos mažėjimą, teisėkūros skaidrumą ir fundamentalių teisių apsaugą.
Kartu jis galės stabdyti visą, jo manymu, perteklinę teisėkūrą blokuodamas jos patekimą į Komisijos darbotvarkę. Įdomi funkcija, kurią ponui F. Timmermansui teks atlikti pasitelkiant tik savo kabineto galias, mat jo valdžioje nebus nei vieno generalinio direktorato.
Analogiškas likimas yra ištikęs ir visus kitus Europos Komisijos vicepirmininkus (išskyrus atsakingą už biudžetą Kristaliną Georgievą).
Mūsų kaimyninis premjeras Valdis Dombrovskis yra atsakingas už eurą ir socialinį dialogą. Nėra iki galo aišku, kokia yra ta subtili jungtis tarp Europos Sąjungos monetarinės politikos ir socialinio dialogo.
Numanoma, kad taupymo politikos čempionu vadinamas V. Dombrovskis, turės nuraminti socialinius partnerius, kad taupymas nėra tapatus socialiniam dempingui. Kartu viešoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad paskirdamas V. Dombrovskį J.C. Junckeris uždeda apynasrį labiausiai tituluotam Komisijos socialdemokratui, buvusiam Prancūzijos finansų ministrui Pierre'ui Moscovici, paskirtam Europos ekonominės ir monetarinės politikos vadovu.
Deja, visam šiam atsakingam darbui V. Dombrovskis turės pasitelkti kitiems komisarams pavaldžius biurokratus, nes jam teks verstis tik savo komandos išgalėmis.
Panaši ir ilgamečio Estijos premjero Andruso Ansipo situacija. Jis naujojoje Komisijoje kurs Europos skaitmeninę rinką. Rinka bus kuriama dirbant komisarų komandoje, pats A. Ansipas neturės žmogiškųjų išteklių dirbančių tam tikslui.
Kad šis uždavinys nebūtų per daug paprastas, J.C. Junckeris nusprendė, kad skaitmeninės ekonomikos portfelį gavęs komisaras iš Vokietijos Güntheris Oettingeris bus atskaitingas estui.
Kaip žinia, Vokietija yra viena iš tų šalių, kuri yra labiausiai susirūpinusi dėl duomenų apsaugos ir Amerikos skaitmeninių gigantų veržimosi į Europą. Lieka tik palinkėti ponui A. Ansipui ištvermės.
Jos projektuojamoje komandoje taip pat dalyvaus naftos kompanijų akcijų turintis ir šovinistiniais pastebėjimais kaltinamas Ispanijos komisaras ponas Miguelis Arias Cañete.
Jis atsakingas už klimatą ir energetiką. Dar labiau komplikuojant padėtį šiuo metu vokiečio G. Oettingerio valdoma energetinės diplomatijos portfelio dalis buvo perkelta Federicos Mogherini atsakomybei.
Tai kas nepavyko vienam, dabar tikrai nepavyks trims skirtingiems komisarams?
J.C. Junckerio ironiją puikiai iliustruoja ir keletas kitų paskyrimų.
Jonathanui Hillui iš Jungtinės Karalystės buvo suteikta atsakomybė susiremti su Londono Sičio bankininkais dėl finansinių paslaugų sektoriaus harmonizavimo įgyvendinimo.
P. Maskovici gali norom nenorom sankcionuoti Prancūziją, kuri, manoma, gali pažeisti savo įsipareigojimus ir viršys leistiną biudžeto deficitą.
Dimitris Avramopoulos iš Graikijos, dėl kurios migracijos politikos ir situacijos pabėgėlių prieglobsčio stovyklose kilo nemažai diskusijų, tapo atsakingas už migraciją.
Johannesas Hahnas iš Austrijos nuo šiol atsakingas už Europos Sąjungos kaimynystės politiką ir plėtros derybas (ne plėtrą!). Austrijos sąsajos su Rusija, rytų oligarchų pamėgtos austriškos Alpės ar specifinis požiūris į Balkanus garantuos tolesnę šių sričių stagnaciją.
Tibor Navracsics, atstovaujantis euroskeptiškai ir spaudos laisvių suvaržymais kaltinamai Viktoro Orbano vyriausybei Vengrijoje, turės dirbti su Europos žiniasklaida ir Europos pilietybės idėjos plėtra.
Apie F. Mogherini galima būtų rašyti daug, bet savęs nuraminimui pakaks vienos įdomios detalės. Komisijos portfelių dalybų kontekste J.C. Junckeris pranešė, kad F. Mogherini turės persikraustyti iš Europos išorinių veiksmų tarnybos pastato ir prisijungti prie kitų komisarų Berlaymont pagrindinėje Komisijos būstinėje.
Tai rodo, kad J.C. Junckeris sieks išlaikyti labai aiškią visų sau pavaldžių komisarų kontrolę.
Kas iš to Lietuvai?
Visų pirma, šiame kontekste Vytenis Povilas Andriukaitis gavo konkrečią ir aiškiai apčiuopiamą atsakomybę. Pripažinkime, ji mažai ką turi bendro su Lietuvos prioritetinėmis sritimis, bet maisto saugos pavedimas jo priežiūrai yra labai naudingas faktorius mums remiant laisvos prekybos sutartį su JAV ar užtikrinant efektyvią reakciją į maisto saugos srityje Lietuvai taikomus apribojimus iš trečiųjų šalių.
Didžiausią nerimą šiame kontekste kelia dvi tendencijos.
Pirma, mažoms Rytų Europos valstybėms, nominavusioms aukšto rango pareigūnus, suteikti fasadiniai postai ir pozicijos, kurių efektyvumas didžia dalimi priklausys nuo kitų komisarų geranoriškumo ir bendradarbiavimo.
Antra, Komisijos vicepirmininkų portfelių suteikimas be administracinio resurso demonstruoja lėtą perėjimą prie ne kartą jau aptarto poreikio mažinti Komisijos narių kiekį. Galbūt bus atsisakoma principo - vienas Komisaras vienai valstybei narei.
Europa pagal J.C. Junckerį atrodo turinti skambių tikslų ir užmojų, tikėkimės, kad praėjus pirmiesiems šios Komisijos metams mums neteks grąžyti rankų, dėl Komisijos, kuri veikia tada, kai patogu, o ne tada, kai reikia.