Anksčiau, kol mes dar nebuvom įstoję į Europos Parlamentą ir kol anūkas dar nebuvo gimęs, aš norėjau, kad jis būtų muitininku. Galvojau: muitininkui nereikia ieškoti pinigų, pinigai ieško muitininko. Bet vėliau persigalvojau. Kai atsidūrėme eurozonoje ir atsivėrė visos Europos sienos (o ypač siena su Lenkija), tai nunyko muitininko profesijos prestižas, nes žiauriai krito muitininko bendrosios pajamos.
Paskui, kai iš ES pradėjo upeliais tekėti pinigai į Lietuvą, norėjau, kad mano anūkas būtų dideliu valdininku, viršininku, bet dar geriau – ministru. Norėjau, kad mano mažiukas užaugęs galėtų laimingai pasiturkšti gaiviose tokio upelio srovėse. Bet dabar, kai ima siautėti STT, ministerijose nebesaugu. Jau sodina prokurorus / prokurores, sodins ir ministrus. Lietuvoje gyventi nebeįmanoma. Todėl žmonės emigruoja. Jie emigruoja į Airiją, Ispanija, Norvegiją ir kitur. Jie ten skina pomidorus, apelsinus mandarinus. Jie kažką dirba bekraščiuose laukuose, gal ravi, gal kažką rauna. Jie skrodžia milžiniškas žuvis žuvų fabrikuose (čia apie Norvegiją), stato namus ir visa kita.
Bet mano anūkas ten neemigruos. Jis labai liaunas, dažnai kosti (kai tik be šaliko išbėga į lauką, tai ir kosti). Dažnai neturi apetito. Jam reikia gero maisto. Jis parduotuvinio maisto valgyti negali. Be to, jis negali ilgai žaisti saulėje, būti vėjuje, lietuje, šaltyje. Blogi kvapai, smarvės jam sukelia alergijas.
Atsiprašau, bet mano anūkas ne runkelis. Jam reikės gerų darbo sąlygų, kad nebūtų dulkių, skersvėjų, triukšmo, vibracijos, kad nezystų musės (anūkas labai nemėgsta musių) ir pan.
Anūkui reikia galvoti, kur jam reiks dirbti. Be kol kas jis negalvoja. Todėl aš už jį galvoju. Ir aš nematau kitos išeities – tik į Europarlamentą. Mano anūkas emigruos į Briuselį. Jis bus ES pilietis. O gal bus AS (Azijos sąjungos) pilietis? Nes Europa nekur dėsis, vis tiek ji integruosis į Aziją.
Tiesą pasakius, man visai nesvarbu, kas, kur, su kuo integruosis. Man svarbu, kad mano anūkas nesunkiai dirbtų, gerai uždirbtų ir baigęs kadenciją gautų gerą išeitinę kompensaciją. Nežinau, ar tai tiesa, ar ne, bet kalbama, kad už išeitinę ne tik anūkas galės prasimaitinti, – jos užteks ir proanūkiui, ir proproanūkiui.
Kad neužmirščiau: noriu pasveikinti sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį. Atrodo, po pavasario rinkimų į Europarlamentą visi ministrai (išskyrus Vytenį) išvažiuos į Briuselį. Vytenis turės juos visus pavaduoti. Žodžiu, vos ne kaip pas Ilfą ir Petrovą – Vytenis atsisės ant dvylikos kėdžių. Ir vėl nukrypau nuo temos.
Siūliau savo vaikams. Sakiau: vaikai, kol aš dar galiu, kol gyvas, kol kojas pavelku, kol dar pažįstamų turiu... Kol dar „komprų“ turiu prisirinkęs ant aukštų asmenų. Ir kol dar tos „kompros“ veikia. Sakau: eikit į Europarlamentą. Bet kokiame sąraše būsit pirmi. Jie sako: tėvai, nedurniuok. Kaip grubiai vaikai dabar kalba su tėvais! Žiauru... Mes taip nekalbėjom. Bandžiau pagąsdinti. Sakiau: jei neisit į Europarlamentą, tai išbrauksiu iš testamento, paliksiu be lito. Tai dukrelė, nepatikėsit, pasiuntė mane pas daktarą. Neklauskit, pas kokį. Liko vienintelė paguoda ir viltis – anūkėlis.
Ne aš būsiu, jei anūko neįkišiu į Europarlamentą. Mano anūkas gali. Kaip sakoma: kol mažas, o broli, sėk pasėlio grūdą. Mes ne tik pasisėsim, bet ir apsiakėsim, ir apsitapšnosim. Kad tik greičiau anūkas paaugtų. Kad Dievas man, senam, dar duotų sveikatos, įžūlumo ir durnumo. Mano anūkas bus Europarlamente!
O dabar atskleisiu nedidelę paslaptį, kodėl aš taip atvėriau savo širdį maloniajam skaitytojui. Artūras Zuokas sugalvojo gerą dalyką. Nėščios moterys (nuo trečios nėštumo savaitės) gali registruoti savo vaisių / vaiką į darželį (privatiems darželiams registracija negalioja).
Taigi aš pradedu oficialią anūkų registraciją į Europarlamentą. Pirmuoju numeriu sąraše įrašau savo mažąjį. Jis to vertas (jūs neįsivaizduojat, koks jis mielas!). Perspėju: registruoti galima tik jau gimusius anūkus, nes reikalingas asmens kodas. Jeigu kas sugebės gauti asmens kodą dar negimusiam vaikui – užregistruosim. Mes mylime savo anūkus.
„Drįsčiau pabrėžti vieną ypatingą mūsų sąrašo savybę – jis yra (jis bus – J.J.) visiškai skaidrus, be jokios žmonių apgavystės. Jame nėra (jame nebus – J.J.) nei vienmandatininkų, nei merų, kurie yra davę pasižadėjimą savo rinkėjams dirbti ar Seime, ar savivaldybėse“, – sakė gerbiamas A Kubilius apie konservatorių partijos kandidatų sąrašą į Europarlamentą. Šie žodžiai visi kaip vienas tinka (tiks) ir mūsų anūkų sąrašui.
Pastaba. Registruojantis būtina nurodyti ne tik anūko vardą, bet ir senelio pavardę, ir senelio užimamas pareigas valdžioje (tie seneliai, kurie nėra ir nebuvo valdžioje, gali savo anūkų neregistruoti – jiems jokių šansų).
